Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. (N. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (15/5-5) 10K-42344 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė išbraukti duomenis apie pareiškėją iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas, 1 t., b. l. 56, 93).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017 m. spalio 23 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta išbraukti duomenis apie pareiškėją iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad VSAT Vilniaus rinktinės 2016 m. lapkričio 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksavo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. lapkričio 13 d. (16 dienų) Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, pasibaigus vizoje nurodytam 90 dienų terminui, todėl jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 206 straipsnyje. Pareiškėjas paaiškino, kad atvyko pirkti automobilių, tačiau nespėjo susitvarkyti su pirkimu susijusių formalumų, todėl neišvyko iš Lietuvos Respublikos laiku (1 t., b. l. 67). Pareiškėjui buvo paskirta 36 Eur bauda, kurią jis sumokėjo, taip pat jis įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos per 7 dienas (1 t., b. l. 160).

5.1. VSAT Vilniaus rinktinės Kauno oro uosto užkarda 2016 m. lapkričio 28 d. sprendime nustatė, kad pareiškėjo Šengeno vizos galiojimo laikas buvo pasibaigęs, o jis 16 dienų Šengeno erdvėje buvo neteisėtai, ir įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į Tadžikijos Respubliką per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2016 m. gruodžio 5 d. (1 t., b. l. 70).

5.2. VSAT Vilniaus rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyrius 2016 m. lapkričio 30 d. Nutarime skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 28 d. VSAT Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos veikimo teritorijoje vyko automobiliu iš Lietuvos Respublikos, ir turėjo Šengeno daugkartinę (C) tipo vizą, galiojančią nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Pasienio tikrinimo metu pareiškėjas pateikė suklastotus duomenis, todėl buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 5–8).

5.3. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėją pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažino 1/3 ir skyrė pareiškėjui galutinę 4 MGL (150,64 Eur) dydžio baudą. Teismas pareiškėjui skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikino (1 t., b. l. 140–144). Pareiškėjas susipažino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. Baudžiamuoju įsakymu, su juo sutinka, baudą sumokėjo (1 t., b. l. 163).

5.4. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, o pareiškėjas neneigia, kad jis vyko per pasienio kontrolės punktą, pateikęs suklastotus valstybės sienos kirtimo spaudus, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, jam buvo paskirta bauda, kuri sumažinta ir paskirta galutinė 4 MGL, t. y. 150, 64 Eur dydžio bauda. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pareiškėjui buvo panaikintas. Pareiškėjas 2017 m. kovo 20 d. sumokėjo jam skirtą baudą, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą, pateikė suklastotus valstybės sienos kirtimo spaudus, todėl jam buvo uždrausta dvejus metus nuo Sprendimo išsiuntimo dienos atvykti į Lietuvos Respubliką (1 t., b. l. 9–10).

5.5. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 20 d. Departamentui pateikė prašymą išbraukti jį iš Sąrašo, kadangi jis sumokėjo 150, 64 Eur baudą bei vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri susijusi su transporto priemonių įsigijimu Lietuvoje (1 t., b. l. 33–34).

5.6. Departamentas ginčo Sprendime konstatavo, kad nenustatė naujai atsiradusių aplinkybių, kurioms esant pareiškėjo prašymas galėtų būti tenkinamas, todėl neišbraukė pareiškėjo iš Sąrašo (1 t., b. l. 56, 93).

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas), Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka).

6.1. Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, o remiantis šio įstatymo 8 straipsniu, sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.

6.2. Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 papunktyje nustatyta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi mokestinę nepriemoką ar nesumokėjo baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) nei 1 001 bazinių socialinių išmokų dydžio, nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis.

6.3. Pagal Taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami Centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai (toliau – ir SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į šį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 ar 25 straipsnyje nustatytus pagrindus.

6.4. Įvertinus šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, nevykdo įsipareigojimų muitinei, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) atvykti į Lietuvos Respubliką priima Departamentas, o uždieniečio duomenys įtraukiami į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą. Šį nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

7. Pareiškėjo teigimu jis turi būti išbrauktas iš Sąrašo, nes Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. Baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą sumokėjo, Lietuvoje vykdo transporto priemonių pirkimą, plėtoja verslą, nekelia grėsmės valstybės saugumui.

8. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nes pareiškėjas, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos VSAT pareigūnams pateikė pasą su suklastotais Lietuvos Respublikos sienos kirtimo spaudais, todėl atsiranda nelegalios migracijos rizika, taip pat pareiškėjas neįvykdė įpareigojimo savarankiškai išvykti per sprendime grąžinti jį į Tadžikistano Respubliką nustatytą terminą, neturėjo Šengeno ar nacionalinės vizos bei leidimo laikinai gyventi, taigi, Departamentas pagrįstai pareiškėjui uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metų laikotarpį. Teismo vertinimu šis nustatytas draudimas buvo tinkamas, proporcingas atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjas jam paskirtą baudą sumokėjo, anksčiau Lietuvos Respublikoje baustas nebuvo, šiuo metu galiojančių nuobaudų Lietuvos Respublikoje neturi, nesudaro pagrindo išvadai netaikyti Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Iš byloje pateiktų transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutarčių, CMR, transporto priemonės laikinosios registracijos liudijimo, pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. apklausos (1 t., b. l. 32, 122–123, 124, 125, 158–159) matyti, kad pareiškėjas vykdo transporto priemonių verslą, perka automobilius Lietuvos Respublikoje. Tačiau draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką, neužkerta kelio pareiškėjui vykdyti verslą per įgaliotus asmenis, jo nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (administracinė byla Nr. A858-2720/2014). Be to, teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nesuteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.

10. Atsižvelgus į Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose yra įtvirtintas maksimalus draudimo atvykti terminas, t. y. 5 metai, o Departamento Sprendimu pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra 2 metai, šis nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas, nėra per griežtas, atitinka Kriterijų vertinimo tvarkos 28.5 papunkčio reikalavimus. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką instituto vienas iš tikslų – užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė ne formaliai nustatęs, kad yra Įstatyme įtvirtintas draudimo atvykti pagrindas, tačiau išnagrinėjęs ir įvertinęs individualias su pareiškėjo situacija ir jo elgesiu susijusias aplinkybes: pareiškėjas pateikė suklastotus duomenis VSAT pareigūnams apie Lietuvos Respublikos sienos kirtimą, per nustatytą terminą savanoriškai iš Lietuvos Respublikos neišvyko, Departamento Sprendimo neskundė, su juo sutiko, pareiškėjas gali verslą bei darbą realizuoti neatvykdamas į Lietuvos Respubliką, be to, pareiškėjo pažeidimai susiję su būtent migraciniais reikalavimais, pareiškėjo ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta.

11. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. spalio 23 d. Sprendimas Nr. (15/5-5) 10K-42344 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84– 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo N. N. (N. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.