- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-7252-1142/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01736-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- V. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. K., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. po sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjos sutuoktinis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė, dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Santuokos metu pareiškėja kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgiję nekilnojamojo turto. Nors po sutuoktinio mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau priėmė sutuoktinio palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nes ji prižiūrėjo ir tvarkė turtą kaip savo, mokėjo su turtu susijusius mokesčius, gyvena paveldimą turtą sudarančiame bute. Dėl to pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie sutuoktinio palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. K. (duomenys neskelbtini) susituokė su A. K.. Pareiškėjos sutuoktinis A. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš notarės Indrės Starkienės išduoto liudijimo matyti, kad po A. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad santuokos metu pareiškėja kartu su sutuoktiniu įgijo nekilnojamojo turto, kuris pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. gruodžio 4 d. priėmimo faktą, todėl teismas vadovaujasi 1964 m. CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.
6. 1964 m. CK 587 straipsnio 1-2 dalyse buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).
7. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu, – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
8. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad klausimą, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).
9. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėja V. K. buvo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir yra jo įpėdinė. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų, po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi ir prižiūrėjo jiems priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog po A. K. mirties pareiškėja ir toliau rūpinosi jos sutuoktiniui priklausiusia turto dalimi, ją prižiūrėjo bei išlaikė, t. y. elgėsi kaip turto savininkė. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta. Suinteresuoti asmenys pareiškime nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neginčijo.
10. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėja V. K., būdama A. K. įpėdinė, priėmė po jo mirties atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kuris nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
11. Atkreiptinas dėmesys, kad įpėdinis, priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių ar vietos, todėl teismo sprendime konkretus paveldimas turtas nėra nurodomas, jis bus nurodytas notaro išduotame paveldėjimo teisės liudijime.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K. priėmė sutuoktinio A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, po jo mirties pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.