- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-385-661/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15950-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- T. Z., A. Z.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų T. Z. ir A. Z. ieškinį atsakovei J. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo, išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai T. Z. ir A. Z. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ieškiniu atsakovei J. M. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo pakeitimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo 1) laikinai nustatyti šalių nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamąją vietą su ieškovu T. Z.; 2) sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0114/24/01936 vykdymą pagal Kauno apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą dalyje dėl visų klausimų, susijusiu su A. Z..
3. Ieškovai prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas T. Z. ir atsakovė susilaukė sūnaus A. Z., kuriam šiuo metu yra keturiolika metų. (duomenys neskelbtini) šalys susilaukė dukters M. Z., kuriai šiuo metu yra trylika metų. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012 nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove. Tačiau nuo 2023 m. lapkričio 29 d. A. Z. faktiškai gyvena su tėvu T. Z. ir kategoriškai nesutinka gyventi su atsakove dėl jos netinkamo elgesio su A. Z.. Ieškovai nurodo, kad atsakovė su tokia sūnaus nuomone nesutinka ir bando sūnų prievarta susigrąžinti gyventi pas save. Ieškovų teigimu, vietoj to, kad pati įsivertintų savo asmeninį elgesį ir darytų pokyčius savo asmeniniame gyvenime atsakovė kreipėsi į antstolę dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Nurodė, kad 2024 m. lapkričio 11 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0114/24/01936 priėmė patvarkymą – įpareigojimą, kuriuo ieškovą įpareigojo nedelsiant įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą visoje apimtyje ir laikytis teismo sprendime nurodytos bendravimo tvarkos. Ieškovų vertinimu, esamoje situacijoje priverstinis teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl šalių sūnaus gyvenimo su atsakove neatitinka šalių sūnaus interesų ir gerovės.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad sūnus A. Z. pradėjo gyventi su tėvu ne dėl tariamo atsakovės netinkamo elgesio, o vienašališku ieškovo sprendimu, kerštaujant atsakovei. Atsakovės manymu, A. Z. yra paveiktas tėvo manipuliacijų, įtrauktas į tėvų ginčą ir minėtą sprendimą priėmė ne laisva valia. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog A. Z. nebuvo grąžintas motinai išimtinai ieškovo iniciatyva, nesant jokio tėvų susitarimo. Atsakovė nuo 2023 m. lapkričio 29 d. dėjo pastangas susigrąžinti nepilnametį vaiką iš ieškovo, kuris pasinaudodamas melaginga informacija nebegrąžino sūnaus motinai ir visus metus jį papirkinėdamas, manipuliuodamas, absoliučiai atribojo nuo bendravimo su motina. Šalių sūnus nėra suformavęs savarankiškos nuomonės gyventi su tėvu, jam tiesiog yra padaryta tokia įtaka.
5. Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir VTAS) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje nurodė, kad yra būtina atsižvelgti į penkis anksčiau įvykusius vaiko nuomonės išklausymus (2024 m. spalio 7 d., 2024 m. rugpjūčio 5 d., 2024 m. birželio 1 d., 2024 m. vasario 26 d.,2023 m. lapkričio 29 d.). Visų minėtų susitikimų metu A. Z. nurodė, kad nenori grįžti pas mamą. Pokalbių metu, A. Z. ne kartą pažymėjo, kad bijo mamos, nes ji prieš A. Z. smurtaudavo, nenori jausti jos nenuspėjamo elgesio. A. Z. teigimu, su tėčiu jis sutaria puikiai ir gerai jaučiasi pas jį gyvendamas. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes ir pakartotinai vaiko išsakytą nenorą gyventi su mama, išvadą teikiančios institucijos vertinimu, tikslingiausia, kad A. Z. liktų gyventi su tėčiu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi prašymas patenkintas iš dalies: iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas nustatyta laikina nepilnamečio vaiko A. Z. gyvenamoji vieta su tėvu T. Z.; kita prašymo dalis atmesta.
7. Teismas nurodė, kad:
7.1. Priešingai nei teigia atsakovė, šalių sūnus yra ne kartą suformavęs savarankišką nuomonę, kad gyventi su mama nenori, nes jaučiasi nesaugiai, nepasitiki ja, bijo jos neperozonuojamo elgesio, galimo smurto, užgaulių žodžių, rėkimo. Tuo tarpu apie gyvenimą su tėčiu vaikas atsiliepia priešingai, nurodo, kad su tėčiu sutaria puikiai, jaučiasi saugus.
7.2. Šiuo atveju yra svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnis, kuris nustato vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, įtvirtina pagrindines vaiko teisių apsaugos garantijas, susijusias su tuo, kad būtent tėvai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje, rūpintis juo. Pirmiausia tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios.
7.3. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į A. Z. išreikštą nuomonę, byloje pateiktą išvadą, šalių paaiškinimus, bei aplinkybę, kad A. Z. beveik metus laiko nepertraukiamai gyvena su tėvu, nesant duomenų apie vaiko nepriežiūrą ar netinkamą vaiko auklėjimą, ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – A. Z. laikinos gyvenamosios vietos nustatymo tenkinamas, A. Z. laikiną gyvenamąją vietą nustatant su tėvu iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.1. Nepagrįsti skundžiamos nutarties motyvai, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos laikinas keitimas atitinka jo interesus. Atsakovės prašymai užtikrinti nepilnamečio vaiko A. Z. interesus ir poreikius lieka neįgyvendinti. Skundžiama nutartis nėra teisėta, ji neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių. Teismas neįsigilino į atsakovės argumentus ir padarė nepagrįstas išvadas.
9.2. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes situacija yra sureguliuota Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012.
9.3. Skundžiama nutartis grindžiama nepilnamečio vaiko noru gyventi su tėvu, tačiau tokia vaiko nuomonė neatitinka jo interesų. Šalių sūnus nėra suformavęs savarankiškos nuomonės gyventi su tėvu, ji yra įtakota ieškovo.
9.4. Ieškovas neva pasiteisindamas sūnaus nenoru neužtikrina A. Z. ir jo motinos bendravimo šį vienerių metų laikotarpį, taip pažeisdamas nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. piktybiškai neigia galiojantį Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3953-451/2012. T. y. ne tik neužtikrina nepilnamečio vaiko gyvenimo su atsakove, bet ir net iš dalies nevykdo teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, sūnų yra atribojęs nuo motinos, teigdamas, jog sūnus su ja nenori bendrauti. Toks ieškovo elgesys neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
9.5. Laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta negali būti nustatoma su tokiu tėvu, kuris nesistengia kooperuotis nei su atsakove, nei su valstybės institucijomis (Skyriaus specialistais, antstoliais, psichologais), tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams.
9.6. Ieškovo pareiškimas dėl smurto vartojimo nepilnamečio vaiko atžvilgiu nepasitvirtino – 2023 m. gruodžio 27 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-01-1-73535-23 nenustačius požymių nusikalstamos veikos numatytos 140 str. 3 d.
9.7. Su atsakove iki šiol gyvena šalių nepilnametė dukra M. Z., tačiau ji nesiskundžia nei nesaugia aplinka, nei nepasitikėjimu motina. Dukra niekada nenurodė, kad atsakovės elgesys būtų neprognozuojamas, smurtinis, užgaulus. Su atsakove kartu gyveno du nepilnamečiai vaikai, tačiau jos elgesiu skundžiasi tik vienas – būtent A., kuris yra paveiktas jo tėvo manipuliacijų.
9.8. Ieškovas neatsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, kadangi jį įtraukia į tėvų ginčą, verčia jį rinktis vieną iš tėvų, o ne skatina bendravimą su abiem tėvais.
Atsiliepimas
10. Ieškovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgė į A. Z. aiškiai išreikštą norą. Įvertino, kad jam yra reikalinga saugi aplinka, pagrįstai pažymėjo, kad ypatingai svarbus ir pastovumo principas, kuris remiasi patirtimi, kad šeimos ir socialinių ryšių tąsa yra svarbi sąlyga stabiliam ir sveikam psichologiniam – socialiniam augančio žmogaus vystymuisi. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir motyvuota. Naikinti nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Tinkamos gyvenimo sąlygos A. Z. yra sudarytos tėvo T. Z. namuose, todėl ieškovai prašo susiklosčiusios faktinės padėties nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329, 338 straipsniai).
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. <...> CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020).
14. Taigi, pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms. Kitaip tariant, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, tam, kad, kol dar nėra išnagrinėtas ginčas iš esmės, būtų apsaugoti vaiko interesai ir užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
15. Atsakovės atskirasis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, kad vaiko tėvas nuteikinėja šalių sūnų prieš atsakovę, tikroji sūnaus valia nėra žinoma, be to, sūnaus gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su atsakove Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu, tačiau vaiko tėvas jos nevykdo, taip pakenkdamas tiek vaiko, tiek atsakovės interesams.
16. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Pagal pacituotą teismų praktiką laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose yra skirtos tik laikinam situacijos sureguliavimui, kad kol nėra išsiaiškintos visos bylos aplinkybės būtų kiek įmanoma mažiau pakenkta vaiko interesams.
17. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neįmanoma patikrinti atsakovės teiginių pagrįstumo, jog vaiko tėvas manipuliuoja vaiku, nuteikinėja jį prie motiną, o paties vaiko tikroji valia nėra žinoma. Šie ir kiti faktai bei nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys (įskaitant ir vaiką), liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados.
18. Neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima daryti kategoriškos išvados nei dėl T. Z., nei dėl J. M. elgesio, nei dėl A. Z. tikrosios valios. Šiuo metu galima daryti tik tokią išvadą, kad tėvų santykiai yra itin konfliktiški, jie neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną, todėl reikia imtis priemonių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, vaiko patiriamas stresas ir neigiami išgyvenimai būtų kiek įmanoma mažesni.
19. Kadangi dar nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.
20. VTAS išvadoje pateikiama informacija apie penkis anksčiau įvykusius vaiko nuomonės išklausymus (2024 m. spalio 7 d., 2024 m. rugpjūčio 5 d., 2024 m. birželio 1 d., 2024 m. vasario 26 d., 2023 m. lapkričio 29 d.). Visų minėtų susitikimų metu A. Z. nurodė, kad nenori grįžti pas mamą.
21. Šalių sūnui A. Z. šiuo metu yra keturiolika metų. Pagal CK 2.8 straipsnį asmenys sulaukę 14 metų turi tam tikrą veiksnumą. Taigi toks asmuo jau gali suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi.
22. Atsiliepime į atskirąjį skundą A. Z. nurodė, kad nori gyventi su tėvu, pageidauja dalyvauti teismo posėdyje ir pats paaiškinti ginčo aplinkybes.
23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2023 m. lapkričio 29 d. (t. y. daugiau nei metus) A. Z. faktiškai gyvena su tėvu T. Z.. Teismo nuomone, yra būtina užtikrinti dabartinės situacijos stabilumą, nes nuolat kintančios aplinkybės, pavyzdžiui gyvenamosios vietos pakeitimas vaikui gali turėti neigiamų padarinių. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną A. Z. gyvenamą vietą su tėvu.
24. Apibendrinęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal surinktus duomenis ir atsakovei neįrodžius priešingai, šiame bylos nagrinėjimo etape, siekiant užtikrinti vaiko interesus, t. y. jo padėties stabilumą, nėra pagrindo keisti ar naikinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl išvardintų priežasčių atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
25. Kiti atskirojo skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.