Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią kaltinamajam R. L. nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę R. L. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-11-18 iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. R. suėmimo pagal šį nuosprendį, jam įsiteisėjus, dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. nuteistas už tai, kad jis 2015-08-30, apie 21.20 val., sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su M. S., kurio atžvilgiu 2016-03-29 ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami bendrą tikslą plėšimo būdu užvaldyti svetimą – nukentėjusiojo J. K. turtą, R. L. su savimi pasiėmus kirvį, o M. S. dujų balionėlį, panaudodami fizinį smurtą įsibrovė į J. K. priklausantį gyvenamąjį namą, o būtent, M. S. paskambinus į J. K. gyvenamo namo laukujes duris, pastarajam jas atidarius, M. S. vieną kartą dujų balionėliu papurškė J. K. į akis dujų, tuomet R. L. vieną kartą kumščiu sudavė J. K. į veidą, kuris nuo suduoto smūgio nuvirto ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. K. poodinę kraujosruvą viršutinės lūpos kairėje pusėje, odos nubrozdinimą dešiniajame smilkinyje, galvos smegenų sukrėtimą, viršutinio žandikaulio kairės pusės danties išmušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip atėmę galimybę jam priešintis, bendrais veiksmais pagrobė iš nukentėjusiojo J. K. 25 € vertės juodos spalvos rankinę su joje buvusiais automobilio VAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. vardu 2014-11-25 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotu vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), 100 € vertės garažo ir buto raktais, taip pat dviem UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortelėmis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vienos vertė 1 €, bendra vertė – 2 €, viena 1 € vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolaidų kortele Nr. (duomenys neskelbtini) bei 25 € grynųjų pinigų, viso padarydami nukentėjusiajam J. K. 153 € turtinę žalą.

Be to, R. L. nuteistas už tai, kad jis plėšimo būdu užvaldęs J. K. vardu 2014-11-25 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo jį su savimi atgabeno į savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jį tame bute laikė iki 2015-08-31, tiksliai nenustatyto laiko, kol jį tą pačią dieną, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje realizavo, t. y. perdavė A. R..

A. R. nuteistas už tai, kad jis 2015-08-31, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, iš R. L. įgijo J. K. vardu 2014-11-25 VĮ „(duomenys neskelbtini)“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai su savimi atgabeno į butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir jį tame bute laikė iki 2015 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tiksliau nenustatyto laiko, kuris vėliau iš ten neaiškiomis aplinkybėmis dingo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendį panaikinti ir priimti švelnesnį apkaltinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. nurodo, kad jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė yra per didelė. Apelianto nuomone, teismas, paskirdamas jam bausmę, atsižvelgė tik į jį neigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, kad prieš daugiau nei metus buvo paleistas iš pataisos namų, kad padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai ir kad jis nukentėjusiajam neatlygino žalos.

Nuteistasis R. L. pažymi, kad nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog didelės žalos nepatyrė ir civilinio ieškinio nepareiškė. Taip pat nurodo, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p., tačiau teismas, skirdamas jam bausmę, į tai neatsižvelgė. Be to, apelianto nuomone, teismas neatkreipė dėmesio į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė kartu su bendrininku, kuris šiuo metu jau yra miręs ir kuris pasiūlė jam įvykdyti šį nusikaltimą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendį panaikinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. R. nurodo, kad nesutinka su jam skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, dėmesį atkreipė tik į visas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, o į lengvinančias aplinkybes visiškai neatsižvelgė. Apelianto teigimu, teismas, paskirdamas jam bausmę, atsižvelgė tik į tai, kad jis praeityje yra teistas 6 kartus, iš ankstesnių teistumų nepasimokė, ir jam skyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, nors Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. sankcijoje yra numatytos ir švelnesnės bausmės. Nuteistasis A. R. pažymi, kad teismas neatsižvelgė ir skundžiamame nuosprendyje neužsiminė apie tai, kad jis yra vedęs, nusikaltimo padarymo metu mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje, turi du mažamečius vaikus, su kuriais kartu negyveno, tačiau būdamas laisvėje padėdavo jiems, kiek galėdavo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad nusikalstamą veiką jis padarė net pats to gerai nesuvokdamas. Teigia, kad 2015-08-30 pas jį atėjo jo pažįstamas R. L. ir atsinešė kažkieno vairuotojo pažymėjimą, kurį padavė jam. Jis (A. R.) šį vairuotojo pažymėjimą pasidėjo pas savo žmoną ant spintelės, kur jis ir buvo apie du mėnesius. Jis (A. R.) buvo sulaikytas nuo 2015-10-03 iki 2015-11-18, o kai išėjo į laisvę, jam žmona pasakė, kad vairuotojo pažymėjimą ji atidavė jo (A. R.) buvusiai žmonai V. R., kuri jį perdavė R. L.. Taigi jis to dokumento nei panaudojo, nei realizavo.

Atsiliepime į nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliacinius skundus nukentėjusysis J. K. nurodo, kad jis, atsižvelgimas į savo amžių ir R. L. gyvenimo būdą, byloje nereiškė civilinio ieškinio dėl jam padarytos žalos atlyginimo, tačiau jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, todėl R. L. apeliacinio skundo teiginys, kad jis didelės žalos nepadarė yra neteisingas.

Teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nuteistasis A. R. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti ir nuteistajam paskirtą bausmę sušvelninti, prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir susipažinusi su nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliacinių skundų argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamame nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai R. L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 302 str. 1 d., A. R. – pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. ir paskyrė jiems teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes. Todėl skundžiamas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistieji R. L. ir A. R. savo apeliaciniuose skunduose neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, jie nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jiems paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, mano, kad jos yra per griežtos ir prašo paskirti jiems švelnesnes bausmes. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, nesutinka su nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliacinių skundų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jiems už jų atitinkamai padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistiesiems R. L. ir A. R. bausmes už jų padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam R. L. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytos dvi, sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos, nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 11 str. 4 d., 5 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus – veikos padarytos savanaudiškais tikslais, siekiant pasipelnyti iš neteisėtos veikos, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir dėl savanaudiškų paskatų (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p., 3 p.), į R. L. asmenybę – anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus kiek daugiau nei metams po jo paleidimo iš pataisos namų, baustas administracine tvarka, nedirba, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre nesigydo, nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino. Paskirdamas bausmę nuteistajam A. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nuteistojo A. R. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, į A. R. asmenybę – anksčiau teistas, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus mėnesiui po jo paleidimo iš pataisos namų, baustas administracine tvarka, VšĮ (duomenys neskelbtini) rajono psichikos sveikatos centre konsultuotas 2006 m. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. L. ir A. R. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jiems už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą R. L. ir A. R. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. L. ir A. R. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad R. L. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., paskirta bausmės yra artima Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, R. L. ir A. R. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., paskirtos bausmės yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos 302 str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems R. L. ir A. R. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, paskirtos bausmės nėra per griežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo R. L. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, nusikalstamą veiką padarė kartu su bendrininku, kuris šiuo metu jau yra miręs ir kuris pasiūlė jam įvykdyti šį nusikaltimą – jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant jam bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. R. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis yra vedęs, nusikaltimo padarymo metu mokėsi, buvo registruotas darbo biržoje, turi du mažamečius vaikus, su kuriais kartu negyveno, tačiau būdamas laisvėje padėdavo jiems, kiek galėdavo – nemenkina A. R. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems R. L. ir A. R. paskyrė teisingas savo rūšimi ir dydžiu bausmes, paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, atitinkančios Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016-06-15 nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų R. L. ir A. R. apeliacinius skundus atmesti.