- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- A-662-3261-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00090-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini)
- Pareiškėjas
- UAB „Eco Energy Group“
- Advokatai
- Irina Lemežytė, Saulius Tamošaitis
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Eco Energy Group“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenei, UAB „Ekosistema“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gargždų priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai dėl galutinės atrankos išvados panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Eco Energy Group“ (toliau – ir Bendrovė) skundu (b. l. 3-8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2011 m. vasario 11 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-592 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos – trijų po 250 kW vėjo jėgainių statybos (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone – poveikio aplinkai vertinimo“ (toliau – ir Išvada) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teigė, kad bendruomenė buvo informuota apie vykdomą ginčo poveikio aplinkai vertinimo atranką, teikė pasiūlymus dėl ginčo išvados persvarstymo, dalyvavo persvarstyme. Pareiškėjo manymu, bendruomenės nuomonė nėra besąlygiška ir ginčo atveju Klaipėdos rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2011 m. vasario 4 d. rašte nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių bendruomenės reikalavimą atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Kadangi numato statyti tris pavienes jėgaines iki 250 kW galingumo, kurios nuo sklypo ribos būtų nutolusios daugiau kaip 1,5 karto maksimalaus vėjo jėgainės aukščio, pareiškėjo manymu, taikytinas Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 8 punktas, reglamentuojantis, kad detalusis planas statant tokias jėgaines nerengiamas. Paaiškino, kad planuojamų statyti vėjo jėgainių galingumas itin mažas, jos nebus niekaip sujungtos tarpusavyje, todėl tai negali būti laikoma vėjo jėgainių parku. Nesutiko su Išvadoje nurodytu argumentu, jog poveikio aplinkai vertinimo metu bus išnagrinėti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo. Teigė, kad visuomenės iškelti klausimai ir yra atrankos tikslas, o ne poveikio aplinkai vertinimo tikslas. Atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymas vėjo jėgainių įrengimą priskiria prie veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, nepriskirdamas jos prie ūkinės veiklos, kuriai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Pažymėjo, kad atrankos tikslas yra patikrinti, ar yra rizikos veiksnių, dėl kurių planuojama ūkinė veikla gali daryti neigiamą įtaką aplinkai ar visuomenės sveikatai. Bendruomenė, pareiškėjo manymu, nurodė tik deklaratyvius teiginius, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejones dėl atliktos poveikio aplinkai vertinimo atrankos teisingumo. Nurodė, jog Asociacijos „Lietuvos ornitologų draugija“ 2010 m. spalio 26 d. raštas patvirtina, kad planuojama vykdyti ūkinės veiklos teritorija nepatenka į žinomus intensyvius paukščių migracijos kelius bei ten nėra žinoma kokių nors paukščių apsaugos požiūriu svarbių sankaupų. Pareiškėjo manymu, poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentai parodo, kaip bus veikiama gyvenamoji aplinka ir žmonės, koks bus psichoemocinis poveikis gyventojams, juose nurodyta, kad nenumatomas triukšmo lygio viršijimas už sklypo ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje, planuojama veikla neturės neigiamo poveikio triukšmo aspektu, paaiškinta dėl elektromagnetinės spinduliuotės, šešėliavimo, kitų svarbių veiksnių, galinčių įtakoti žmonių sveikatą. Dėl poveikio ekosistemai išsamiai atsakyta atrankos dokumentų 3.5, 4.6, 4.7, 4.8, 4.9 punktuose. Pažymėjo, kad techniniai skaičiavimai atlikti remiantis vėjo jėgainės dokumentacija. Teigė, kad atsakovas, priimdamas Išvadą, neatsižvelgė į savo ankstesnės išvados motyvus, nenurodė, kodėl bendruomenės ir Administracijos argumentai paneigia ankstesnę išvadą. Atkreipė dėmesį, kad po Išvados persvarstymo nei Klaipėdos visuomenės sveikatos centras, nei Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba savo pozicijų, jog šiuo atveju poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nepakeitė. Tvirtino, kad aplinkos vertinimo atrankos dokumentai parengti vadovaujantis įstatymais, juose visapusiškai ir visais aspektais ištirti ir įvertinti vėjo jėgainių galimas poveikis aplinkai ir rizikos faktoriai, planuojama ūkinė veikla yra ekologiškai saugi ir nepažeidžia visuomenės teisių dėl jų gyvenimo ir ūkininkavimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu skundą (b. l. 38) prašė atmesti. Paaiškino, kad 2011 m. sausio 14 d. gavo Asociacijos (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) pasiūlymą persvarstyti 2010 m. gruodžio 31 d. atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-6683, kuria buvo nustatyta, kad poveikio aplinkai vertinimas ginčo atveju neprivalomas. Atrankos išvados persvarstymui sukvietė visus poveikio aplinkai vertinimo subjektus. Nurodė, kad, priimdama Išvadą, rėmėsi Administracijos 2011 m. vasario 4 d. raštu, kuriuo pateikta išvada, jog planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas ir tuo, kad poveikio aplinkai vertinimo metu bus išnagrinėti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema“ atsiliepimu į skundą (b. l. 35) prašė skundą tenkinti. Teigė, kad Išvada yra nemotyvuota, bendruomenės pasiūlymai subjektyvūs, nepagrįsti įrodymais, jog būtų galima pagrįsti numatomą reikšmingą vėjo jėgainių poveikį aplinkai. Pažymėjo, kad ginčo atrankos persvarstymo metu suinteresuotos visuomenės atstovai gynė ne visuomeninį interesą, o pavienius asmenis, kadangi susirinkimo metu pareiškė, jog ginčo veiklos vykdytojas dėl veiklos vykdymo galimybių derėtųsi su jais asmeniškai ir atlygintų galimai nuvertėsiančių žemės ūkio paskirties sklypų nuostolius.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos visuomenės sveikatos centras atsiliepime į skundą (b. l. 36) nurodė, kad procedūras atliko laikantis teisės aktų, savo kompetencijos ribose.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir Išvadą panaikino. Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, 2 priede pateikto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 3.7 punktą, į kurį patenka ir pareiškėjo planuojama ūkinė veikla. Nurodė aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-665 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 3, 12, 13 punktus, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir pažymėjo, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, todėl teisės normos, taikytinos poveikio aplinkai vertinimo procese, taikytinos ir atrankos procedūrose. Nurodė Įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 6, 7, 11, 13 dalis, nustatė, kad pareiškėjas atliko ginčo atranką dėl visų trijų planuojamų statyti vėjo jėgainių, vertino visų trijų jėgainių galimo poveikio aplinkai vertinimą ir išsamiai išdėstė duomenis apie planuojamą ūkinę veiklą – veiklos pobūdį, vietą, esamą infrastruktūrą, vietovę (planuojama teritorija nepatenka į saugomų teritorijų ribas; joje nėra gamtos paveldo objektų, nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kt.). Atkreipė dėmesį, kad atrankos dokumentuose nurodyta, jog objekto eksploatacijos metu atliekų nesusidarys, pavojingos cheminės medžiagos ar preparatai veikloje nebus naudojami; radioaktyvių medžiagų naudoti ir saugoti nenumatoma; suminis triukšmo lygis už projektuojamų sklypų ribų ir artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje triukšmo lygio neviršija 55 dBA, todėl nėra būtinybės taikyti triukšmo poveikio gyvenamajai aplinkai mažinimo priemonių, be to, vėjo jėgainės numatytos taip, kad triukšmo dydžiai nebus viršijami ir veikla neturės neigiamo poveikio triukšmo aspektu; neigiamo poveikio infragarso ir žemio dažnio garso, elektromagnetinės spinduliuotės aspektais nebus (tai grindžiama atitinkamais tyrimais ir skaičiavimais); nuo gaisrų ar kitų ekstremalių situacijų (avarijų) jėgainės bus apsaugotos (antikorozinė danga, žaibosaugos sistema ir kt.); veiklos metu vanduo nenaudojamas, darbo vietos nesukuriamos, todėl gamybinių ar buitinių nuotekų nesusidarys; oro teršalų emisijos nebus; dirvožemio ar erozijos veiklos neįtakos; neigiamo poveikio visuomenės sveikatai dėl šešėlių (tirtas šešėliavimo aspektas) mirgėjimo nebus; apie veiklą visuomenė informuojama įstatyme nustatyta tvarka; artimiausia gyvenamoji teritorija nuo jėgainių yra apie 290 metrų atstumu, o vėjo jėgainės konstrukcija, nedidelis galingumas bei kiti techniniai parametrai leis jas saugiai eksploatuoti; pareiškėjas yra pasiruošęs bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojais ir kolektyviai spręsti iškilusias problemas ir kt. Pažymėjo, kad atrankos dokumentuose be techninių vėjo jėgainės dokumentų ir kitų dokumentų yra ir Lietuvos ornitologų draugijos 2010 m. spalio 26 d. raštas, kuriuo atsakovas informuojamas, jog ginčo ūkinės veiklos vietos nepatenka į žinomus intensyvios paukščių migracijos kelius ir ten nėra žinoma kokių nors paukščių apsaugos požiūriu svarbių jų sankaupų.
Teismas vertino (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės 2011 m. sausio 14 d. pasiūlyme išdėstytus argumentus, reikalaujant, jog ginčo veiklai būtų atliktas poveikio aplinkai vertinimas, ir laikė šiuos argumentus nepagrįstais faktiniais duomenis. Akcentavo, kad bylos proceso dalyvis - (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė, kurios iniciatyva iš esmės ir buvo priimtas atsakovo sprendimas persvarstyti atrankos išvadą, į posėdį neatvyko ir (ar) atsiliepimo į skundą nepateikė. Pažymėjo, kad iš Administracijos 2011 m. vasario 4 d. rašto, kurį atsakovas nurodė kaip vieną pagrindinių ginčo atrankos išvados priėmimo motyvų, matyti, jog Administracija iš esmės palaiko Bendruomenės poziciją bei papildomai nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 9 punktą. Teismas vertino tai, kad Bendruomenės argumentai yra iš esmės nepagrįsti, ginčo atrankoje dėl poveikio aplinkai vertinimo procese Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų taikymo nei Įstatymas, nei Metodiniai nurodymai nenumato, todėl darė išvadą, kad Administracijos 2011 m. sausio 4 d. rašte nurodytos išvados negalima laikyti juridiškai tinkamai pagrįsta ir (ar) motyvuota.
Atsakovo motyvą, kad poveikio aplinkai vertinimo metu bus išnagrinėti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo, teismas laikė pertekliniu ir sutiko su pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija, jog atrankos tikslas yra patikrinti, ar yra rizikos veiksnių, dėl kurių planuojama veikla gali daryti neigiamą poveikį aplinkai ar visuomenės sveikatai. Darė išvadą, kad atsakovas ginčijamą Išvadą priėmė objektyviai neįvertinęs visų ginčo aplinkybių, neišanalizavęs ginčo atrankos procedūros dokumentų turinio, taip pat, nenurodė į kokius konkrečius, ginčo atrankos procese būtinus įvertinti, kriterijus galimai nėra atsakyta ginčo atrankos dokumentais bei kuo pagrįsti administracijos ir (ar) bendruomenės pasiūlymai ir pan.
Akcentavo, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Konstatavo, jog skundžiama Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Kadangi pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau konkretaus jų dydžio, paskaičiavimo ir (ar) kitų šias išlaidas pagrindžiančių duomenų nepateikė, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas paliko nenagrinėtu.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 65-67) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 5 dalį ir daro išvadą, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo yra sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis, todėl teisės aktai, reglamentuojantys poveikio aplinkai vertinimą, turi būti taikomi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūroms. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju taikytinos aplinkos ministro 2003 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 406 patvirtintos Planuojamos ūkinės veiklos (vėjo jėgainių įrengimo) poveikio aplinkai vertinimo rekomendacijos (toliau – ir Rekomendacijos), nustatančios papildomus reikalavimus vėjo jėgainių poveikio aplinkai vertinimui. Nurodo Rekomendacijų 10, 10.2, 10.3 punktus, pažymi, kad triukšmo lygiui nustatyti buvo taikomas skaičiuojamas vėjo greitis 10 m / s, tačiau netaikyti kiti vėjo parametrai (vidutinis ir didžiausias greitis, stiprumas, sezoniškumas), todėl nėra aišku, ar triukšmo lygis neviršys higienos normoje HN 33-2007 „Akustinis triukšmas, triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustatytų ribinių dydžių. Nurodo Rekomendacijų 10.15, 10.3 punktus ir atkreipia dėmesį, kad besiribojančiame su planuojamos ūkinės veiklos teritorija žemės sklype planuojama dar penkių vėjo jėgainių parko veikla, tačiau atrankoje dėl poveikio aplinkai vertinimo tai nepaminėta. Pažymi, kad dėl minėtų planuojamų penkių vėjo jėgainių parko veiklos vyksta analogiški teisminiai ginčai. Teigia, kad nebuvo tirtas vėjo jėgainių skleidžiamas infragarsas. Nurodo Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 8, 9 punktus ir pažymi, kad, nors pareiškėjas nurodo, jog statys pavienes vėjo jėgaines, tačiau parengė vieną atrankos dokumentą visoms trims jėgainėms, visus vertinimus atliko vėjo jėgainių grupei. Daro išvadą, kad pareiškėjo planuojama ūkinė veikla turi būti vykdoma vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir turi būti rengiami specialieji planai. Mano, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių ir visuomenės nuomonė yra labai svarbi atliekant atranką, todėl priimant galutinę atrankos išvadą turėtų būti priimtas sprendimas atlikti privalomą poveikio aplinkai vertinimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenė apeliaciniu skundu (b. l. 69-74) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad Metodinių nurodymų 3 punktas atitinka Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus atrankos tikslus ir 7 straipsnio 3, 4 dalių reikalavimus. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007, 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1252/2009. Nurodo Įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir pažymi, kad institucija turi galimybę rinktis tarp alternatyvių veikimo būdų ir teisę veikti savo nuožiūra. Teigia, kad teismas nenurodė į kokius konkrečius ginčo atrankos procese būtinus įvertinti kriterijus galimai nėra atsakyta ginčo atrankos dokumentais, kuo pagrįsti Administracijos ir (ar) Bendruomenės pasiūlymai. Nurodo, kad Išvada priimta ir surašyta pagal aplinkos ministro 2010 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. D1-418 patvirtintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Nurodo Aprašo 9 punktą ir pažymi, kad atsakinga institucija neprivalo išvadoje išdėstyti visų motyvų ir pasiūlymų, pateiktų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių, suinteresuotos visuomenės. Mano, kad dokumento nepakankamas motyvavimas negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą administracinį aktą. Pažymi, kad teismas sprendė atsakovo kompetencijai priskirtą klausimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Paaiškina, kad toje pačioje teritorijoje, nors ir skirtinguose, tačiau greta esančiuose žemės sklypuose, tas pats asmuo planuoja vėjo jėgainių parko statybą. Daro išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose būtina įvertinti ne trijų jėgainių, o viso jėgainių parko (aštuonių jėgainių) suminį triukšmą, šešėliavimą ir kitus poveikio aplinkai aspektus. Atkreipia dėmesį, kad jokie foninio triukšmo ir kiti tyrimai natūroje nebuvo atlikti.
Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu (b. l. 80-81) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 1, 2 priedus ir daro išvadą, kad atsakinga institucija turi prerogatyvą spręsti, ar planuojamai ūkinei veiklai reikalingas poveikio aplinkai vertinimas, ar toks vertinimas netikslingas. Nurodo pagrindinius motyvus, kuriais buvo remtasi priimant Išvadą: Administracija 2011 m. vasario 4 d. raštu Nr. (5.1.42)-A5-546 pateikė išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, be to, poveikio aplinkai vertinimo metu bus išnagrinėti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo. Daro išvadą, kad Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas. Nurodo Įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir pažymi, kad Departamentas, priimdamas Išvadą, tik nurodė atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Paaiškina, kad tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą būtų priimtas sprendimas, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje vietoje. Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Išvadą, sustabdė poveikio aplinkai vertinimo procesą, kuris turės būti kartojamas iš naujo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į Bendruomenės apeliacinį skundą (b. l. 87) prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus (b. l. 88) nurodo neprieštaraujantis Bendrovės planuojamai ūkinei veiklai. Pažymi, kad priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose atskirų reikalavimų vėjo jėgainių įrengimui nėra nustatyta, poveikio aplinkai vertinimas nėra privalomas.
Pareiškėjas UAB „Eco Energy Group“ atsiliepimu į Departamento ir Bendruomenės apeliacinius skundus (b. l. 89-91) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinius skundus atmesti bei priteisti iš apeliantų visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo Įstatymo 7 straipsnio 11, 13 dalis ir pažymi, kad siekiant, jog poveikio aplinkai vertinimo atrankos proceso dalyviai nepiktnaudžiautų savo teisėmis, Įstatymas įpareigoja atsakovą priimti motyvuotą galutinę išvadą. Pažymi, kad Bendruomenė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ar keliančių abejonių atrankos dokumentuose nurodytos informacijos bei išvadų teisingumu, nenurodė teisės aktų, kuriems atrankos dokumentai prieštarautų. Daro išvadą, kad Bendruomenės deklaratyvūs teiginiai, į kuriuos atsakyta tiek atrankos dokumentuose, tiek atrankos išvados persvarstymo metu, vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis, yra nepagrįsti. Pažymi, kad teismas neviršijo kompetencijos ir pagrįstai pripažino Išvadą negaliojančia. Atkreipia dėmesį, kad poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentai rengiami pagal esamą padėtį, egzistuojančius objektus, pagal kuriuos bus galima nustatyti, ar ūkinė veikla daro kokią nors įtaką aplinkai, objektams. Teigia, kad detalusis planas Ž. B. priklausančiame žemės sklype, priešingai nei nurodo Bendruomenė, nėra rengiamas, ūkinė veikla nevykdoma. Pažymi, kad Bendruomenė painioja poveikio aplinkai vertinimo atranką ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atranką, kuri dar tik bus atliekama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2011-02-11 galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5)–LV4–592, kurioje konstatuota, kad UAB „Eco Energy Group“ planuojamai ūkinei veiklai – trijų po 250 kW vėjo jėgainių statybai (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone – poveikio aplinkai vertinimas privalomas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (1996 m. rugpjūčio 15 d. įstatymo Nr. I–1495 redakcija) 7 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į: 1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu; 2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį. Panašios nuostatos reglamentuotos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. D1–311 patvirtintame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos apraše.
Kaip pagrindiniai motyvai, kuriais remtasi priimant galutinę atrankos išvadą, nurodyta tai, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2011-02-04 raštu Nr. (5.1.42)–A5–546 pateikė savo išvadą, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas (1) ir poveikio aplinkai vertinimo metu bus išnagrinėti suinteresuotos visuomenės iškelti klausimai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai reikšmingumo nustatymo ir įvertinimo (2). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos numato visą kompleksą kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant, ar poveikio aplinkai vertinimas privalomas ar neprivalomas. Ginčijamoje galutinėje atrankos išvadoje nėra nurodyti kokie nors juridiškai reikšmingi argumentai ir aplinkybės, kuriomis vadovaujantis konstatuota, kodėl poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas. Taigi minėta galutinė atrankos išvada visiškai nėra motyvuota Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (1996 m. rugpjūčio 15 d. įstatymo Nr. I–1495 redakcija) 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme, t. y. nėra nurodyta konkreti teisės norma ir išdėstytos aplinkybės dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime teisingai pažymėjo, kad analizuojant ir vertinant išdėstytus teisinius ginčo aspektus ir faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas ginčijamą atrankos išvadą priėmė objektyviai neįvertinęs visų ginčo aplinkybių, neišanalizavęs ginčo atrankos procedūros dokumentų turinio, taip pat nenurodė į kokius konkrečius, ginčo atrankos procese būtinus įvertinti, kriterijus galimai nėra atsakyta ginčo atrankos dokumentais bei kuo pagrįsti administracijos ir (ar) bendruomenės pasiūlymai ir pan.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–2036/2008 ir kt.). Be to, ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 13 dalyje reglamentuota, kad atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad galutinės atrankos išvados panaikinimas neužkerta kelio atsakingai institucijai (atsakovui) šį klausimą svarstyti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančią galutinę atrankos išvadą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės apeliaciniai skundai netenkinami.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiųjų suinteresuotų asmenų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.