- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-18
- Bylos Nr.
- eAS-229-261/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00363-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- „Mazon Holding“
- Atsakovas
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės admnistracija „Mazon Holding“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mazon Holding“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mazon Holding“ skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Mazon Holding“ kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A-44 „Dėl žemės sklypo prie pastatų Muitinės g. 9, 9A, J. Naugardo g. 6, 8, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir organizavimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas, Įsakymas).
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, kurio 1 punktu buvo nuspręsta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19, 21, 24, 62 ir 69 punktų nuostatas, padarė išvadą, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra baigiama sprendimu dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymu jį tvirtinti ir sprendimas tvirtinti arba sprendimas atsisakyti tvirtinti projektą sukelia tretiesiems asmenims atitinkamas teisines pasekmes bei gali būti skundžiamas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo siekiamas apskųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Įsakymas tėra projekto rengimo procedūros vada, t. y. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamasis etapas, todėl įsakymas organizuoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia. Pareiškėjo nesutikimas su sprendimo turiniu yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, kuri savaime nelemia minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pareiškėjo skundžiamas aktas negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. vasario 11 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad Įsakymas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjo teigimu, nors ginčijamas įsakymas iš tiesų nėra galutinis dokumentas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūroje, tačiau būtent šio Įsakymo pagrindu yra inicijuojama ir pradedama organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūra konkrečiai pagal iniciatoriaus pateiktus projektinius žemės sklypu formavimo ir pertvarkymo pasiūlymus (schemai, būtent ginčijamo įsakymo pagrindu projekto rengėjams išduodami atitinkami reikalavimai, pagal kuriuos vykdoma tolimesnė žemės sklypo formavimo procedūra, ir būtent pagal projektinius pasiūlymus bei reikalavimus bus suformuotas žemės sklypas).
Pareiškėjo įsitikinimu, rengiama žemės sklypų prie pastatų (lA2p) Muitinės g. 9, (3Alp) Muitinės g. 9A, (2A2p) J. Naugardo g. 6, (lA2p) J. Naugardo g. 8, Kaune, procedūra yra neteisėta, pažeidžia pareiškėjo, kaip vieno iš pastato savininkų, interesus, teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių žemės sklypų formavimą, taisykles ir pamatinius principus, nes formuojamas žemės sklypas prie keturių pastatų yra ne racionalių ribų, neatitinka faktiškai naudojamų ir istoriškai suformuotų sklypų ribų, neišsprendžiamas automobilių stovėjimo vietų klausimas, netinkamai išsprendžiamas patekimo / išvažiavimo į žemės sklypą klausimas, neatsižvelgta į pastatų išsidėstymą, o galiausiai suformavus žemės sklypą nebus galimybės tinkamai eksploatuoti statinius pagal jų tiesioginę paskirtį.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamos nutarties neteisėtumą patvirtina ir ginčijamo įsakymo turinys, kuriame aiškiai ir vienareikšmiškai atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, nurodė, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Pastebėtina, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. A-44 „Dėl žemės sklypo prie pastatų Muitinės g. 9, 9A, J. Naugardo g. 6, 8, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir organizavimo“, motyvuodamas tuo, kad ginčijamas įsakymas nėra galutinis administracinis aktas, tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, todėl negali būti nagrinėjamas teismų administracinio proceso tvarka. Įsakymas tėra projekto rengimo procedūros vada, t. y. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų parengiamasis etapas, todėl įsakymas organizuoti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia.
Pažymėtina, kad ginčijamas įsakymo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis. Pagal Taisyklių 19 punktą iniciatoriai prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui. Organizatorius prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą (21 p.). Taisyklių 24 punkte nustatyta, kad kai priimamas sprendimas pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į projekto tikslus, per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą parengia projekto rengimo reikalavimus. Reikalavimai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti (Taisyklių 2 priedas) gavimo dienos (Taisyklių 25 p.). Kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.4 papunktyje nurodytu atveju, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemos priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Ši informacija viešinama iki sprendimo dėl Projekto patvirtinimo ar atsisakymo jį tvirtinti priėmimo. Kai projektas yra parengtas, jis teikiamas visuomenei susipažinti (Taisyklių 58 punktas). Kita projekto tvirtinimo stadija yra projekto derinimas, o jau suderintą projektą projekto organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas arba savivaldybės administracijos direktorius privalo priimti sprendimą dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą (Taisyklių 68 p.). Organizatoriaus sprendimai atsisakyti organizuoti Projekto rengimą, Taisyklių 24 punkte nurodytų institucijų atsisakymai pateikti reikalavimus, Taisyklių 62 punkte nurodytų institucijų ir asmenų atsisakymai derinti Projektą, Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvados dėl Projekto tvirtinimo (netvirtinimo) tikslingumo, taip pat Projektą tvirtinančių institucijų sprendimai dėl Projekto patvirtinimo arba atsisakymo jį tvirtinti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo šių dokumentų paskelbimo Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje dienos gali būti skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nurodytais atvejais, kitais atvejais – administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Taisyklių 69 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, nors žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimas apima tik parengiamąją projekto rengimo stadiją, kitos stadijos pagal nustatytąją tvarką yra projekto viešinimas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ginčijamas įsakymas negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nes nėra galutinis administracinis aktas ir nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išvada, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialinio teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis. Tuo tarpu konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009 ir kt.). Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog ginčijamas įsakymas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti Įsakymo priėmimo pagrindus ir ar iš tiesų skundžiamas aktas pažeidžia pareiškėjo, kaip statinių, esančių šalia žemės sklypo, kurio formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas pradėtas organizuoti Įsakymu, savininko, teises ir teisėtus interesus, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.
Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mazon Holding“ atskirąjį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mazon Holding“ skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.