- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-24
- Bylos Nr.
- 2S-1107-253/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., akcinė bendrovė SEB bankas, viešoji įstaiga „Tango technologijos“
- Kategorijos
- 3.2.3.5Bylos nagrinėjimo atidėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.2.6.6Paaiškėjus, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys V. G., akcinė bendrovė SEB bankas, viešoji įstaiga „Tango technologijos“, antstolis Kęstutis Košys, antstolė Andžela Tamašauskienė, G. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto vizija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja R. G. pareiškimu prašė iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Bankroto Valdymas“, nustatyti 340 Eur sumą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Nurodė, kad jos sutuoktinis V. G., norėdamas pagerinti šeimos gyvenimo sąlygas, 2008‑02-14 sudarė su AB SEB banku kreditavimo sutartį, jos pagrindu buvo suteikta 87 102,96 Eur gyvenamajam būstui įsigyti. Pareiškėja tapo solidariai atsakinga už sutuoktinio prisiimtus įsipareigojimus. Sutuoktinis 2011 m. neteko darbo, labai sumažėjo jo pajamos, šeima susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebepajėgė vykdyti finansinių įsipareigojimų bankui. Skolos sudaro 135 728,47 Eur. Turimo turto vertė, kuris yra priverstinai realizuojamas antstolės, VĮ Registrų centro duomenimis, sudaro 83 637 Eur. Pareiškėja nuo 2013 metų neturi nuolatinio darbo, yra bedarbė. Šeimoje auga globotinė ir gyvena jų pilnametė dukra, ją jie iš dalies finansiškai remia. Šeimą šiuo metu išlaiko tik sutuoktinis, tačiau jo gaunamų pajamų nepakanka net šeimos būtiniausiems poreikiams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-04-10 nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą R. G., taip pat nutarė atnaujinti 2016-11-09 nutartimi sustabdytą R. G. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, gerokai viršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą. Pareiškėjos turto ir pajamų nepakanka skoliniams įsipareigojimams vykdyti. Konstatuota, kad pareiškėja yra nemoki. Taip pat teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nutartimi, įsiteisėjusia 2016‑12-22, G. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-20 nutartimi, įsiteisėjusia 2017-04-01, G. individualios įmonės savininkas V. G. ir R. G. įtraukti į G. individualios įmonės bankroto bylą kaip bendraatsakiai. Vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostata teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu R. G. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017‑04-10 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja nurodo, kad pateikė teismui prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tačiau teismas pareiškėjos prašymo netenkino, be to, teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliantė nurodo, kad ji savo prašymą dėl posėdžio atidėjimo išsamiai pagrindė, pridėjo tai patvirtinančius dokumentus ir jį pateikė laiku. Pareiškėja nesiekė vilkinti bylos nagrinėjimo, elgėsi sąžiningai. Pareiškėjos nuomone, tokio pobūdžio byloje itin reikalingas paties besikreipiančio asmens dalyvavimas, šios bylos nagrinėjimas pareiškėjai itin svarbus. Skundžiama nutartis negali būti laikoma priimta teisėtai. Teismas turėjo ne formaliai įvertinti pareiškėjos sveikatos problemas kaip nesvarbią priežastį, o turėjo atsižvelgti į tai, kad pareiškėja, būdama sąžininga proceso dalyve, teismą informavo laiku apie tai, kad ji neturi galimybės atvykti į posėdį. Mano, kad, atsižvelgdamas į fizinio asmens bankroto tikslus, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalimi, turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti dalyvaujant pačiai pareiškėjai.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo G. individuali įmonė, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto vizija“, prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo 2017-04-10 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja gali tikslingai vilkinti bylos nagrinėjimo procesą. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai fizinio asmens bankroto byla negali būti keliama dėl pagrindo taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą, nes yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (G. individualiai įmonei), kurio dalyvis yra fizinis asmuo (R. G.), bankroto byla.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Pareiškėja R. G. atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatidėjo bylos nagrinėjimo ir nepagrįstai skundžiamą nutartį priėmė pareiškėjai nedalyvaujant. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija aplinkybės, kad ji buvo tinkamai informuota apie pirmosios instancijos teismo 2017-04-03 teismo posėdžio laiką ir vietą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2017-04-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, o prašymo netenkinus – teismo posėdį atidėti.FABĮ numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. CPK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal minėtą teisės normą teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, jei yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 162² straipsnio 1 dalies nuostatos numatė, kad neatvykimas dėl šalies ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo pažymima, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, kad įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t. y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Priešingu atveju galėtų būti pažeistos kitų asmenų procesinės teisės ir teisėti interesai. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus tokį prašymą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015‑03-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-147-701/2015 ir kt.). Nuo 2017-07-01 galiojanti CPK 246 straipsnio 1 dalies redakcija taip pat numato diskrecijos teisę teismui spręsti dėl neatvykimo priežasčių svarbumo ir reglamentuoja, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes.Nustatyta, kad 2017-04-03 prašyme sustabdyti civilinę bylą arba bylos nagrinėjimą atidėti pareiškėja nurodė, jog 2017-04-03 teismo posėdyje negali dalyvauti fiziškai dėl netikėtai kilusios ligos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kartu su 2017-04-03 teiktu prašymu pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl pareiškėjos ligos ir pateisinančių jos neatvykimą. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog jos konkretus neatvykimo dėl ligos atvejis sudaro pagrindą nukrypti nuo bendrosios nuostatos, jog liga paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Vertinant šias aplinkybes svarbu ir tai, kad FABĮ 5 straipsnio 7 dalis nustato, jog teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti; teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti fizinio asmens bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip 15 dienų. Šiuo atveju pasirengimas nagrinėti bylą užsitęsė. Kadangi procesinius dokumentus teismui teikė pati pareiškėja, jai turėjo būti žinomi FABĮ nustatyti trumpi terminai, per kuriuos turi būti išsprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Be to, CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis).Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą įvertintina tai, kad iš bylos duomenų taip pat nustatyta, jog pareiškėja R. G. į 2016-12-14 ir 2017-01-10 teismo posėdžius neatvyko, teismo posėdžiai buvo atidėti dėl pareiškėjos ligos. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-01-10 nutartimi pareikalauti duomenys apie pareiškėjos ligos pobūdį ir galimybę dalyvauti civilinės bylos nagrinėjime. Pareiškėja į 2017-01-19 teismo posėdį atvyko, teismo posėdžio metu pareiškėjai išaiškintas FABĮ nustatytas reglamentavimas dėl termino, per kurį turi būti išsprendžiamas klausimas dėl fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimo. Tačiau iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pareiškėja atsisakė byloje teikti paaiškinimus. Įvertinus dar 2017-01-19 teismo posėdyje pareiškėjos išreikštą poziciją dėl galimybės naudotis advokato pagalba ir pareiškėjos prašymą tuo pagrindu bylos nagrinėjimą atidėti, nors teismo posėdis buvo atidėtas teismui vadovaujantis kitais motyvais, darytina išvada, kad pareiškėja, žinodama apie paskirtą kitą teismo posėdį, turėjo pakankamą laiko tarpą pasirūpinti ir tinkamu atstovavimu.Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėja 2017-04-03 prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios nepagrindė įrodymais. Pareiškėja pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą teismui pateikė tik 2017-04-05. Pastebėtina, kad pranešimas apie nedarbingumo pažymėjimą išduotas 2017‑04‑03. Pareiškėja nenurodė, dėl ko šie duomenys negalėjo teismui būti pateikti tą pačią dieną iki teismo posėdžio pradžios kartu su pareiškėjos prašymu atidėti bylos nagrinėjimą. Iš 2017-04-03 teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad į civilinės bylos nagrinėjimą dalyvaujantys byloje asmenys neatvyko, teismas procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą paskyrė 2017-04-10 16 val. 30 min. Iš šių duomenų ir skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas pareiškėjos neatvykimo priežasčių nepripažino svarbiomis ir nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą atidėti teismo posėdį.Pareiškėja pirmosios instancijos teismui 2017-04-05 pateikė pranešimą apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, taip pat 2017-04-07 pateikė prašymą atidėti 2017-04-10 teismo posėdį, kartu su juo pateikė pranešimą apie 2017-04-07 išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Šie duomenys pirmosios instancijos teismui pateikti po 2017-04-03 bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje ir po to, kai teismas nustatė datą, kada bus priimtas ir paskelbtas teismo procesinis sprendimas.Įvertinus nurodytus duomenis nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pareiškėjos R. G. veiksmai atitiko rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese principus. Be to, tokiomis aplinkybėmis prašymo atidėti bylos nagrinėjimą tenkinimas neatitiktų tokio pobūdžio bylos proceso operatyvumo ir koncentracijos principų. Atskirajame skunde apeliantė akcentuoja, kad, atsižvelgiant į fizinio asmens bankroto tikslą, itin reikalingas paties dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo besikreipiančio fizinio asmens dalyvavimas. Byloje pareiškėjos dalyvavimas nepripažintas būtinu. Kaip nustatyta anksčiau, pareiškėja dalyvavo 2017-01-19 teismo posėdyje, tačiau atsisakė teismui teikti paaiškinimus. Pagrindo pripažinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl ligos svarbia neatvykimo priežastimi pareiškėja iki 2017-04-03 teismo posėdžio pradžios nepagrindė įrodymais. Esant tokioms aplinkybėms nenustatyta pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažino svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi ir dėl to nepagrįstai neatidėjo teismo posėdžio. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, neatidėdamas bylos nagrinėjimo, netinkamai taikė proceso teisės normas, dėl to apeliantės argumentai, jog teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą ir bylą nagrinėti dalyvaujant pareiškėjai, atmestini kaip nepagrįsti.Atskirajame skunde pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė nenurodė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis argumentų.Byloje nustatyta, kad suinteresuoto asmens G. individualios įmonės bankroto administratorė UAB „Bankroto vizija“ atsiliepimu į pareiškėjos pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto byloje iškėlimo prašė pareiškimo netenkinti ir nurodė, kad R. G. pareiškimas pateiktas pažeidžiant FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punkto nuostatas, nes G. individualiai įmonei yra iškelta bankroto byla. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas, antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad yra FABĮ numatyta sąlyga, kuriai esant fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai negalimas. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas numato, kad bankroto bylą fiziniam asmeniui kelti atsisakoma, jeigu paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. eB2-718-777/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2016-10-28 nutartimi G. individualiai įmonei iškelta bankroto byla. Be to, minėtoje byloje priimta Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-20 nutartimi nustatyta, kad individuali įmonė buvo V. ir R. G. šeimos verslas ir G. individualios įmonės savininkas V. G. ir R. G. įtraukti į bankroto bylą bendraatsakiais. Minėta G. individualios įmonės bankroto byloje priimta teismo nutartis yra įsiteisėjusi.Nurodyti duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju yra FABĮ numatytas imperatyvus pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Papildomai pažymėtina, kad tokios pat aplinkybės, t. y. kai iškeliama neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla, sudaro pagrindą teismui priimti nutartį ir nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi, esant nurodytai sąlygai fizinio asmens bankroto procesas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjai R. G.. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nenustatyta teisinio pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-10 nutartį palikti nepakeistą.