- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-16-72-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04016-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius (pran.)
- Nuteistasis
- V. L., V. K.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Nijolės Sušinskienės ir Ričardo Gilio, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, nuteistajam V. L., gynėjui advokatui Vytautui Krikščiūnui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 222 str. 1 d., BK 219 str. 1 d. (2 epizodus), BK 208 str. 1 d., BK 182 str. 1 d. ir nuteistas: pagal BK 222 str. 1 d. – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 219 str. 1 d. (VMI mokesčių nemokėjimo epizodas) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK 219 str. 1 d. (VSDFV mokesčių nemokėjimo epizodas) – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 208 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 182 str. 1 d. – areštu šešiasdešimčiai parų. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dviems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui. Vadovaujantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 4 p. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL dydžio (650 Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų asmenų fondą, sumokant ją per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. K. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteista vienerių metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis LR BK 48 str. 2 d., 3 d. 1 p., 6 d. 2 p., įpareigota per šį laikotarpį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytą turtinę žalą. VSDFV Panevėžio skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš V. L. ir V. K. 10 004,85 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. VMI Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. UAB „Stiklita“ pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
V. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas savo individualios įmonės „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje savininku, 2007 m. pabaigoje, tiksliai nenustatytu laiku, – 2009 m. kovo 31 d. laikotarpiu apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:
pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d.- į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,
2008 m. sausio mėnesį, nepateikė bendrovės buhalterijai skolų apmokėjimo dokumentų, pagal kuriuos apmokėjo UAB „Omnitel“ – 6798,76 Lt , UAB „Termopal“ - 5726,85 Lt, dėl ko nuo jo avanso apyskaitos buvo be pateisinančių dokumentų nurašytos įmonės „B.“ skolos ir taip nepagrįstai sumažinta jo kaip atskaitingo asmens permoka, iš viso 12525,61 Lt sumai,
pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d.- į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 d.- visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 , PVM sąskaitose - faktūrose nefiksavo 55314,54 Lt baldų pardavimo ūkinių operacijų (iš jų: baldų pardavimas 46876,73 Lt, PVM 8437,81 Lt) ir 55314,54 Lt gautų įplaukų nefiksavo apskaitos dokumentuose (iš jų: 52314,54 Lt kasos pajamų orderiuose), neįtraukė į kasos knygos pajamas, bei panaudojo be apskaitos, o būtent:
2008 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš J. J. 7000 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš V. D. 2000 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus bei parduotas prekes iš R. P. 100000 Lt, iš jų - 7209,54 Lt ūkinių operacijų nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš R. G. 13000 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. vasario mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš J. V. 2000 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš M. Ž. 1500 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. sausio - kovo mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš S. B. 5000 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2008 m. sausio - vasario mėnesiais, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus iš R. Č. 3500 Lt, šios ūkinės operacijos nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, šių įplaukų nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2007 m. pabaigoje - 2008 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus bei parduotas prekes iš A. K. 20000 Lt, iš jų - 9105 Lt ūkinių operacijų nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
2009 m. sausio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, gavęs už atliktus darbus bei parduotas prekes iš Ž. B. 15000 Lt, dalies ūkinių operacijų nefiksavo PVM sąskaitoje - faktūroje, dalies gautų įplaukų - 5000 Lt nefiksavo kasos pajamų orderiuose, bei neįtraukė į kasos knygos pajamas, o gautas lėšas panaudojo be apskaitos,
pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 d.- į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 d.- visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus - dokumentas turi turėti įstatymuose nustatytus privalomus rekvizitus, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 4 punktą - pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį arba pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus,
laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-31 į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius neįtraukė 8289,62 Lt (iš jų: 2008 m.- 7375,34 Lt, 2009 m. - 914,28 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose, bei darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, o būtent:
laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-03-05 darbo laiko apskaitos tabeliuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – neva S. L. padarytas pravaikštas ir 2009 m. sausio mėn. darbo užmokesčio žiniaraštyje nefiksavo 200 Lt darbo užmokesčio, atitinkamai 2009 m. vasario mėn.- 600 Lt, 2009 m. kovo mėn.- 114,28 Lt. (už 4 darbo dienas 600/ 21d.d. x 4 = 114,28), iš viso 914,28 Lt ir šio atlyginimo neįtraukė į 2009 m. sausio - kovo mėnesių darbo užmokesčio žiniaraščius, bei 2008-03-05 VSDFV Panevėžio skyriui pateikė žinomai suklastotą pranešimą, kuriame nurodė, kad laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-03-04 S. L. nedraudiminio įvykio priežastis - pravaikšta, nors S. L. 2009 m. vasario – kovo mėn. realiai dirbo individualioje įmonėje „.B“,
dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti V. L. individualios įmonės „B.“ 2008-2009 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad būdamas savo individualios įmonės „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje savininku, ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2009 m. vasario 26 d. pateikęs Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Durpyno 3, Panevėžyje savo individualios įmonės „B.” pridėtinės vertės mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaracijas, mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų, deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, o būtent:
2008-11-20 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2008 m. rugsėjo mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 25166 Lt pridėtinės vertės mokesčio,
2008-11-20 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2008 m. spalio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 4777 Lt pridėtinės vertės mokesčio,
2009-02-25 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2009 m. lapkričio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 3882 Lt pridėtinės vertės mokesčio,
2009-01-22 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2008 m. gruodžio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 3492 Lt pridėtinės vertės mokesčio,
2009-02-25 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2009 m. sausio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.a“ turi sumokėti 13979 Lt pridėtinės vertės mokesčio,
2009-02-06 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai 2008 m. antro pusmečio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 77 Lt aplinkos teršimo mokesčio,
2009-02-26 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai 2008 metų mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaraciją, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 406 Lt aplinkos teršimo mokesčio,
2008-11-26 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. vasario mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „Balda“ turi sumokėti 1831 Lt pajamų mokesčio,
2008-11-26 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. kovo mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 1831 Lt pajamų mokesčio,
2008-11-26 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. balandžio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 2746 Lt pajamų mokesčio,
2008-06-16 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. gegužės mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 4715,58 Lt pajamų mokesčio,
2008-08-07 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. liepos mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 4157 Lt pajamų mokesčio,
2008-09-10 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. rugpjūčio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 5081,72 Lt pajamų mokesčio,
2008-10-06 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. rugsėjo mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 8795,68 Lt pajamų mokesčio,
2008-11-12 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. spalio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 8493,80 Lt pajamų mokesčio,
2008-12-10 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2008 m. lapkričio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 8836,07 Lt pajamų mokesčio,
2009-02-04 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai mėnesinę pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaraciją už 2009 m. sausio mėnesį, kurioje nurodė, kad jo individuali įmonė „B.“ turi sumokėti 7841,15 Lt pajamų mokesčio, tačiau nesumokėjo pagal šias deklaracijas apskaičiuotų mokesčių: 31208,96 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 7876 Lt pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų, 77 Lt mokesčių už aplinkos teršimą, 406 Lt mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, viso nesumokėjo 39567,96 Lt mokesčių, po to, kai Panevėžio apskrities mokesčių inspekcija 2009-03-19 raštu Nr. 08-07-3153 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 20 dienų.
Taip pat V. L. nuteistas už tai, kad jis, būdamas savo individualios įmonės „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininku, ir pagal 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, 2009-01-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, adresu Vasario 16-osios g.60 , Panevėžio m. pateikė Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 09-03, kurioje nurodė, kad jo įmonė turi sumokėti Valstybinio socialinio draudimo įmokas už samdomus darbuotojus, bei Valstybinio socialinio draudimo įmokas už savininką, tačiau jis nesumokėjo 26272,54 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, bei 2405 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už savininką, po to, kai 2009-03-19 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius raštu Nr. (4.60)3-5895 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 10 dienų.
Taip pat, jis nuteistas už tai, kad būdamas savo individualios įmonės „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininku 2008 m. rugsėjo 19 d. sudaręs prekių pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2008/09-19 su UAB „S.“, kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, nevykdė įsipareigojimų sumokėti prekės kainą per 30 kalendorinių darbo dienų po PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos bei laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 11 d. iki 2009 m. sausio 14 d. iš UAB „S.“ gavęs prekių už 34935,36 Lt ir būnant skolingam už šias prekes 20935,36 Lt, esant sunkiai ekonominei padėčiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, patenkino tik savo reikalavimą -laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28 85376,55 Lt sumažino individualios įmonės „B.“ skolą sau kaip fiziniam asmeniui, ir todėl padarė UAB „S.“ 20935,36 Lt turtinę žalą.
V. L. nuteistas ir už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su V. K., apgaule, kito asmens naudai, gijo turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 3453,03 Lt didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, bei V. K. gavo šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšas 3453,03 Lt, taip pat, apgaule, kito asmens naudai, įgijo turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 23086,74 Lt didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, bei dalį šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšų 4125,32 Lt V. K. gavo, o būtent:
jis, būdamas savo individualios įmonės „B.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2004-08-24 registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininku, turėdamas tikslą apgaule V. K. naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės, po to, motinystės (tėvystės) pašalpą, tyčia, žinodamas, kad jo sugyventinė ir IĮ „B.“ administratorė V. K. yra nėščia ir numatydamas, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio 2000-12-21 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 ( su pakeitimais ) 14 ir 16 straipsnių , Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 48,58 punktais, pagal kuriuos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpa V. K. turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2008 metų III-IV ketvirčių draudžiamąsias pajamas, susitarė su V. K., ir jis, kaip IĮ „B.“ savininkas 2008 m. III-IV ketvirčių laikotarpiui padidino V. K. darbo užmokestį iki 3500 Lt per mėnesį, nors žinojo, kad ji realiai įmonėje nedirbs, kad IĮ „B.“ veikla 2008 m. nuostolinga, kad įmonės įsipareigojimai 1,85 karto viršija jos turtą, kad įmonė nemoka privalomų mokėti mokesčių, bei įmonė neturi realių finansinių galimybių jos darbo užmokestį padidinti iki 3500 Lt;
po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostatą, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, įmonės veiklos rezultatų, žinodamas, kad V. K. darbo kiekis nepadidėjo, bei įmonei nemokant privalomų mokėti mokesčių, esant nuostolingai 2008 m. įmonės veiklai, įmonės įsipareigojimams 1,85 karto viršijant jos turtą, ir todėl neturint įmonei realių finansinių galimybių padidinti V. K. darbo užmokestį iki 3500 Lt, savo 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 08-07, su kuriuo V. K. nesupažindino, pakeitė su V. K. 2007-03-13 sudarytos darbo sutarties 3 punktą, ir nuo 2008-08-01 nepagrįstai padidino jos darbo užmokestį 1500 Lt, mokant V. K. 3500 Lt per mėnesį, tikėdamasis vėliau iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų forma atgauti didesnes pinigų sumas nei išmokėtas padidintas atlyginimas už 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesius, išmokėjo V. K. minėtą padidintą darbo užmokestį iš savo į įmonės kasą įneštų pinigų, tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį apie V. K. per 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesius mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį, per mėnesį, ir atitinkamai, per 2008 m. III ketvirčio - rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, jos turėtas 7000 Lt draudžiamąsias pajamas, 2008 m. IV ketvirtį mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį per mėnesį, ir atitinkamai 2008 m. IV ketvirtyje jos turėtas 10500 Lt draudžiamąsias pajamas, jis pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m., 2008-10-06 IĮ „B." pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM ) su priedais: 2008-10-06 valstybinio socialinio draudimo, ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaita Nr. l (forma SAMF4), ir 2008-10-06 pranešimu apie apdraustųjų ( be atleistųjų ) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. l (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie V. K. už 2008 m. III ketvirčio rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais išmokėtą nepagrįstai padidintą 3500 Lt dydžio darbo užmokestį, ir už minėtą ketvirtį jos turėtas nepagrįstai padidintas 7000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas; po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m. 2009-01-12 IĮ „B." pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį Nr. 1 (forma SAM ) su priedais: 2009-01-12 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansinę ataskaitą Nr. l (forma SAMF4) ir 2009-01-12 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. l (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie V. K. už 2008 m. IV ketvirtį kiekvieną mėnesį išmokėtą nepagrįstai padidintą 3500 Lt dydžio darbo užmokestį, ir už minėtą ketvirtį jos turėtas nepagrįstai padidintas 10500 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas;
po to, V. K. 2009-01-15 pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m., prašymą skirti jai motinystės pašalpą, VŠĮ „Respublikos gatvės šeimos klinika", esančios Respublikos g. 65-2, Panevėžio m. 2009-01-05 išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0144920, kuriame nurodytas V. K. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10, IĮ „B." savininko V. L. 2009-01-15 pažymą Nr. 09-04 su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, kad V. K. už 2008 m. IV ketvirtį priskaičiuotas 10500 Lt darbo užmokestis ir nuo jo priskaičiuota 3567,90 Lt socialinio draudimo įmokų, UAB „M. K." direktorės V. K. 2009-01-15 pažymą Nr. 09-03, kad V. K. už 2008 m. IV ketvirtį priskaičiuotas darbo užmokestis 2000 Lt ir nuo jo priskaičiuota 679,60 Lt socialinio draudimo įmokų vieno vaiko gimimo liudijimo kopiją ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus vyriausiajai specialistei (pašalpoms) R. L., remiantis minėtais V. K. ir IĮ „B." pateiktais dokumentais, todėl būnant apgaulės įtakoje, ir manant, kad V. K. turi teisę gauti pagal minėtuose dokumentuose nurodytas draudžiamąsias pajamas apskaičiuotą atitinkamo dydžio motinystės pašalpą, 2009 m. sausio 22 d. priėmus sprendimą Nr. N30-156 „Dėl V. K. teisės į motinystės pašalpą", kuriuo V. K. motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 skirta 9304,65 Lt dydžio, nuo kurios atskaičius 1709,12 Lt dydžio pajamų mokestį nuspręsta sumokėti 7595,53 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 3453,03 Lt sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 litų padidinto darbo užmokesčio, po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2009-01-28 į V. K. sąskaitą SEB „Vilniaus banke" Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimu Nr. 1204 pervedus 7595,53 Lt, iš kurių 3453,03 Lt sudaro nepagrįstai išmokėtą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 Lt padidinto darbo užmokesčio,
V. K., tęsdama savo nusikalstamą veiką ir žinodama, kad nuo 2008-08-01 darbo užmokestis iki 3500 Lt jai buvo padidintas nepagrįstai ir tikintis iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atgauti didesnes, nei jai buvo išmokėtas padidintas atlyginimas pinigų sumas motinystės (tėvystės) pašalpos forma, išmokėtas iš V. L. į įmonę įneštų pinigų, kurių įmonė jam negrąžino, tokiu būdu esant abiejų sukurtai fiktyviai teisinei padėčiai apie V. K. per 2008m. III ketvirčio – rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, IV ketvirtį mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį per mėnesį, ir atitinkamai per 2008 m. III ketvirčio rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, IV ketvirtį jos turėtas 17500 Lt draudžiamąsias pajamas, 2009-05-14 pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m., prašymą skirti V. K. motinystės (tėvystės) pašalpą, IĮ „B." direktoriaus V. L. 2009-05-11 įsakymą Nr. 09-08 apie V. K. suteiktas vaiko (sūnaus) priežiūros atostogas nuo 2009-05-11 iki 2012-02-12, UAB „M. K." direktorės D. M. 2009-05-11 įsakymą Nr. 80-1 apie jai suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2009-05-11 iki 2011-02-12, IĮ „B." savininko V. L. 2009-05-13 pažymą Nr. 1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kad V. K. 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais priskaičiuotas 17500 Lt darbo užmokestis, ir nuo jo priskaičiuota 525 Lt socialinio draudimo įmokų bei 2009-05-14 pateikus dviejų vaikų (dukters ir sūnaus) gimimo liudijimų kopijas ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo,
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus vyriausiajai specialistei (pašalpoms) R. L., remiantis minėtais V. K. ir IĮ „B." pateiktais dokumentais, todėl būnant apgaulės įtakoje, ir manant, kad V. K. turi teisę gauti pagal minėtuose dokumentuose nurodytas draudžiamąsias pajamas apskaičiuotą atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009 m. gegužės 19 d. priėmus sprendimą Nr. N30-1244 „Dėl V. K. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą", kuriuo V. K. vaiko (sūnaus) priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-02-12 skirta 61685,95 Lt pašalpa, nuo kurios atskaičius mokesčius, nuspręsta sumokėti 50284,08 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurios 23086,74 Lt sudaro nepagrįstai padidintą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 Lt padidinto darbo užmokesčio, po to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nuo 2009-06-16 iki 2009-10-15 į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB "SEB bankas", 2009-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 8952 pervedus 1791,86 Lt, 2009-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. 10259 pervedus 2587,18 Lt, 2009-08-17 mokėjimo pavedimu Nr. 11624 pervedus 2587,18 Lt, 2009-09-15 mokėjimo pavedimu Nr. 13044 pervedus 2587,18 Lt, 2009-10-15 mokėjimo pavedimu Nr. 3816 pervedus 2587,18 Lt, t.y. iš viso pervedus 12140,58 Lt, iš kurių 4544,22 Lt sudaro nepagrįstai išmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 Lt padidinto darbo užmokesčio,
tokiu būdu V. L., veikdamas išankstine vieninga tiesiogine tyčia su V. K., apgaule, V. K. naudai įgijo turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, atskaičius pajamų mokestį, gauti 26539,77 litais didesnę nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą, ir nuo 2009-01-28 iki 2009-10-15 išmokėjus V. K. dalį šios didesnės nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule, jos naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 7997,25 Lt dydžio lėšas, tuo padarydamas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 7997,25 Lt dydžio turtinę žalą.
V. K. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su V. L., apgaule, savo naudai įgijo turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 3453,03 Lt didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, bei gavo šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšas - 3453,03 Lt, taip pat savo naudai įgijo turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 23086,74 Lt didesnę nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpą, bei dalį šios nepagrįstai didesnės pašalpos lėšų 4125,32 Lt gavo, o būtent:
ji, būdama IĮ „B.”, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. administratore, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didesnę nei priklauso motinystės pašalpą, po to, motinystės (tėvystės) pašalpą, tyčia, žinodama, kad yra nėščia ir numatydama, kad vadovaujantis tuo metu galiojusio 2000-12-21 Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 (su pakeitimais) 14 ir16 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 48,58 punktais, pagal kuriuos motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpa jai turėtų būti apskaičiuojama pagal jos 2008 metų III-IV ketvirčių draudžiamąsias pajamas, ji su savo sugyventiniu bei individualios įmonės „B.“, kodas (duomenys neskelbtini), 2004-08-24 registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje savininku V. L. susitarė, kad jis, kaip IĮ „B.“ savininkas, 2008 m. III-IV ketvirčių laikotarpiui padidins jos darbo užmokestį iki 3500 Lt per mėnesį, nors žinojo, kad ji realiai įmonėje nedirbs, kad IĮ „B.“ veikla 2008 m. nuostolinga, kad įmonės įsipareigojimai 1,85 karto viršija jos turtą, kad įmonė nemoka privalomų mokėti mokesčių, bei įmonė neturi realių finansinių galimybių jos darbo užmokestį padidinti iki 3500 Lt;
po to, IĮ „B.“ savininkui V. L., pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 186 str. 3 d. nuostatą, kad darbuotojo darbo užmokestis priklauso nuo darbo kiekio, įmonės veiklos rezultatų, V. K. darbo kiekiui nepadidėjus, bei įmonei nemokant privalomų mokėti mokesčių, esant nuostolingai 2008 m. įmonės veiklai, įmonės įsipareigojimams 1,85 karto viršijant jos turtą, ir todėl neturint įmonei realių finansinių galimybių padidinti V. K. darbo užmokestį iki 3500 Lt, savo 2008 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 08-07, nepagrįstai, nuo 2008-08-01 padidinus V. K. darbo užmokestį 1500 Lt, ir pakeitus su V. K. 2007-03-13 sudarytos darbo sutarties 3 punktą, nepagrįstai nustatant nuo 2008-08-01 jos darbo užmokestį 3500 Lt per mėnesį, tikintis vėliau iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atgauti didesnes nei bus išmokėtas padidintas atlyginimas pinigų sumas motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų forma, todėl už 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesius išmokėjus V. K. minėtą nepagrįstai padidintą darbo užmokestį iš V. L. į bendrovės kasą įneštų pinigų, tokiu būdu sukūrus fiktyvią teisinę padėtį apie V. K. per 2008 m. rugpjūčio - gruodžio mėnesius mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį, per mėnesį, ir atitinkamai per 2008 m. III ketvirčio (rugpjūčio, rugsėjo mėnesius) jos turėtas 7000 Lt draudžiamąsias pajamas, 2008 m. IV ketvirtį mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį per mėnesį, ir atitinkamai 2008 m. IV jos turėtas 10500 Lt draudžiamąsias pajamas bei V. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m. 2008-10-06 IĮ „B." pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. 3 ketvirtį Nr. 1 (forma SAM ) su priedais: 2008-10-06 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansine ataskaitą Nr. l (forma SAMF4) ir 2008-10-06 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. l (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie V. K. už 2008 m. III ketvirčio rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais išmokėtą nepagrįstai padidintą 3500 Lt dydžio darbo užmokestį, ir už minėtą ketvirtį jos turėtas nepagrįstai padidintas 7000 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas; po to ,V. L. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m. 2009-01-12 IĮ „B." pranešimą apie apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį Nr. 1 (forma SAM ) su priedais: 2009-01-12 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų finansinę ataskaitą Nr. l (forma SAMF4), ir 2009-01-12 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų ) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. l (forma SAM3SD), kuriuose buvo įtraukti duomenys apie V. K. už 2008 m. IV ketvirtį kiekvieną mėnesį išmokėtą nepagrįstai padidintą 3500 Lt dydžio darbo užmokestį, ir už minėtą ketvirtį jos turėtas nepagrįstai padidintas 10500 Lt dydžio draudžiamąsias pajamas;
po to, V. K., tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad nuo 2008-08-01 darbo užmokestis iki 3500 Lt per mėnesį jai padidintas nepagrįstai, ir tikintis vėliau iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atgauti didesnes nei jai bus išmokėtas padidintas atlyginimas pinigų sumas motinystės, pašalpos forma, išmokėtas iš jos sugyventinio V. L. į įmonę įneštų pinigų, kurių įmonė jam negrąžino, tokiu būdu esant abiejų sukurtai fiktyviai teisinei padėčiai apie jai per 2008 m. III ketvirčio - rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, IV ketvirtį mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį per mėnesį ir atitinkamai per 2008m. III ketvirčio - rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, IV ketvirtį jos turėtas 17500 Lt draudžiamąsias pajamas, 2009-01-15 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m., prašymą skirti jai motinystės pašalpą, VŠĮ „Respublikos gatvės šeimos klinika", esančios Respublikos g. 65-2, Panevėžio m. 2009-01-05 išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0144920, kuriame nurodytas V. K. nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10, IĮ „B." savininko V. L. 2009-01-15 pažymą Nr. 09-04 su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis, kad V. K. už 2008 m. IV ketvirtį priskaičiuotas 10500 Lt darbo užmokestis, ir nuo jo priskaičiuota 3567,90 Lt socialinio draudimo įmokų, UAB „M. K." direktorės V. K. 2009-01-15 pažymą Nr. 09-03, kad jai už 2008 m. IV ketvirtį priskaičiuotas darbo užmokestis 2000 Lt ir nuo jo priskaičiuota 679,60 Lt socialinio draudimo įmokų vieno vaiko gimimo liudijimo kopiją ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo;
po to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus vyriausiajai specialistei (pašalpoms) R. L., remiantis minėtais V. K. ir IĮ „B." pateiktais dokumentais, todėl būnant apgaulės įtakoje, ir manant, kad V. K. turi teisę gauti pagal minėtuose dokumentuose nurodytas draudžiamąsias pajamas apskaičiuotą atitinkamo dydžio motinystės pašalpą, 2009 m. sausio 22 d. priėmus sprendimą Nr. N30-156 „Dėl V. K. teisės į motinystės pašalpą", kuriuo V. K. motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2009-01-05 iki 2009-05-10 skirta 9304,65 Lt dydžio, nuo kurios atskaičius 1709,12 Lt dydžio pajamų mokestį nuspręsta sumokėti 7595,53 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 3453,03 Lt sudaro nepagrįstai padidintą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 litų padidinto darbo užmokesčio, po ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2009-01-28 į V. K. sąskaitą SEB „Vilniaus banke" Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedimu Nr. 1204 pervedus 7595,53 Lt, iš kurių 3453,03 Lt sudaro nepagrįstai išmokėtą motinystės pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 Lt padidinto darbo užmokesčio,
V. K., tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad nuo 2008-08-01 darbo užmokestis iki 3500 Lt jai buvo padidintas nepagrįstai ir, tikintis vėliau iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atgauti didesnes nei jai bus išmokėtas padidintas atlyginimas pinigų sumas motinystės (tėvystės) pašalpos forma, išmokėtas iš jos sugyventinio V. L. į įmonę įneštų pinigų, kurių įmonė jam negrąžino, tokiu būdu esant abiejų sukurtai fiktyviai teisinei padėčiai apie V. K. per 2008 m. III ketvirčio – rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, IV ketvirtį mokėtą 3500 Lt darbo užmokestį per mėnesį ir atitinkamai per 2008 m. III ketvirčio, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, IV ketvirtį jos turėtas 17500 Lt draudžiamąsias pajamas, 2009-05-14 pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, esančiam Vasario 16-osios g. 60, Panevėžio m., prašymą skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą, IĮ „B." direktoriaus V. L. 2009-05-11 įsakymą Nr. 09-08 apie jai suteiktas vaiko (sūnaus) priežiūros atostogas nuo 2009-05-11 iki 2012-02-12, UAB „M. K." direktorės D. M. 2009-05-11 įsakymą Nr. 80-1 apie V. K. suteiktas vaiko priežiūros atostogas nuo 2009-05-11 iki 2011-02-12, IĮ „B." savininko V. L. 2009-05-13 pažymą Nr. 1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas, kad V. K. 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais priskaičiuotas 17500 Lt darbo užmokestis ir nuo jo priskaičiuota 525 Lt socialinio draudimo įmokų bei 2009-05-14 pateikus dviejų vaikų (dukters ir sūnaus) gimimo liudijimų kopijas ir prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo,
po to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus vyriausiajai specialistei (pašalpoms) R. L., remiantis minėtais V. K., ir IĮ „B." pateiktais dokumentais, todėl būnant apgaulės įtakoje, ir manant, kad V. K. turi teisę gauti pagal minėtuose dokumentuose nurodytas draudžiamąsias pajamas apskaičiuotą atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009 m. gegužės 19 d. priėmus sprendimą Nr. N30-1244 „Dėl V. K. teisės į motinystės(tėvystės) pašalpą", kuriuo V. K. vaiko (sūnaus) priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2009-05-11 iki 2011-02-12 skirta 61685,95 Lt pašalpa, nuo kurios atskaičius mokesčius, nuspręsta sumokėti 50284,08 Lt motinystės pašalpą, iš kurios 23086,74 Lt sudaro nepagrįstai padidintą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nuo 2008-08-01 nepagrįstai ir neteisėtai 1500 Lt padidinto darbo užmokesčio, po to, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nuo 2009-06-16 iki 2009-10-15 į V. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“, 2009-06-16 mokėjimo pavedimu Nr. 8952 pervedus 1791,86 Lt, 2009-07-15 mokėjimo pavedimu Nr. 10259 pervedus 2587,18 Lt, 2009-08-17 mokėjimo pavedimu Nr. 11624 pervedus 2587,18 Lt, 2009-09-15 mokėjimo pavedimu Nr. 13044 pervedus 2587,18 Lt, 2009-10-15 mokėjimo pavedimu Nr. 3816 pervedus 2587,18 Lt, t.y. iš viso pervedus 12140,58 Lt, iš kurių 4544,22 Lt sudaro nepagrįstai išmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, apskaičiuotą dėl V. K. nepagrįstai ir neteisėtai nuo 2008-08-01 1500 Lt padidinto darbo užmokesčio;
tokiu būdu V. K., veikdama išankstine vieninga tiesiogine tyčia su V. L., apgaule, savo naudai įgijo turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, atskaičius pajamų mokestį, gauti į 26539,77 litais didesnę nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpą ir nuo 2009-01-28 iki 2009-10-15 išmokėjus V. K. dalį šios didesnės nei priklauso motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule, savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 7997,25 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 7997,25 Lt dydžio turtinę žalą.
Skundu nuteistasis V. L. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-30 nuosprendį ir jį dėl pateiktų kaltinimų pagal LR BK 219 str. 1 d., 208 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. išteisinti, VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 219 str. 1 d. neišsiaiškino, ar mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius. Teigia, kad 2009-07-16 specialisto išvada „Dėl individualios įmonės „B." ūkinės finansinės veiklos" Nr. 5-5/44 apėmė laikotarpį tik iki 2009-02-28. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus priminimai surašyti 2009-03-19 ir juose nustatytas 10 ir 20 dienų laikotarpis sumokėti mokesčius. Todėl mano, kad apylinkės teismas privalėjo išsiaiškinti, ar atitinkamai 2009-03-29 ir 2009-04-09 IĮ „B." buvo moki ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius. Specialisto išvados 11 lape nurodyta, kad jau 2008-12-31 IĮ „B." skolos viršijo pusę jos turto, o tai pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. laikoma įmonės nemokumu. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2009-05-18 nutartimi konstatavęs IĮ „B." nemokumą iškėlė jai bankroto bylą. Šios aplinkybės patvirtina, kad IĮ „B." kaip mokesčių mokėtojas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nemoki, todėl mano, jog jam baudžiamoji atsakomybė pagal BK 219 str. 1 d. kilti negalėjo. Nurodo, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-19 priminimas buvo įteiktas jam. Įteikimo pranešime yra įrašas (duomenys neskelbtini) ir parašas. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista V. K. teismo posėdyje nurodė, kad įteikimo pranešime yra ne jos parašas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad specialisto išvados 12 lape nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28 85.376,55 Lt sumažėjo įmonės skola jam kaip atskaitingam asmeniui. Teigia, kad pagal pateiktas sąskaitas iš UAB „S." per laikotarpį nuo 2008-10-11 iki 2009-01-14 buvo gauta prekių už 34.935,36 Lt, apmokėta 14.000, Lt. Skolos susidarymo UAB „S." laikotarpis skiriasi nuo laikotarpio, kada sumažėjo įmonės skola jam, todėl byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad įmonės skola jam sumažėjo jau po skolos susidarymo UAB „S.". Nuteistasis nesutinka ir su UAB „S." nurodyta skola 20.935,36 Lt. Teigia, kad liudytoja S. L. teisme parodė, kad UAB „S." vienu metu atvežė daug sąskaitų be prekių. Šias sąskaitas ji pasirašė po gąsdinimų, bet ar sąskaitose nurodyti kiekiai yra teisingi ji negali pasakyti. Jis tik abejodamas UAB „S." skolos tikrumu nemokėjo šios skolos. Teigia, kad norėdamas įsitikinti skolos pagrįstumu, jis prašė pateikti užsakymus ir prekių gabenimo važtaraščius, bet tai nebuvo padaryta. Be to, viena UAB „S." pateikta sąskaita nėra pasirašyta.
Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. savo išvadas grindė tokiais argumentais, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. K. realiai atšaukta iš atostogų dirbo įmonėje, nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokį ji realiai darbą dirbo įmonėje, kaip buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už šį laikotarpį, už kokį atliktą darbą nėra dokumentų, patvirtinančių darbo užmokesčio išmokėjimą. Teigia, kad tokios teismo išvados prieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad įmonė vedė darbo laiko tabelius, kuriuose fiksuodavo V. K. darbo laiką atlyginimai darbuotojams buvo mokami grynais pinigais ir tai įforminta kasos dokumentuose. Teismas pasirėmė tik specialisto išvada, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28 kitiems įmonėms darbuotojams nebuvo didinami atlyginimai. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į šias aplinkybes, kad V. K. pradėjus dirbti IĮ „B." nuo 2005-10-11 buvo nustatytas atlyginimas 2.000 Lt, kuris nesikeitė iki ji vėl pradėjo dirbti po vaiko priežiūros atostogų 2008-07-01, kad per laikotarpį nuo 2005-10-11 iki 2008-07-01 IĮ „B." darbuotojų atlyginimai padidėjo 45,45 %, t.y. minimali mėnesinė alga pakilo nuo 550 Lt iki 800 Lt. Vien tik dėl kitų darbuotojų atlyginimų didinimo proporcijos jai turėjo būti nustatytas ne mažesnis kaip 2909 Lt mėnesinis atlyginimas (2000 Lt + 45,45 % = 2909 Lt). Nurodo, kad teismas taip pat neatkreipė dėmesio į gan svarbią aplinkybę, kad V. K. 2008-07-01 pradėjus vėl dirbti IĮ „B.", tiek jai pačiai, tiek ir jam nebuvo žinoma apie jos (V. K.) nėštumą. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad pirmieji vaisiaus judesiai buvo užfiksuoti tik 2008-09-03. Šios aplinkybės patvirtina, kad atlyginimo V. K. padidinimas nuo 2008-07-01 nebuvo susijęs su tikslu gauti didesnę motinystės pašalpą. Nurodo, kad dauguma apklaustų teismo posėdyje darbuotojų apie V. K. darbą nuo 2008-07-01 iki 2009-01-05 nieko negalėjo pasakyti, nes tuo laikotarpiu jie IĮ „B." nedirbo. Kiti darbuotojai patys retai būdavo įmonės patalpose: liudytoja R. P. dirbo tik vieną dieną per savaitę, o liudytoja S. L. įmonės patalpose darbo vietos neturėjo ir užsukdavo trumpam tik retkarčiais. Teigia, kad nuo 2008-07-01 V. K. vėl pradėjus dirbti IĮ „B.", jos pareigų pavadinimas nepasikeitė, bet pasikeitė darbo kiekis ir pobūdis. Nuo 2005-10-11 iki 2006-07-18 ji faktiškai atliko tik sekretorės pareigas, o nuo 2008-07-01 ji pradėjo tvarkyti sandėlį, skaičiuoti jo likučius, komplektuoti žaliavas, apskaičiuodavo produkcijos kainas, pildė gamybos aktus. IĮ „B." 2008 m. apmokestinamosios pajamos palyginus su 2007 m. padidėjo beveik dvigubai: nuo 441.710 Lt iki 909.857 Lt. Taip smarkiai išaugus gamybos apimtims jis pats nebesuspėdavo tinkamai atlikti savo pareigų, todėl dalį jų faktiškai perėmė V. K.. 2008 m. dvigubai išaugus IĮ „B." pajamoms, tikėtasi gerų metinių rezultatų, todėl 2008-07-01 V. K. grįžus dirbti į įmonę, jai atlyginimo padidinimas atitiko išaugusią apyvartą ir gamybos apimtis.
Skundu nuteistoji V. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-30 nuosprendį ir jos atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas, pripažindamas ją kalta pagal LR BK 182 str. 1 d. savo išvadas grindė tokiais argumentais, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ji realiai atšaukta iš atostogų dirbo įmonėje, nėra darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kitų dokumentų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti, kokį ji realiai darbą dirbo įmonėje, kaip buvo apskaičiuotas darbo užmokestis už šį laikotarpį ir panašiai. Teigia, kad su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, nes jos prieštarauja specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad įmonė vedė darbo laiko tabelius, kuriuose fiksuodavo jos darbo laiką, atlyginimai darbuotojams buvo mokami grynais pinigais ir tai įforminta kasos dokumentuose. Jos darbo užmokestis buvo fiksuotas ne pagal išdirbį, todėl įmonėje negalėjo būti dokumentų dėl darbo užmokesčio apskaičiavimo. Nurodo, kad teismas pasirėmė tik specialisto išvada, kad tikrinamuoju laikotarpiu, t.y. nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28 kitiems įmonėms darbuotojams nebuvo didinami atlyginimai. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jai pradėjus dirbti IĮ „B." nuo 2005-10-11 jai buvo nustatytas atlyginimas 2.000 Lt, kuris nesikeitė iki ji vėl pradėjo dirbti po vaiko priežiūros atostogų 2008-07-01, kad per laikotarpį nuo 2005-10-11 iki 2008-07-01 IĮ „B." darbuotojų atlyginimai padidėjo 45,45 %, t.y. minimali mėnesinė alga pakilo nuo 550 Lt iki 800 Lt. Todėl mano, kad jai grįžus dirbti po vaiko priežiūros atostogų, atlyginimas buvo padidintas pagrįstai. Vien tik dėl kitų darbuotojų atlyginimų didinimo proporcijos jai turėjo būti nustatytas ne mažesnis kaip 2909 Lt mėnesinis atlyginimas (2000 Lt + 45,45 % = 2909 Lt). Nurodo, kad teismas taip pat neatkreipė dėmesio į gan svarbią aplinkybę, kad 2008-07-01 jai vėl pradėjusi dirbti IĮ „B.", ji nieko nežinojo apie nėštumą, apie jį nežinojo ir V. L.. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad pirmieji vaisiaus judesiai buvo užfiksuoti tik 2008-09-03. Iš to seka, kad atlyginimo jai padidinimas nuo 2008-07-01 nebuvo susijęs su tikslu gauti didesnę motinystės pašalpą. Nurodo, kad dauguma apklaustų teismo posėdyje darbuotojų apie jos darbą nuo 2008-07-01 iki 2009-01-05 nieko negalėjo pasakyti, nes tuo laikotarpiu jie IĮ „B." nedirbo. Kiti darbuotojai patys retai būdavo įmonės patalpose: liudytoja R. P. dirbo tik vieną dieną per savaitę, o liudytoja S. L. įmonės patalpose darbo vietos neturėjo ir užsukdavo trumpam tik retkarčiais. Nuo 2008-07-01 jai vėl pradėjus dirbti IĮ „B.", jos pareigų pavadinimas nepasikeitė, bet pasikeitė darbo kiekis ir pobūdis. Nuo 2005-10-11 iki 2006-07-18 ji faktiškai atliko tik sekretorės pareigas, o nuo 2008-07-01 ji pradėjo tvarkyti sandėlį, skaičiuoti jo likučius, komplektuoti žaliavas, apskaičiuodavo produkcijos kainas, pildė gamybos aktus. IĮ „B." 2008 m. apmokestinamosios pajamos palyginus su 2007 m. padidėjo beveik dvigubai: nuo 441.710 Lt iki 909.857 Lt. Taip smarkiai išaugus gamybos apimtims IĮ „B." savininkas V. L. pats nebesuspėdavo tinkamai atlikti savo pareigų, todėl dalį jų faktiškai perėmė ji. Mano, kad yra logiška, jog 2008 m. dvigubai išaugus IĮ „B." pajamoms, tikėtasi gerų metinių rezultatų, todėl 2008-07-01 jai grįžus dirbti į įmonę, jos atlyginimo padidinimas atitiko išaugusią apyvartą ir gamybos apimtis. Be to, dėl susiklosčiusios situacijos ji nuo 2008 m. vasaros pradžios pradėjo ieškoti darbo ir netgi buvo gavusi keletą gerų pasiūlymų. Tik V. L. įkalbėta, kad dėl išaugusios gamybos jis nebespėja atlikti savo pareigų, grįžo į darbą IĮ „B.". Nuo 2008-07-01 tai buvo vienintelė jos darbo vieta pagal darbo sutartį. Nurodo, kad teismas tik akcentavo jos tris darbo vietas, bet jų nedetalizavo nei laikotarpio, nei darbo pobūdžio. Įsteigus UAB „M. K." nuo 2008-11-01 ji pradėjo dirbti šioje įmonėje. Pati UAB „M. K." buvo sukurta norint reorganizuoti IĮ „B.", t.y. atskirti gamybą nuo prekybos ir ateityje ji turėjo dirbti tik UAB „M. K.". Be to, ji turėjo įsigijusi ir verslo liudijimą, kuris suteikė jai teisę kartais dirbti kirpėja. Ji buvo kirpyklos savininkė, bet pati joje pastoviai nedirbo, nebuvo nustatytos nei jos darbo dienos, nei valandos ir pan. Kirpėja ji dirbdavo tik pagal išankstinius susitarimus su klientais, daugiausia savaitgaliais.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinius skundus atmesti, nuteistasis V. L. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, gynėjas advokatas teismo posėdyje prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų V. L. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduoti apeliaciniai skundai (BPK 320 str.).
Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadas, kad V. L. ir V. K. padarė jiems inkriminuotas veikas.
Pirmosios instancijos teismas ištirtais įrodymais nustatė, kad V. L., būdamas savo individualios įmonės „B.“ savininku, nuo 2008-06-16 iki 2009-02-26 pateikęs Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nustatytos formos deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų 39 567,96 Lt mokesčių po to, kai Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-03-19 raštu Nr. 08-07-3153 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 20 dienų.
Taip pat teismas nustatė, kad V. L., būdamas savo individualios įmonės „B.“ savininku, 2009-01-12 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nustatytos formos ataskaitą, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų 26 272,54 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus ir 2405 Lt – socialinio draudimo įmokų už savininką, po to, kai valstybės įgaliota institucija – VSDFV Panevėžio skyrius 2009-03-19 raštu Nr. (4.60)3-5895 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų.
Nuteistasis V. L., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 219 straipsnio 1 dalį (du epizodai), skunde nurodo, jog paminėtų mokesčių nesumokėjo, nes tam neturėjo lėšų, įmonė buvo nemoki.
Lietuvos Respublikos BK 219 str. reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą. Šio BK straipsnio dispozicijoje numatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą arba kitą dokumentą nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.
Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: pateikta deklaracija arba nustatyta patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu laikotarpiu po priminimo, padaryto valstybės įgaliotos institucijos. BK 219 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo mokesčių nesumokėjimo iki priminime nurodyto termino. Be to, būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, priešingu atveju, baudžiamosios atsakomybės klausimas negali būti keliamas. Tačiau, jeigu mokesčių mokėtojas tapo nemokus nusikalstamos veikos padarymo metu arba po jos padarymo, tada mokesčio mokėtojo mokumas neturi reikšmės jo nusikalstamai veikai kvalifikuoti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. L. pripažino kaltu padarius BK 219 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (du epizodai) remdamasis byloje esančiais duomenimis – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2009-03-19 priminimais dėl įsiskolinimų sumokėjimo, 2009-07-16 specialisto išvada Nr. 5-5/44 dėl individualios įmonės „B.“ ūkinės finansinės veiklos, specialistės N. Š., civilinių ieškovų atstovių L. B. ir A. S. S. paaiškinimais, liudytojos R. P. parodymais bei kitais rašytiniais bylos įrodymais.
Paminėtais įrodymais nustatyta, kad įmonė iki nusikalstamos veikos padarymo buvo moki ir turėjo realią galimybę mokesčius sumokėti laiku, tačiau jų nesumokėjo dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu. Kaip matyti iš 2009-07-16 specialisto išvados Nr. 5-5/44 dėl individualios įmonės „B.“ ūkinės finansinės veiklos, joje nurodyta, kad VĮ „B.“ 2008-12-31 turėjo 22 106 Lt ilgalaikio ir 228 282 Lt trumpalaikio turto, iš viso: 250388 Lt. Pagal apskaitos duomenis, įmonė 2008-12-31 turėjo 8621 Lt piniginių lėšų. Nesumokėtų mokesčių skolos VMI laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28 padidėjo 57 627 Lt, VSDFV biudžetui – 20 760 Lt. Mokėjimai į biudžetą įvykdyti tik antstoliams išieškant lėšas iš įmonės savininko V. L.. IĮ „B.“ 2008-2009 m. atsiskaitymus vykdė grynaisiais pinigais per kasą ir atsiskaitytiną asmenį - V. L.. V. L. iš 2008-2009 (iki 2009-02-28) metais gauto 916 517,20 Lt avanso panaudojo 831 140,65 Lt: sumokėjo skolą VSDFV biudžetui 6122,06 Lt (dalis jų sumokėta pagal antstolio Bespalovo reikalavimus), mokesčius VMI – 1000 Lt, skolas tiekėjams 767 497,84 Lt, 8403,74 Lt sumokėjo bankams, avansą tiekėjams 47 604,28 Lt, 512,73 Lt baudas, delspinigius bankams. Likusiais 85 376,55 Lt sumažėjo įmonės skola atskaitingam asmeniui - V. L.. Specialisto išvada nustatyta, kad IĮ „B.“ savininkas V. L. nesilaikė mokėjimo eiliškumo, kurios tvarką reglamentuoja 1999-12-02 LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymas Nr. VIII-1463. Užuot mokėjęs mokesčius Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir VSDFV Panevėžio skyriui, mokėjo už prekes tiekėjams ir netgi avansu už negautas prekes sumokėjo 47 604,28 Lt, tuo pažeidė 1999-12-02 Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. 1 d. reikalavimus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad įmonė turėjo piniginių lėšų atsiskaityti su Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir VSDFV Panevėžio skyriaus biudžetais. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad įmonė į apskaitą neįtraukė į atsiskaitomąją sąskaitą 2008-12-04 gautų 776,36 Lt bei pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad V. L. už pagamintus ir sumontuotus baldus 2008-2009 m. gautiems 52 314 Lt nesurašė kasos pajamų orderių ir neįtraukė jų į apskaitą. Specialisto išvadoje nurodyta, jog šie pinigai galėjo būti panaudoti mokėjimams į Valstybės ir VSDFV biudžetus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šia išvada, nes ji išsami, argumentuota, atlikta nepažeidus įstatymų reikalavimų, gauta teisėtu būdu, todėl pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją galią. Taip pat ji atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ją teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir specialistė N. Š.. Pažymėtina, kad bendrovės mokumas ar nemokumas nustatomas konkrečiai datai, konkrečiam momentui. VSDFV Panevėžio skyriaus ir Panevėžio VMI 2009-03-19 priminimais, kuriais įmonė įspėta ir apie galimą kilsiančią baudžiamąją atsakomybę už mokesčių nesumokėjimą, IĮ „B.“ buvo įpareigota susidariusius įsiskolinimus likviduoti atitinkamai per 10 ir 20 dienų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog IĮ „B.“ susidariusio įsiskolinimo per nurodytus terminus nelikvidavo bei nepateikė VSDFV Panevėžio skyriui ir VMI duomenų apie tai, kad įmonė yra nemoki ir įsiskolinimų padengti negali. Liudytoja R. P., IĮ „B.“ buhalterė, parodė, jog laiku nebūdavo atsiskaitoma su Sodra, o vėliau atsiskaitymai visai nutrūko, nors įmonėje buvo vykdoma veikla. IĮ „B.“ bankroto byla Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta tik 2009 m. gegužės 18 d. Taip pat pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (Nr. IX-216) 35 str., nors šios nuostatos aptariamu atveju netaikytinos, įmonės bankroto atveju, antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o tik trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Šiuo atveju byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad įmonė turėjo pajamų, tačiau mokėjimus dėl atsiradusių piniginių įsipareigojimų vykdė nesilaikydama atitinkamų įstatymų, pirmenybę teikė ne mokesčiams ir privalomiems mokėjimams, o atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais. Taigi nepagrįstu laikomas apelianto V. L. aiškinimas, kad mokesčiai buvo nesumokėti dėl įmonės nemokumo. Kolegijos manymu, aptarti įrodymai patvirtina, kad įmonė buvo moki ir turėjo realią galimybę sumokėti deklaruotus ir priminimuose nurodytus mokesčius po priminimų gavimo, tačiau tyčia, sąmoningai nevykdė savo pareigos mokėti mokesčius dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu. Šios aplinkybės visiškai atitinka mokesčių nesumokėjimo nusikaltimo sudėties požymius, todėl teisėjų kolegijos nuomone, V. L. pagrįstai nuteistas pagal BK 219 straipsnio 1 dalį (du epizodai).
Apeliaciniu skundu V. L. neigia gavęs Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-19 priminimą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad priminimas pasirašytinai buvo įteiktas V. K., su kuria V. L. gyvena tame pačiame name. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad V. L. jo negavo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-19 priminimo, o V. K. parodymai, kuriais ji neigia pasirašiusi įteikimo pranešime, laikytini tik kaip siekimas padėti V. L. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Skunde apeliantas nurodo, kad nėra surinkta pakankamai duomenų, jog įmonės skola jam sumažėjo po skolos susidarymo UAB „S.", todėl mano, kad jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir dėl veikos, numatytos LR BK 208 str. 1 d., padarymo.
BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – reiškiasi vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. Būtinaisiais objektyviaisiais požymiais yra dvi aplinkybės: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji sudėtis). Šio nusikaltimo subjektas yra specialusis – tik įmonės vadovai ar įgaliotieji atstovai.
Subjektyvusis požymis – kaltė – reiškiasi tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba nemoki, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, kad sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, jog dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalą, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos duomenis, 2009-07-16 specialisto išvada Nr. 5-5/44, specialistės N. Š. paaiškinimais, civilinio ieškovo UAB „S.“ atstovo R. N. parodymais ir kitais nuosprendyje išdėstytais įrodymais neabejotinai nustatė, kad V. L., būdamas įndividualios įmonės savininku, turėdamas kreditorinių įsipareigojimų UAB „S.“, t. y. būdamas skolingas 20 935,36 Lt už prekes, gautas laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 11 d. iki 2009 m. sausio 14 d., esant sunkiai įmonės ekonominei padėčiai, akivaizdžiai gresiančiai bankrotu, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorinių reikalavimų, patenkino išimtinai tik savo reikalavimą – laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28 85 376,55 Lt sumažino IĮ „B.“ skolą sau kaip fiziniam asmeniui ir tuo padarė turtinės žalos likusiam kreditoriui UAB „S.“, neatsiskaitydamas su ja. Taigi apelianto skunde ginčijamas skirtingas skolos susidarymo UAB „S." ir įmonės skolos jam sumažinimo laikotarpis, šiuo atveju nekeičia išvados dėl V. L. kaltės, nes jau kaip minėta, atsakomybei pagal BK 208 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti aplinkybes – sunkią įmonės ekonominę padėtį arba nemokumą, kai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir neturėjimą galimybės patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimų. Kad įmonėje buvo sunki finansinė padėtis nustatyta jau paminėta specialisto išvada. Be to, pats apeliantas skunde neginčija faktų, jog jis žinojo apie sunkią įmonės ekonominę padėtį ir gresiantį bankrotą. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, V. L. UAB „S.“ apie tai neinformavo, o patenkino tik vieno kreditoriaus – savo paties reikalavimus, nors numatė, kad dėl to neatsiskaitys su likusiais kreditoriais ir pastarieji patirs turtinę žalą, ir to norėjo. Apelianto veiksmai rodo jo tyčią, neturint pakankamai turto patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkinti tik vieno kreditoriaus, t. y. savo paties, reikalavimus. Apeliantas skunde ginčija ir UAB „S.“ nustatytą skolos dydį - 20.935,36 Lt bei nurodo, kad minėto dydžio skolos nemokėjo tik abejodamas jos tikrumu. Tačiau kolegija pažymi, jog skolos dydį patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai duomenys ir civilinio ieškovo UAB „S.“ atstovo R. N. parodymai, kuriais kolegija neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad V. L. pagrįstai nuteistas ir pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.
V. L. ir V. K. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad turėdami vieningą tyčią ir veikdami bendrininkų grupe, apgaule, V. K. naudai įgijo turtinę teisę iš VSDFV biudžeto priklausančias didesnes nei priklauso motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio lėšas, tuo padarydami valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui turtinę žalą. Nuteistieji V. L. ir V. K., nesutikdami su jų nuteisimu pagal LR BK 182 str. 1 d., skunduose iš esmės dėsto vienodus argumentus, jog atlyginimas V. K. buvo padidintas pagrįstai, atsižvelgiant į jos pasikeitusį darbo kiekį ir pobūdį, kitų darbuotojų išaugusį atlyginimą bei išaugusią įmonės apyvartą ir gamybos apimtį. Tokios pat pozicijos apeliantai laikėsi ir teisme. Kolegija pažymi, kad šie apeliantų teiginiai teismui buvo žinomi ir nuosprendyje jie labai išsamiai išanalizuoti. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir įvertintos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliantų skunduose nėra.
Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti, turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti ir ji pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.
Teismas, įvertinęs liudytojų A. T., G. S., A. K., J. J., R. Č., J. P., V. D., R. P. parodymus bei kitus rašytinius įrodymus, padarė teisingą išvadą, su kuria sutinka ir teisėjų kolegija, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog V. K., realiai atšaukta iš atostogų, dirbo įmonėje. Liudytojai A. T., G. S., A. K., dirbę įmonės patalpose, bei J. J., R. Č. parodė, kad V. K. nėra matę dirbančios, A. T. parodė, kad ją ateinančią su vaiku gal matė vieną kartą, A. K. ir J. P. parodė, kad V. K. žino kaip kirpėją, pas ją lankydavosi (J. P.), liudytojai J. P., V. D., artimai bendravę su V. L., parodė, kad nėra matę, jog V. K. dirbtų IĮ „B.“, nors į darbo grafiką, kuris kabojo patalpose, V. K. buvo įtraukta kaip einanti administratorės pareigas. Vakarais matydavo įmonės buveinėje V. K., tačiau įspūdžio, kad ji dirbtų įmonėje, nebuvo. Buhaltere dirbusi R. P. parodė, kad kuomet ji dirbo įmonėje, V. K. nematydavo. Tuo tarpu pati V. K. teisme parodė R. P. matydavusi ofise, tačiau mano, jog R. P. galėjusi ir nežinoti, ką ji veikdavusi, nes pati tik dirbdavusi vieną dieną per savaitę. Iš specialisto išvados matyti, kad įmonės darbo laiko tabeliuose užfiksuota, kad V. K. 2008 m. rugpjūčio mėn. dirbo 20 darbo dienų ir 159 darbo valandas, 2008 m. rugsėjo mėn. 10 darbo dienų ir 80 darbo valandų (nuo 2008 m. rugsėjo 15 d. neatvykimo į darbą priežastys nenurodytos), 2008 m. spalio mėn. 23 darbo dienas ir 183 darbo valandas, 2008 m. lapkričio mėn. 19 darbo dienų ir 152 darbo valandas, 2008 m. gruodžio mėn. 21 darbo dieną ir 166 darbo valandas. Kaip matyti, išvedus vidurkį gaunamos 8 darbo valandos per dieną IĮ „B.“. Specialisto išvada nustatyta, kad V. K. viršvalandžių nedirbo, o nuo 2008-09-15 iki 2008-09-30 neatvykimo į darbą priežastys nenurodytos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. vienu metu, dirbusi net trijose darbovietėse, t. y. IĮ „B.“, UAB „M. K.“, kurios savininke ji buvo ir pagal verslo liudijimą - kirpėja. Pati V. K. neneigia faktų, jog ji tuo metu dirbo trijose darbovietėse, iš kurių ji Sodrai pateikė pažymas apie darbo užmokestį, kad būtų jai paskaičiuota motinystės pašalpa, pati teisme parodė, kad tuo pačiu darbo laiku, darbas trijose vietose jai nekliudė atlikti darbą įmonėje „B.“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. nuo 2006-07-18 iki 2007-04-16 buvo vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis vieneri metai, o laikotarpiu nuo 2007-04-16 iki 2008-08-01 buvo vaiko priežiūros atostogose iki vaikui sueis 3 metai. Kaip matyti, V. K. vaiko priežiūros atostogose turėjo būti iki 2009-04-16. Iki 2008-08-01 grįžtant į IĮ „B.“, V. K. buvo nustatyta 2000 Lt mėnesinė alga. Civilinio ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus atstovė A. S. S. teisme parodė, kad V. K. buvo padidintas darbo užmokestis iki 3500 Lt, dėl ko padidėjo ir apdraustos draudžiamosios pajamos laikotarpiu, už kurį skaičiuojamos motinystės pašalpos. Be to, abu nuteistieji pripažino, kad V. L., nors ir nėra sudaręs su V. K. santuokos, tačiau yra abiejų V. K. vaikų tėvas, gyvena kartu V. K. priklausančiame name. Pažymėtina ir tai, kad V. L. teisme parodė, kad V. K. anksčiau termino buvo atšaukta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų dėl darbo apimties, tuo tarpu V. K. parodė, jog susiklosčius šeimyninei situacijai, jai norėjosi išeiti iš namų ir būti tarp žmonių. Įvertinusi šiuos įrodymus, kolegija daro išvadą, kad V. K. 2008-08-01 sugrįžimas į darbą ir atlyginimo jai padidinimas buvo susijęs su siekimu gauti didesnę motinystės pašalpą. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apeliantų skundų teiginiai, kad V. K. sugrįžus į darbą jiems dar nebuvo žinoma apie jos nėštumą, nes tai paneigia aptarti įrodymai.
Vertindamas atlyginimo padidinimą V. K. kitų darbuotojų išaugusių atlyginimų bei išaugusios įmonės apyvartos ir gamybos apimties požiūriu, teismas atsižvelgė į specialisto išvadą, specialistės N. Š. paaiškinimus, liudytojų G. S., A. T., R. P. bei kitus įrodymus. Iš specialisto išvados, liudytojų parodymų matyti, kad įmonėje darbuotojams buvo mokomas minimalus vidutinis darbo užmokestis, įmonė dėl skolų bei blogos finansinės padėties nesugebėjo jo išmokėti saviems darbuotojams, tą patvirtino ir G. S., A. T., kurie net įtraukti į sąrašą kaip kreditoriai bankroto byloje, bei buhalterė R. P., kad V. L. liko jai nesumokėjęs už du išdirbtus mėnesius. Specialisto išvada konstatuota, kad V. K. atlyginimas sudaro nuo 44,72 iki 51,32 procento visiems darbuotojams priskaityto atlyginimo ir 5-7 kartus viršija vidutinį likusių darbuotojų atlyginimą. Per tikrinamąjį laikotarpį nei vienam iš įmonės darbuotojų nebuvo didinamas atlyginimas, išskyrus V. K., kuriai atlyginimas nuo 2000 Lt padidintas iki 3500 Lt. IĮ „B.“ projektų vadovui V. V. laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-12-31 kiekvieną mėnesį buvo priskaitomas 800 Lt darbo užmokestis. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. sugrįžus dirbti į IĮ „B.“, įmonės finansinė padėtis buvo sunki ir jai grėsė bankrotas. Tą patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog per tikrinamąjį laikotarpį, kuris apėmė nuo 2008-01-01 iki 2009-02-28, įmonė nevykdė mokestinių įsipareigojimų VMI ir VSDFV biudžetui. 2008 m. pradžioje įmonė buvo skolinga valstybinei mokesčių inspekcijai – 2189 Lt įvairių mokesčių, VSDFV biudžetui 8430Lt, o 2008 m. metų pabaigoje valstybinei mokesčių inspekcijai – 41868 Lt mokesčių, VSDFV biudžetui 25713 Lt. Nesumokėtų mokesčių skolos padidėjo nuo 10 619 Lt iki 67 581 Lt. IĮ „B.“ 2008 m. metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (Panevėžio apskrities VMI užregistruota 2009-04-27) deklaravo 909 857 Lt apmokestinamųjų pajamų, 1089 459 Lt leidžiamų atskaitymų ir 179 602 Lt nuostolių. Specialisto išvadoje, kurią teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir specialistė N. Š., nustatyta, jog įmonė dirbo nuostolingai ir neturėjo galimybių mokėti didelius atlyginimus ir nuo jų priskaičiuotus mokesčius. Tai, kad įmonė buvo sunkioje ūkinėje - finansinėje padėtyje ir jai grėsė bankrotas patvirtina ir priimta Panevėžio apygardos teismo 2009-05-18 nutartis dėl bankroto iškėlimo. Be to, pats V. L. 2008-10-13 VSDFV Panevėžio skyriui yra nurodęs, kad negali sumokėti įmokų dėl įmonės sunkios finansinės padėties, to apeliantas neneigia ir apeliacinio skundo dalyje, kurioje ginčija kaltę dėl veikos, numatytos LR BK 219 str. 1 d., padarymo. Šios aplinkybės paneigia nuteistųjų aiškinimus, kad dėl darbo apimties V. K. buvo atšaukta į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, o jai alga pakelta dėl įmonės išaugusios apyvartos ir darbų apimties. Aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad V. L. ir V. K., veikdami kartu, pateikdami VSDFV Panevėžio skyriui neteisingus duomenis apie V. K. darbą įmonėje ir padidintą darbo užmokestį įmonėje, taip siekdami suklaidinti VSDFV Panevėžio skyrių, kuriam patikėtas turtinės teisės valdymas, apgaule įgijo turtinę teisę į VSDFV biudžeto lėšas. Kolegijos manymu, V. L. ir V. K. pagrįstai nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Dėl paminėtų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti ir nuteistųjų V. L. ir V. K. prašymų atmesti VSDFV Panevėžio skyriaus ieškinį.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas nuosprendį grindė teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistųjų V. L. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.