- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- 2A-245-340/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- M.M.
- Pareiškėjas
- I.T.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens M.M., atstovaujamo globėjos D.B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos I.T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims M.M., atstovaujamam globėjos D.B., Vilniaus m. 9-ajam notarų biurui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O.M. buvo jos tėvas. Nurodė, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas po O.M. mirties likusio turto paveldėjimui; kitų būdų gauti tėvystę patvirtinančius dokumentus nėra. Nurodė, jog jos gimimo liudijime įrašo apie tėvystę nėra, tačiau jos motina Z.T. su O.M. kartu nuo 1980-09-01 iki 1985-06-30 mokėsi Valstybiniame N.V.Lomonosovo universitete Maskvoje, jie draugavo. Pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini), tačiau O.M. išvyko į Lietuvą, o Z.T. su pareiškėja liko gyventi Maskvoje; O.M. niekada neginčijo tėvystės, lankė savo dukrą Maskvoje, kvietėsi I.T. į Lietuvą, periodiškai remdavo materialiai, mokėjo už dukters studijas. Tėvo giminaičiai pripažino pareiškėją kaip anūkę ir dukterėčią, kas patvirtinama pridedamais laiškais ir nuotraukomis. Nuo 2007-08-15 iki 2007-08-26 pareiškėja buvo kviesta atlikti praktikos tėvo vadovaujamoje įmonėje „Hansa Flex hidraulinės jungtys“. Netikėtai (duomenys neskelbtini) mirus O.M., liko nesutvarkyti dokumentai dėl tėvystės pripažinimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens M.M. atstovė atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą palikti nenagrinėtu, o jeigu teismas bylą nagrinėtų iš esmės – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pareiškėja nenurodo, kokiu juridiniu pagrindu remiasi, reikalaudama nustatyti tėvystės juridinį faktą. Jei pareiškimas grindžiamas CPK 444 str. 2 d. 1 p., sistemiškai aiškinant CPK 391 str. ir 444 str. 2 d. 1 p. pareiškėja turėjo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, tai yra pasinaudoti ginčo sprendimo ne teismo tvarka institutu. Tuo atveju, kai valstybės administracinių institucijų žymų ar išduotų dokumentų nėra, jei įstatymas tokių žymų nenumato, galima nustatyti tik giminystės pripažinimo faktą. Remiantis CPK 296 str. 1 d. 11 p. prašė palikti pareiškimą nenagrinėtu. Jei teismas nuspręstų pareiškimą nagrinėti, nurodė, kad pateikti įrodymai nepakankami tėvystės juridinio fakto nustatymui, nes ypatingajai teisenai taikomi aukštesni nei ginčo teisenai įrodinėjimo reikalavimai. Be to, nurodoma, kad giminių atsisakymas atlikti DNR tyrimus negali būti prilyginamas spėjamo tėvo atsisakymui atlikti tokį tyrimą, todėl teismas neturėtų vertinti velionio sesers D.B. atsisakymo atlikti tokį tyrimą kaip O.M. tėvystės įrodymo.
Vilniaus miesto 9-ojo notarų biuro notaras pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-11-04 sprendimu pareiškėjos I.T. prašymą patenkino; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad O.M., a.k. (duomenys neskelbtini), yra I.T., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o I.T. yra O.M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra; juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teises – paveldėti po tėvo mirties likusį turtą. Teismas nustatė, kad Z.T. 1982-1985 metais draugavo ir kaip pora gyveno su O.M. Maskvoje, kur mokėsi N.V.Lomonosovo universitete. Mirusysis yra jos dukters – pareiškėjos šioje byloje, (duomenys neskelbtini) gimusios I.T. tėvas; atitinkamas įrašas vaiko gimimo liudijime nebuvo padarytas, nes po studijų O.M. išvyko į Lietuvą. Rašytinių įrodymų visuma, taip pat pareiškėjos paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai teismui leido teigti, kad O.M. buvo I.T. tėvas. Suinteresuoto asmens D.B. atstovės paaiškinimas, kad susirašinėjimas, pinigų pervedimas, dovanų siuntimas galėjusi būti labdaringa veikla, atmestas, nes tokių duomenų teismas nagrinėdamas bylą nenustatė. Teismui taip pat pateikta eilė fotonuotraukų, kuriose pareiškėja pavaizduota kartu su O.M. Lietuvoje ir Maskvoje. Nuotraukose esanti vaizdinė medžiaga taip pat leido teismui spręsti, kad I.T. ir O.M. siejo artimas giminystės ryšis, be to, akivaizdus ir išorinis I.T. panašumas į O.M.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoto asmens M.M. atstovė prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą panaikinti, o I.T. pareiškimą palikti nenagrinėtą. Nurodo, jog pareiškėja yra Rusijos Federacijos pilietė, ši aplinkybė lemia, jog nagrinėjama byla turi tarptautinį elementą ir turi būti taikomos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos. CPK 782 str. įtvirtinta teismo pareiga savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos teismams. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nepaisė ir klausimo dėl teismingumo nesprendė, nesivadovavo 1992-07-21 Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, remiantis Sutarties 32 str. – nagrinėti pareiškimą dėl tėvystės nustatymo kompetentingi išimtinai Rusijos Federacijos teismai. Nurodo, jog jeigu teismas po bylos iškėlimo konstatuoja, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareikšimas paliekamas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas pareiškimo teismingumo klausimo ir jį išnagrinėdamas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą – pagal CPK 329 str. 2 d. 6 p. tai absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Pakartoja atsiliepimo į pareiškimą argumentus dėl netinkamai suformuluoto pareiškimo pagrindo: jog tėvystės nustatymas galimas tik laikantis išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nesant įregistruotiems giminystės santykiams, galima nustatyti tik giminystės (tėvystės) pripažinimo faktą. Nurodo, jog teismas nepagrįstai dėl šių argumentų nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti nepakeistą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-11-04 sprendimą. Nurodo, jog byla yra ne dėl tėvystės nustatymo, kuri nagrinėjama ginčo teisena, o dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, t.y. tėvystės fakto nustatymo. Sutartis nenurodo, kokia teisė turi būti taikoma bylose dėl juridinio fakto nustatymo ir kurios šalies teismams tokios bylos teismingos. Pažymi, jog CPK 789 str. 3 d. nurodyta, kad Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl ši bylą teisminga Lietuvos teismams. Pažymi, jog CK 1.11 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad teismas gali netaikyti užsienio teisės, jeigu atsižvelgiant į bylos aplinkybes, ta teisė aiškiai nėra susijusi su byla ar jos dalimi, o su ja labiau yra susijusi kitos valstybės teisė; šis ginčas labiausiai susijęs su Lietuvos Respublikos teise. Dėl pareiškimo pagrindo nurodo, jog teismas pagrįstai išnagrinėjo šį klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie tarptautinį elementą nagrinėjamoje byloje; tačiau remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Pareiškėja I.T. yra Rusijos Federacijos pilietė, ji kreipėsi į teismą Lietuvoje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad Lietuvos Respublikos pilietis, žuvęs autoavarijoje (duomenys neskelbtini) buvo jos tėvas, nustatymo. Faktas reikalingas tam, kad pareiškėja I.T. galėtų priimti dalį turto, likusio Lietuvoje po O.M. mirties. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos teisės ir teismų kompetencijos klausimus nustato Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatos. Šios sutarties 29 str. numato, kad tėvystės nustatymo, įrašo tėvais nuginčijimo, vaiko kilmės iš šios santuokos nustatymo bylos sprendžiamos, vadovaujantis įstatymais susitarančios Šalies, kurios piliečiu vaikas yra pagal gimimą, taigi nagrinėjamoje byloje taikytinos Rusijos Federacijos materialinės teisės normos ir doktrina, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. Tačiau kolegija nesutinka su apeliantės nuomone, kad sutarties 32 str. 1 d. nustato išimtinę Rusijos Federacijos teismų kompetenciją nagrinėjamoje byloje. Pagal šio straipsnio nuostatas sprendimus dėl tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sprendžia susitarančios šalies, kurios įstatymai tokiais atvejais taikytini, teismai. Tačiau nagrinėjamos bylos esmė – ginčas dėl teisės paveldėti likusio po O.M. mirties turto dalį. Pagal nagrinėjamos bylos medžiagą palikėjo O.M. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvoje, jo visas kilnojamas ir nekilnojamas turtas yra Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 45 str. nuostatas nekilnojamojo turto paveldėjimo bylas nagrinėja įstaigos susitarančios šalies, kurios teritorijoje yra tas turtas, tokios pat nuostatos taikytinos ir ginčams paveldėjimo bylose, o tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje kompetentingi Lietuvos Respublikos teismai. Pirmosios instancijos teismas prisiėmė ir išnagrinėjo sau teismingą bylą, taigi apeliantės argumentai dėl sprendimo panaikinimo ir pareiškimo palikimo nenagrinėtu atmetami (CPK 329 str. 2 d. 6 p., 782 str.).
Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepasisakė dėl Rusijos Federacijos materialinės teisė normų taikymo, tačiau teismai taiko teisės normos ex officio, todėl kolegija pasisako dėl taikytinos šioje byloje teisės. Kolegija pažymi, kad galiojančio Rusijos Federacijos šeimos kodekso (1995-12-29 N 223 FĮ) 50 str. numato, kad mirus asmeniui, kuris pripažindavo savo tėvystė vaiko atžvilgiu, tačiau nebuvo susituokęs su vaiko motina, tėvystės pripažinimo faktas gali būti nustatytas teismo civilinio proceso įstatymo numatyta tvarka. Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekso 264 str. 2 d. 4 p. tarp kitų juridinę reikšmę turinčių faktų numato tėvystės pripažinimo fakto nustatymą. Pagal Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo 1996-10-25 plenumo nutarimo dėl teismų praktikos tėvystės nustatymo ir alimentų priteisimo bylose 6 punkto nuostatas tėvystės nustatymo bylose ekspertizių išvados (tame tarpe ir genetinės daktiloskopinės ekspertizės) vertinamos kaip vienas iš įrodymų kartu su kitais įrodymais, nes sutinkamai su CPK 68 str. nei vienas iš įrodymų neturi teismui iš anksto nustatytos galios (RF AT 2007-02-06 plenumo nutarimo Nr. 6 red.).
Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą O.M. ir jo šeimos susirašinėjimą su I.T. ir Z.T., įrodymus apie O.M. teikiamą išlaikymą I.T., pinigų pervedimą O.M. brolio R.M. I.T. po O.M. mirties, sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visumos pakanka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O.M. pripažino savo tėvystę I.T. atžvilgiu; šis juridinę reikšmę turintis faktas sukelia pareiškėjai I.T. tokias pat pasekmes kaip ir tėvystės nustatymas teismine tvarka. Kaip įrodymas pareiškėjos naudai vertintinas ir suinteresuoto asmens O.M. sūnaus atstovės O.B. (O.M. sesers) nemotyvuotas atsisakymas atlikti DNR ekspertizę, tuo labiau, kad Rusijos Federacijos teisės doktrinoje genetinė daktiloskopinė ekspertizė neturi didesnės įrodomosios galios. Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė logišką ir teisingą išvadą, kad O.M. buvo I.T. tėvas, tačiau be pagrindo taikė Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. normas ir netaikė Rusijos Federacijos šeimos kodekso 50 str. nuostatų nagrinėjamoje byloje. Kolegija pašalina šį trūkumą ir atitinkamai pakeičia skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį.
Nustačius, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos Rusijos Federacijos šeimos kodekso materialinės teisės normos, kurios numato, kad po spėjamo vaiko tėvo mirties nustatomas tėvystės pripažinimo faktas Rusijos Federacijos civilinio proceso kodekso 264 str. 2 d. 4 p. numatyta tvarka, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo CPK 444 str. bei 445 str. normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 4 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą; patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir pakeisti jos išdėstymą – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O.M., a.k. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), pripažino savo tėvystę Rusijos Federacijos pilietės I.T., gimusios (duomenys neskelbtini), Maskvoje, atžvilgiu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teises – paveldėti po tėvo mirties likusį turtą.