Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-09 · Administracinė byla Nr. eI-6779-171/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-09
Bylos Nr.
eI-6779-171/2016
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,9999 LT“
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Advokatai
Gitana Martyšienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-6779-171/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01391-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.9.10; 3.21(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 9 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

dalyvaujant pareiškėjos atstovams direktoriui A. U. ir jo atstovei advokatei Gitanai Martyšienei,

atsakovės atstovei V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,9999 LT“ patikslintą skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjos UAB ,,9999 LT“ patikslintas skundas, kuriame prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. S-49(7-312/2015) „Dėl UAB „9999 LT“ 2015 m. gruodžio 28 d. skundo“; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 69-146; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-621 dalis dėl jos vykdytos mišrios veiklos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) procento apskaičiavimo ir su tuo susijusių PVM delspinigių priskaičiavimo bei skirtos PVM baudos.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėja nurodo, kad VMI 2011 m. kovo 28 d. pateikė pranešimą „Dėl mišrios veiklos atskaitos derinimo“. Jame nurodė, kad vykdo ne tik PVM apmokestinamą veiklą, bet ir PVM neapmokestinamą veiklą, kuriai PVM atskaita negalima, t. y. vykdo mišrią veiklą. PVM dalies nustatymas pagal „pajamų“ kriterijų neužtikrina pareiškėjos tikslios pirkimo (importo) PVM atskaitos, todėl PVM atskaitos procentui mišrios veiklos atveju pasirinktas inventorizacijos būdu nustatytas vitrinose esančių prekių kiekis. Į šį prašymą VMI atsakymo nepateikė.

Pareiškėja VMI 2012 m. kovo 29–balandžio 20 d. vykdyto operatyvaus patikrinimo metu raštu pateikė mokesčių administratoriui informaciją apie bendrovės taikomą PVM paskirstymo kriterijų mišrios veiklos atveju (pastatų – pagal „ploto“ kriterijų). Į minėtą raštą neigiamo atsakymo negavo.

Pareiškėja 2015 m. gegužės 29 d. raštu dar kartą kreipėsi į VMI dėl PVM atskaitos metodikos suderinimo ir prašė VMI atstovus atvykti ir įsitikinti informacijos pagrįstumu. VMI atstovai neatvyko, o tik raštu paprašė nurodyti konkretų ilgalaikio materialiojo turto vienetą, kuriam būtų taikomas „ploto“ PVM, ir pateikti apskaičiavimus.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, pareiškėjas nuosekliai bandė tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 60 straipsnio 2 dalyje nustatytas teises ir pareigas, ne kartą kreipėsi į VMI dėl PVM atskaitos procento suderinimo mišrios veiklos atveju. Pareiškėjas elgėsi sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai bei pasinaudojo visomis galimybėmis gauti pritarimą iš institucijos, kuri ignoruodama pareiškėją nevykdė savo tiesioginių pareigų ir dėl savo neveikimo jai nepagrįstai padidino mokestinę naštą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė patikslintą skundą patenkinti remdamiesi jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovė VMI atsiliepime į patikslintą skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjos PVM atskaitos skirstymas neatitiko PVMĮ 59 ir 60 straipsnių nuostatų. PVM atskaitos procentas taikant „ploto kriterijų“ naudojamas tuo atveju, jeigu ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM įtraukimas į atskaitą neatspindėtų realaus jo panaudojimo mišrioje veikloje taikant „pajamų kriterijų“. Ginčo atveju „vitrinų ploto“ kriterijaus taikymą pareiškėja grindžia ne dėl ilgalaikio turto pirkimo PVM (šiuo atveju vitrinų) įtraukimo į atskaitą ir jų panaudojimo mišrioje veikloje realios situacijos neatspindėjimo, bet grindžia prekių išsidėstymo vitrinose plotu. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja, taikydama „vitrinų ploto“ kriterijų, apskaičiavo mišriai veiklai naudojamą atskaitos koeficientą atsižvelgdama tik į Gedimino pr. 35, Vilniuje, esančiose patalpose išsidėsčiusias prekes, tačiau pareiškėja mišrią veiklą vykdo ir kitose nuomojamose bei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, o tai iš esmės pagrindžia pareiškėjos netinkamą atskaitos procento mišriai veiklai apskaičiavimą ir PVMĮ 60 straipsnio taikymą jos mišrioje veikloje.

„Ploto“ kriterijaus pasirinkimas, prieš pradedant jį taikyti, turi būti suderintas su vietos mokesčių administratoriumi ir tik gavus jo sutikimą galima naudotis šia įstatymo nustatyta teise. Ginčo atveju pareiškėja pateikė direktoriaus įsakymus, kuriuose nurodomas pareiškėjos taikomas PVM atskaitos procentas, tačiau neįrodė, kad šį kriterijų suderino su mokesčių administratoriumi ir kad gavo leidimą taikyti apsiskaičiuotą PVM atskaitos koeficientą, kaip to reikalauja PVMĮ. Pareiškėja teikė tik paklausimus VMI (tačiau ne kriterijaus suderinimo raštą) ir tik ataskaitiniams laikotarpiams pasibaigus.

Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą ir patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes buvo konstatuota, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėja nepagrįstai taikė PVM atskaitai „ploto“ kriterijų, nustatytą PVMĮ 60 straipsnyje, todėl Vilniaus AVMI apskaičiavo jai tenkantį PVM atskaitos procentą mišriai veiklai remdamasi „pajamų“ kriterijumi.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė patikslintą skundą atmesti remdamasi jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į patikslintą skundą palaikė atsakovės atsiliepime į patikslintą skundą motyvus ir prašė skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad pagrindinę pareiškėjos vykdomos veiklos dalį sudarė prekyba investiciniu auksu. Pareiškėja taip pat prekiavo kolekciniais dirbiniais, albumais, dėžutėmis, skirtomis monetoms laikyti, teikė patalpų nuomos, kopijavimo paslaugas, tarpininkavo įsigyjant trečiųjų šalių vizas, teikė draudimo tarpininkų paslaugas, gamino juvelyrinius dirbinius.

Pareiškėja pateikė VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ išduotą 2011 m. gegužės 5 d. pažymėjimą AA Nr. 002197 užsiimti ūkine-komercine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais. Taip pat pateikė Lietuvos Respublikos valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2011 m. vasario 7 d. pažymėjimą Nr. 010504, patvirtinantį, kad atitinka kelionės organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti šios rūšies paslaugas, bei „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje išduotą 2012 m. balandžio 11 d. pažymą Nr. PTS/2009-176, kad nuo 2010 m. sausio 5 d. yra įtraukta į „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje priklausomų draudimo tarpininkų sąrašą.

Laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 31 d. pareiškėja vykdė mišrią (PVM apmokestinamą ir neapmokestinamą) veiklą ir įsigijo prekių ir paslaugų, kurių pirkimo PVM tiesiogiai negalima priskirti nei PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai PVM apmokestinamai, nei PVM neapmokestinamai veiklai (2012 m. balandžio 20 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. 360-13).

Vilniaus AVMI atlikusi pareiškėjos PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 2015 m. liepos 29 d. patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-554 konstatavo, jog ji netinkamai apskaičiavo mokėtiną į biudžetą PVM ir dėl šios priežasties nesumokėjo 88 619 Lt (25 6653,84 Eur) PVM.

Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-621 patvirtino patikrinimo aktą.

VMI 2015 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 69-146 patvirtino Vilniaus AVMI 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-621.

Komisija 2016 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. S-49(7-312/2015) patvirtino VMI sprendimą.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai mokesčių administratoriaus apskaičiuoto 88 619 Lt (25 6653,84 Eur) PVM teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja PVMĮ ir VMI viršininko 2004 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. VA-19 „Dėl Prekių (paslaugų) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokesčio dalies, proporcingai tenkančios pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamai veiklai, suderinimo su vietos mokesčių administratoriumi taisyklių, suderinimo sprendimo formos ir įsigytų prekių (paslaugų) pardavimo pridėtinės vertės mokesčio registravimo žurnalo pildymo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės).

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų, ginčas yra kilęs dėl to, kad mokesčių administratorius nepripažino pareiškėjos pasirinkto mišrios veiklos atveju taikyto „ploto kriterijaus“, apskaičiuojant PVM atskaitos procentą, ir taikė „pajamų“ kriterijų PVM atskaitos procentui apskaičiuoti.

PVMĮ 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu, PVM mokėtojo nuomone, šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai tenkančios konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo arba importo PVM dalies (procentais) nustatymas pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paskirstymo kriterijų neatspindėtų realaus šio turto panaudojimo, jis turi teisę kreiptis į vietos mokesčio administratorių su prašymu leisti naudoti kitą paskirstymo kriterijų (pastatų, statinių – pagal faktinį jų ploto naudojimą; įrenginių ar įrangos – pagal jų pajėgumų naudojimą; ar kitą kriterijų, PVM mokėtojo nuomone, realiai atspindintį šio turto naudojimo proporcijas).

Vietos mokesčio administratorius, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir PVM mokėtojo pateiktus apskaičiavimus, suteikia teisę taikyti PVM mokėtojo prašomą (ar jau pritaikytą) paskirstymo kriterijų, jeigu įsitikina, kad šis prašymas yra pagrįstas ir kad paskirstymo pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bei pagal PVM mokėtojo prašomą paskirstymo kriterijų rezultatai gerokai skiriasi PVM mokėtojo nenaudai, jeigu PVM mokėtojo prašomo paskirstymo kriterijaus taikymas netrukdys PVM atskaitos pagrįstumo ir jos tikslinimo kontrolės. Kriterijus, pagal kurį buvo paskirstytas konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto pirkimo arba importo PVM, vėliau negali būti pakeistas.

Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad PVM mokėtojai turi kreiptis į apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyrių pagal mokėtojo registravimosi PVM mokėtoju vietą ir pateikti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą laisvos formos prašymą suderinti jo prognozuojamą PVMĮ 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai proporcingai tenkančią pirkimo ir (arba) importo PVM dalį (procentais).

Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad sprendimą dėl PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai proporcingai tenkančios pirkimo ir (arba) importo PVM dalies (procentais) suderinimo per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, o jeigu buvo pareikalauta papildomos informacijos, – nuo tokios informacijos pateikimo apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dienos priima apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas ar jo įgaliotas asmuo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pasirinko PVM atskaitos procentą, taikydama „ploto kriterijų“, tačiau prieš pradėdama jį taikyti negavo leidimo.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nederino ir neatsakė į jos prašymus. Pareiškėjos atstovas per teismo posėdį teigė, kad į pateiktą prašymą mokesčių administratoriui nebuvo atsakyta, todėl manė, kad tokiu būdu leidimas yra gautas.

Teismas nurodo, kad pareiškėjos atstovas būdamas atidus ir rūpestingas turėjo suprasti, kad derinimas turi būti išreikštas rašytine forma. Per įstatymo nustatytą terminą negavus atsakymo raštu jis galėjo mokesčių administratoriaus neveikimą apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Teismas sutinka su atsakovės motyvais, kad atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes pareiškėjos PVM atskaitos skirstymas neatitiko PVMĮ 59 ir 60 str. nuostatų. PVM atskaitos taikant „ploto kriterijų“ naudojamas tuo atveju, jeigu ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM įtraukimas į atskaitą neatspindėtų realaus jo panaudojimo mišrioje veikloje taikant „pajamų“ kriterijų. Ginčo atveju „vitrinų ploto“ kriterijaus taikymą pareiškėja grindžia ne dėl ilgalaikio turto pirkimo PVM (šiuo atveju vitrinų) įtraukimo į atskaitą ir jų panaudojimo mišrioje veikloje realios situacijos neatspindėjimo, bet grindžia prekių išsidėstymo vitrinose plotu. Atsakovė taip pat teisingai nurodė, kad pareiškėja, taikydama jos pasirinktą „vitrinų ploto“ kriterijų, apskaičiavo mišriai veiklai naudojamą atskaitos koeficientą atsižvelgdama tik į vieną vietą – Gedimino pr. 35, Vilniuje, esančiose patalpose išsidėsčiusias prekes, nors pareiškėja mišrią veiklą vykdo ir kitose nuomojamose bei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, o tai iš esmės pagrindžia pareiškėjos netinkamą atskaitos procento mišriai veiklai apskaičiavimą ir PVM 60 str. taikymą mišrioje veikloje.

Taigi, pareiškėja neatitiko PVMĮ 60 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų naudoti kitą paskirstymo kriterijų (pastatų, statinių – pagal faktinį jų ploto naudojimą), nes mokesčių administratorius nedavė leidimo šį kriterijų naudoti.

Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad mokesčių administratorius į jos PVM neapmokestinamųjų pajamų sumą, kuri turėjo įtakos apskaičiuojant PVM atskaitos procentą pagal pajamų kriterijų, nepagrįstai įtraukė ne tik jos uždirbtus komisinius, bet ir draudimo įmokas, pripažintinas draudimo įmonės uždirbtomis pajamomis. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant Komisijoje mokesčių administratorius Komisijai pateikė papildomą 2016 m. vasario 9 d. paaiškinimą ir priedus, iš kurių matyti, kad apskaičiuojant pareiškėjos PVM neapmokestinamas pajamas buvo įtraukti tik komisiniai, bet ne visos draudimo pajamos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ginčijamų sprendimų panaikinti nėra pagrindo, nes jie yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad nors ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiškėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminą, todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,9999 LT“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaIrena Paulauskienė