- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-25
- Bylos Nr.
- AS-611-624/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02184-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Valstybės saugumo departamentui, Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, dėl garbės ir orumo gynimo, žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) pripažinti Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) veiksmus renkant, tvarkant ir pateikiant – paskleidžiant Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (toliau – ir Seimo NSGK) pateiktoje 2018 m. kovo 9 d. pažymoje „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. 19-286 (toliau – ir Pažyma) klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas apie pareiškėją neteisėtais; 2) pripažinti, kad VSD neteisėtais veiksmais Pažymoje paskleisti duomenys: „duomenys neskelbtini“, neatitinka tikrovės bei žemina pareiškėjo asmens garbę ir orumą; 3) įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Seimo NSGK, paneigimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSD, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 9 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas pareiškėjui išaiškino, jog su skundu dėl VSD pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų vykdant 2000 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymu Nr. VIII-1861 jiems pavestas funkcijas, jis turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių ir (arba) į Seimo NSGK. Be to, išaiškino, jog skundą dėl VSD pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų vykdant 2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu Nr. IX-965 ir Lietuvos Respublikos 2012 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymu Nr. XI-2234 jiems pavestas funkcijas, jis gali paduoti VSD vadovui arba prokurorui. Nesutikdamas su VSD vadovo ar prokuroro sprendimu, skundą gali paduoti apygardos teismo pirmininkui ar jo įgaliotam teisėjui.
Teismas pareiškėjo reikalavimus, kuriuose jis siekė tam tikrų faktų pripažinimo, atsisakė priimti kaip nesukeliančius jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSD pateikti oficialiu dokumentu Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui paneigimą, atsisakė priimti kaip išvestinį reikalavimą iš reikalavimo, kuriuo pareiškėjas siekė pripažinti faktus.
Dėl neturtinės žalos priteisimo teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš galimai VSD neteisėtų veiksmų atliekant žvalgybos ir operatyvinės veiklos funkcijas, įvertinęs teisinį reguliavimą, reglamentuojantį VSD veiklą, pasisakė, kad VSD, rinkdamas operatyvinę informaciją apie pareiškėją, neveikė kaip viešojo administravimo subjektas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) taikymo prasme ir neatliko funkcijų, kurios iš esmės būdingos vykdomosios valdžios institucijoms. Teismas konstatavo, kad VSD šiuo atveju vykdė specifinę veiklą, kuri nelaikytina viešuoju administravimu, todėl sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas negali būti priimtas nagrinėti vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame įtvirtinta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m liepos 9 d. nutartį bei įpareigoti teismą skundą priimti ir nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas savo poziciją grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi. Akcentuoja, kad teismas, nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo (toliau – ir Žvalgybos įstatymas) 23 straipsnio nuostata, nutartyje nurodė, kad skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ir laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai akcentavo galimybę apginti pažeistas teises vadovaujantis Žvalgybos įstatymo 21 straipsniu, kadangi neatsižvelgė į skunde nurodytą aplinkybę, jog būtent Seimo NSGK, kuriam Lietuvos Respublikos Seimo statuto 63 straipsniu yra nustatyta teisė ir pareiga vykdyti VSD parlamentinę kontrolę, jau vertino VSD Pažymoje pateiktus ginčijamus tikrovės neatitinkančius bei garbę ir orumą žeminančius duomenis, teiginius ir vertinimus, jais nesuabejojo, nurodytos Pažymos ginčijamų duomenų pagrindu parengė, o Seimas patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad ginčijami duomenys iš esmės buvo atkartoti, perkelti į Parlamentinio tyrimo išvadas, o Pažyma paskelbta kaip Seimo patvirtintų išvadų priedas. Pažymėjo, kad teisės aktai nenustato Seimui ar Seimo komitetui kompetencijos spręsti ginčus ar ginčus dėl teisės, taip pat nesuteikia teisės spręsti dėl turtinės ar neturtinės žalos atsiradimo, žalos dydžio nustatymo ar atlyginimo, be to, šių institucijų sprendimų nėra galimybės apskųsti ir ginčyti teisme.
Pareiškėjas teigia, kad Žvalgybos įstatymo penkto skirsnio nuostatos, kuriomis įtvirtinti žvalgybos institucijų veiklos koordinavimas ir kontrolė, negali būti traktuojamos nei kaip speciali ikiteisminė, privaloma, VSD Pažymoje paskleistų duomenų apskundimo ir nuginčijimo tvarka ar procedūra, nei kaip užkertanti kelią ginčą nagrinėti teisme ABTĮ nustatyta tvarka, jeigu jos nesilaikyta ar ja nepasinaudota.
Pareiškėjas tvirtina, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi ir neteisingai aiškino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teismų praktiką, teismo nutarčių nuostatas citavo susiaurintai ir nepilnai, nevertino visų pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Pareiškėjas nesutinka, kad pažymos paskleidimas jam nesukėlė pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.
Pareiškėjo įsitikinimu, VSD Pažyma turėtų būti traktuojama kaip dokumentas, kuriam apskųsti nėra numatyta jokia speciali apskundimo tvarka, todėl tokiame dokumente nurodyti tikrovės neatitinkantys bei garbę ir orumą žeminantys duomenys ir veiksmai, kuriais jie buvo paskleisti, gali būti nuginčijami teisme.
IV.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pagrindo ir dalyko, pareiškėjas kreipėsi į administracinį teismą su prašymu dėl: asmeninių neturtinių vertybių – asmens garbės ir orumo – gynimo; neturtinės žalos, padarytos VSD renkant, tvarkant ir pateikiant duomenis apie jį Seimo NSGK, atlyginimo. Pažymėtina, kad nors skunde, formuluodamas reikalavimus, pareiškėjas ir nurodo, kad prašo pripažinti VSD veiksmus neteisėtais (1 punktas), ši skundo dalis vertintina kaip skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindimą sudaranti procesinio dokumento dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. liepos 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Apeliacine tvarka nagrinėjant pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios nutarties teisėtumo, teisėjų kolegijai kyla abejonių dėl bylos, kurioje kilo tokio pobūdžio ginčas, teismingumo: ABTĮ nustatyta tvarka administracinis teismas sprendžia ginčus, kylančius viešojo administravimo srityje (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d., 17 str. 1 d.). Administraciniai teismai taip pat sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Viešojo administravimo subjektas yra valstybės institucija ar įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacija, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 4 d.). Viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).
VSD yra žvalgybos institucija, vykdanti žvalgybą, t. y. veiklą, apimančią informacijos apie išorės rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, ir kontržvalgybą, t. y. veiklą, apimančią informacijos apie vidaus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir valstybės interesams rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir šios informacijos pateikimą nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, taip pat veiklą, kuria siekiama šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes šalinti, vykdanti visuomeninėje politinėje, ekonominėje, mokslo, technologijų, informacinės veiklos srityse (Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 str. 2 ir 7 d., 8 str. 1 d. 1 p. ir 2 d. 1 p.).
Santykiai, susiję su asmenų turtiniais santykiais, asmeninių neturtinių teisių ir vertybių apsauga, tarp jų ir asmens garbės ir orumo gynimu, priskiriami civiliniams teisiniams santykiams, reguliuojamiems civiliniais įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1 str. 1 d., 1.114 str. 1 d., 2.24 str.). Ginčus, kylančius iš civilinių ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d., 25 str.).
Taigi, viena vertus, eksplicitiškai aiškinant minėtas įstatymų nuostatas, byla pagal pareiškėjo skundą dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos, padarytos VSD renkant, tvarkant ir pateikiant duomenis apie jį Seimo NSGK, atlyginimo, nenagrinėtina administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, nes ginčai dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su VSD, t. y. žvalgybos institucijos, vykdančios žvalgybos ar kontržvalgybos veiklą ir nepriskirtinos viešojo administravimo subjektų sistemai, kaip teigiama, neteisėtais veiksmais, atlyginimo teisminga ne administraciniam teismui, o bendrosios kompetencijos teismui.
Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23565-809/2018 priėmė ieškovo R. Š. ieškinį dėl paskleistų asmens garbę ir orumą žeminančių duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir paneigimo atsakovui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui, kuriame prašoma: pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateiktoje atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2018 m. kovo 9 d. pažymoje Nr. 19-286 „Dėl informacijos pateikimo“ pateikti duomenys: „duomenys neskelbtini“, neatitinka tikrovės bei žemina R. Š. asmens garbę ir orumą; įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per Baltijos naujienų agentūrą savo lėšomis paskelbti paneigimą.
Taigi, teismo žinioje jau yra byla dėl garbės ir orumo gynimo tarp tų pačių šalių, iš esmės dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (reiškiamas tik netapatus reikalavimas dėl galimai tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo būdo).
Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo dalies, kurioje reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, priėmimo, pažymėtina, kad administracinių teismų kompetencijai atskirais atvejais priskiriamos ne tik bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bet ir ginčai, susiję su valdžios institucijų viešosios teisės reglamentuojama veikla, patenkančia į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 13 d. nutartį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A248-58/2008). Šios praktikos buvo laikomasi ir vėlesnėse bylose, kuriose teisėjų kolegija sprendė žalos, susijusios su atitinkamų nacionalinės teisės aktų nepriėmimu, atlyginimo klausimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis eAS-413-602/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į jos pagrindimą, kuris galėtų būti nuoseklesnis ir aiškesnis, yra susijusi su skundo dalimi dėl asmens garbės ir orumo gynimo, dėl ko ir tokio pobūdžio ginčą, vadovaujantis proceso operatyvumo ir koncentruotumo principais, galbūt būtų tikslinga nagrinėti vienoje byloje.
Taigi, teisėjų kolegijai, visų pirma, kyla abejonių dėl ginčo dalies, susijusios su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo, rūšinio teismingumo, o jei keliamas ginčas šioje dalyje yra teismingas administraciniams teismui – ar tarp šalių kilę ginčai dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo neturėtų būti nagrinėjami vienoje byloje.
Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Administracinis teismas motyvuotą nutartį dėl bylos rūšinio teismingumo klausimų sprendimo paduoda per Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (ABTĮ 22 str. 3 d.).
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija mano esant pagrindą kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti tam, kad būtų išspręstas bylos teismingumo klausimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 107 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti su prašymu išspręsti bylos pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Valstybės saugumo departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės saugumo departamento, dėl garbės ir orumo gynimo bei žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą.
Nutartis neskundžiama.