Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui L. B. dėl iš nuomos teisinių santykių kilusios žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Proceso esmė

1. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: pripažinti, kad atsakovas L. B. neteisėtai vienašališkai nutraukė 2018-09-22 sudarytą namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuo 2019-02-18; priteisti iš atsakovo L. B. 3 976,55 Eur, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškovė nenurodė atsakovo L. B. faktinės gyvenamosios vietos. Iš ieškinio motyvų matyti, kad ji nežino kur tiksliai šiuo metu yra atsakovo faktinė gyvenamoji vieta; ji tik nurodė, kad paskutinė jos žinoma atsakovo gyvenamoji vieta yra Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovas L. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo faktinė gyvenamoji vieta būtų Vilniaus rajone; taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta ar jo turto buvimo vieta būtų Vilniaus rajone. Nors ginčo patalpos buvo išnuomotos Vilniaus rajone, tačiau ieškovė savo ieškinyje nekelia jokių daiktinių reikalavimų atsakovui, tad ir nagrinėjamu atveju negali būti taikomas išimtinis teismingumas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Visi ieškovės reikalavimai yra kildinami iš nuomos sutarties teisinių santykių, tad nagrinėjamu atveju negali būti taikoma ir teismingumo nustatymas pagal žalos padarymo vietą. Ieškovės ieškinys neteismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir priimti ieškinį nagrinėjimui. Ieškovė savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:

3.1. Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo atlyginti jos turtui padarytą žalą, todėl ji turi teismingumas gali būti nustatomas pagal žalos padarymo vietą.

3.2. Ieškovės žiniomis atsakovas gyvena Vilniuje, todėl bylos nagrinėjimas Alytuje, būtų neekonomiškas.

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).

5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

6. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio). Civilinio proceso kodekso yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (Civilinio proceso kodekso 30 straipsnis). Alternatyvusis teismingumas paprastai nustatomas bylose, kuriose ypač reikšmingos ieškovo teisės ir interesai. Tačiau tokią teisę pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškovas gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu konkreti proceso įstatymo norma įtvirtina ieškovui tokią galimybę (Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 12 dalis).

7. Civilinio proceso kodekso 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė nurodo, jog ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismui buvo pareikštas vadovaujantis šia įstatymo nuostata. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškinio reikalavimai kyla iš nuomos teisinių santykių, todėl ši įstatymo nuostata negali būti taikoma.

8. Pateiktu teismui ieškiniu apeliantė prašo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė 2018-09-22 sudarytą namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį nuo 2019-02-18, priteisti ieškovei 3976,55 Eur. Prašomą priteisti sumą apeliantė detalizuoja: 1685,71 Eur nuomos mokestį už laikotarpį 2018-12-15–2019-02-18, ir 23,31 Eur delspinigių; 1099,53 Eur už komunalines bei kitas paslaugas (378,56 Eur (už suvartotą elektros energiją) + 1077,78 Eur (už suvartotą kurą) + 43,13 Eur (už VIASAT paslaugas) + 25,06 Eur (už šiukšlių išvežimą) - 425 Eur (atsakovo sumokėta suma); 848,00 Eur nuostolių už apgadintas namo sienas, plintusus ir nepataisomai apgadintus baldus ir, daiktus; 120 Eur negautų pajamų; 200 Eur išlaidų antstolio paslaugoms apmokėti; į atsakovo skolą įskaityti jo 2018-09-22 sumokėtą užstatą 800 Eur.

9. Iš teismui išdėstytų reikalavimų matyti, jog apeliantė be kitų reikalavimų prašo teismo atlyginti 848,00 Eur žalą padarytą jos turtui. Nors kiti reikalavimai nėra susiję su žalos atlyginimai ir žala atsirado dėl apeliantės teigimu atsakovo netinkamai vykdytos nuomos sutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp visų apeliantės reikalavimų, priešingai negu nustatė pirmos instancijos teismas, yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl ieškinio teismingumas gali būti nustatomas pagal Civilinio kodekso 30 straipsnio 6 dalį.

10. Įvertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė įstatymo normas, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.