Kauno apylinkės teismo įsakymas

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2254-548/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e1-2254-548/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03606-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
R. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2254-548/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03606-2020-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės A. P. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis R. B. 2019 metų žiemą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje savo mažametės dukros E. B. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą – trenkė vieną kartą diržu į kairės kojos šlaunį, taip savo šeimos narei E. B. sukeldamas fizinį skausmą, tokiais veiksmais įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas kaip įtariamasis R. B., ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra priklausomas nuo alkoholio, dėl to lanko anoniminių alkoholikų draugiją (duomenys neskelbtini), lankosi pas psichologę (duomenys neskelbtini), jį socialinių pasaugų centro darbuotojai buvo nuvežę į Kauno priklausomybės ligų centrą, kur išrašė vaistų, kuriuos vartoja kiekvieną dieną. Gyvena (duomenys neskelbtini), apie 6 metus, su sugyventine A. P. gyvena virš 10 metų. Su jais gyvena A. dukra G. J., kuriai bus 17 metų, su G. jau ilgą laiką nebendrauja, ji visiškai jo neklauso ir į jo pastabas nekreipia dėmesio. Su A. turi 6 metų dukrą E. B.. Abu su A. turi problemų dėl alkoholio. Nuo spalio mėnesio prarado darbą, nes darbe buvo neblaivus, nuo to laiko su A. gerdavo po savaitę ir daugiau, po to išsiblaivydavo ir vėl kurį laiką negerdavo. Išgerdavo ir namuose, ir pas kaimynus Š. ir G. Š., kartu vesdavosi ir E.. Su E. jie labai artimi, gerai sutaria, E. jį myli ir jis ją, jie kartu atlieka daug namų ruošos darbų. Jis išgėręs prie vaikų niekada nelenda, dažniausiai eina miegoti. Su A. išgėrus kartais kyla konfliktų, tačiau tik žodžiu, bet prieš A. niekada nesmurtauja. Prieš G. nė karto nėra rankos pakėlęs ir jos atžvilgiu smurto niekada nenaudojo. Prieš E. vieną kartą smurtavo, tačiau jis nemano, kad tai yra smurtas, labiau pagąsdinimas. Tai buvo 2019 metais, tikslaus metų sezono, mėnesio ir dienos pasakyti negali. Atsimena, kad E. buvo apsirengusi pėdkelnėmis ir kojinėmis. Jis buvo blaivus, namuose buvo ir A.. E. kažką padarė, neatsimena ką. Jis liepė E. liautis, nes paims diržą ir ji gaus. E. netikėjo, sakė, kad jis tikrai jos nemuš ir tik gąsdina, juokėsi iš jo. Taip E. jį išprovokavo, todėl paėmęs kelnių diržą, vieną kartą juo pliaukštelėjo per užpakalį. Jam atrodo, kad pataikė per užpakalį, galėjo pataikyti ir per kojas. E. tikrai susigraudino, verkė. Ar liko koks paraudimas nežino, neatsimena, bet atrodo ar A., ar E. sakė, kad buvo. E. tikrai nesitikėjo, kad jis paims diržą ir jai trenks. Tai buvo pirmas ir paskutinis kartas, kada prieš E. smurtavo. Prie jo A. nei prieš E., nei prieš G. niekada nesmurtavo, gal tik balsą pakeldavo ir pabardavo. Būdavo, kad E. pagąsdindavo, kad trenks diržu, tačiau ranka trenkdavo sau per delną taip ją pagąsdindamas. Kad E. nėjo į mokyklą ir yra praleidusi daug pamokų, netiesa. Kiek žino, ji visada lankė mokyklą, arba A. arba jis nuvesdavo. Jis negeria nuo sausio pradžios, nori pasikeisti, deda visas pastangas, nori susigrąžinti E. (2 t., b. l. 64–67, 72–74).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė nukentėjusioji E. B. parodė, kad gyvena pas sesę, nes abu tėvai gėrė. Mama jos niekada nemušė, tėtis mušė diržu vieną kartą. Reikėjo eiti į mokyklą, o ji nesirengė ir tėtis davė per užpakalį vieną kartą diržu. Diržas buvo tėtės kelnėse, jis jį išsitraukė iš kelnių ir davė per užpakalį. Ji verkė, jai skaudėjo. Neprisimena, ar prašė tėčio, kad nemuštų jos. Tėtis tada nebuvo išgėręs, tai buvo ryte. Neprisimena koks metų laikas buvo, gal žiema, reikėjo vilktis suknelę ilgomis rankovėmis, pėdkelnes, striukę ir batus. Kai tėtis davė per užpakalį, mama gal žiūrėjo "teliką". Tėtis jai nieko nesakė kai verkė. Tą rytą nieko namie nebuvo, tik tėtis ir mama. Į mokyklą išėjo neverkdama. Niekam nepasakojo, kad ją mušė. Kai tėtis davė per užpakalį vieną kartą, buvo tik paraudę, daugiau nieko. Buvo neapsirengusi, todėl ir matė, kad paraudo. Trumpai skaudėjo, trumpai verkė. Labiau jai patinka gyventi su tėčiu ir mama. (1 t., b. l. 62–63).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nepilnametė liudytoja G. J. parodė, kad gyvena nuo šių metų sausio pas sesę, nes mama su patėviu gėrė. Mažiausiai sesei buvo suduota diržu. Tą dieną buvo namuose, ruošėsi į mokyklą, E. išsidirbinėjo ir patėvis trenkė jai diržu. Buvo žiema, ji ruošėsi į mokyklą ir tuo metu virtuvėje gėrė kavą. E. garsiai juokėsi, patėvis sako "nori paspirtuko", ji atsakė "noriu" ir patėvis trinktelėjo jai diržu, E. verkė. Atėjus E. į kambarį, paklausė, ką jai padarė, ji pasakė, kad trenkė diržu, rodė vietą kur trenkė – kairės kojos viršuje, verkė neilgai. Ji pati sudavimo momento nematė. Tai buvo vienas kartas, daugiau nebuvo, jos nėra tėvai mušę. Nebendrauja su tėvais, nes nenori, su jais nesutaria, nėra šiltų jausmų, pas juos grįžti nenori, nori gyventi pas sesę (1 t., b. l. 89–90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. J. parodė, kad jos mama A. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), turi sugyventinį R. B., su juo mama gyvena apie 8 metus. Mama turi penkis vaikus, iš kurių trys, įskaitant ir ją, suaugę ir gyvena atskirai. Su mama gyvena dvi nepilnametės seserys 16 metų G. J. ir 6 metų E. B.. Jos vaikystė buvo sunki, mama dažnai išgerdavo, todėl daug laiko praleido pas močiutę (duomenys neskelbtini). Mama, kai pradeda gerti, geria savaitę, kartais mėnesį. Būdama 17 metų po truputį pradėjo daugiau laiko praleisti pas savo draugą, o kai sukako 18, išėjo gyventi pas jį. Su seserimis G. ir E. sutaria gerai. G. 9 klasę lankė (duomenys neskelbtini), ji tuo metu su savo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), todėl visus mokslo metus pragyveno pas ją. E. būdavo pas mamą ir savo tėvą, tačiau kartais pasiimdavo ir ją į svečius. 2019 m. rudenį mamos šeima susirūpino vaiko teisių apsaugos tarnyba, nes E. pradėjo nelankyti pamokų. Iki Naujų metų vaiko teisių apsaugos tarnyba du kartus buvo palikę E. su G. prižiūrėti, nes namuose buvo neblaivūs tėvai. Tuos du kartus mergaitės buvo pas ją neilgai, iki kol išsiblaivė tėvai. Paskutinį kartą po Naujų metų pas ją vėl buvo atvežtos G. su E., nes namuose rasti vėl neblaivūs tėvai. Šiuo metu mergaitės vis dar pas ją. Laikina globa yra suteikta iki vasario 7 dienos, vėliau bus sprendžiama dėl globos pratęsimo. Po šio įvykio mama išsiblaivė, ji vakarais skambina, telefonu kalbasi su E.. Kiek žino, mama šiuo metu negeria, dėl R. nežino, bet kiek teko jį matyti, neatrodė išgėręs. Ji pastebi, kad tiek mama, tiek R. stengiasi, nori susigrąžinti E., ko negali pasakyti apie G.. G. jų šeimoje yra išskirta, mano dėl to, kad ne R. vaikas, be to, ji paauglė ir viską kitaip išgyvena. G. jai pasakojo, kad su R. visiškai nebendrauja, su mama bendrauja tik tiek, kiek reikia ir tarp jų nėra jokio artimo ryšio. G. sako, kad gali gyventi pas tėvus, bet kai jie negeria. G. niekada nepasakojo, kad prieš ją mama ar R. būtų naudoję fizinį smurtą, girti jie dažnai mušasi tarpusavyje, išsiblaivę susitaikydavo. G. niekada nepasakojo, kad tėvai muša E., to niekada nepasakojo ir pati E.. Kad E. galimai mušama, ji išgirdo 2020 m. sausio 15 d., kai su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis dalyvavo pokalbyje su E. S. mokykloje-darželyje. Tuomet E. pasakojo, kad tėvai mušasi, kad ji neklausė ir davė jai diržu per užpakalį, dėl ko liko žymės. Atrodo minėjo, kad taip buvo vieną kartą, kada, nesakė. Iš E. pasakojimo suprato, kad ją mušė tėtis. Dar E. sakė, kad tėtis muša mamą, sakė kartais neidavo į mokyklą, nes bijodavo palikti mamą, nes ją gali tėtis sumušti. Kad E. buvo sumušta diržu ji sužinojo tik pokalbio su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis metu, iki tol E. nesiskundė, mano, kad ji buvo įbauginta tėvų niekam nepasakoti (1 t., b. l. 106–109).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja N. R., (duomenys neskelbtini) pradinių klasių mokytoja, parodė, kad nuo 2019 metų rugsėjo turi pirmokų klasę, kurioje mokosi E. B., mergaitę žino nuo priešmokyklinės klasės, jau tada jos mokytoja pasakodavo, kad E. dažnai neateina į pamokas. 2019 metų rugsėjį vieną kartą E. neatėjo į mokyklą ir jai apie tai niekas nepranešė, skambino tėvams, tačiau niekas neatsiliepė. Kitą dieną E. atėjusi į mokyklą atnešė mamos pateisinimą, kad mergaitė susirgo. Kitą kartą, spalio mėnesį, neatėjus E. į mokyklą, ji paskambino jos mamai, po ilgo laukimo atsiliepusi A. iš balso jai atrodė neblaivi. Kad šeima turi žalingų įpročių ir išgeria, ji žinojo. Paklausus kur E., atsakė nežinanti, nes ji namuose nenakvojo, kad tėvas R. B. buvo išėjęs naktį jos ieškoti, tačiau nerado ir kad niekam jie apie tai nepranešė. Ji su mokytojos padėjėja nuvažiavo į E. namus, duris atidariusi motina buvo akivaizdžiai neblaivi, lovoje gulėjo girtas tėvas. Neradus E. namuose, ji paskambino 112, E. buvo rasta pas suaugusią seserį J.. Po šio įvykio A. labai susitvarkė – nuo tada E. visada į mokyklą ateidavo prižiūrėta, nusipraususi, tvarkingais, švariais drabužiais, padarytais namų darbais, todėl nieko blogo dėl priežiūros negali pasakyti. 2019 m. gruodžio pabaigoje iki sausio 6 dienos buvo mokinių žiemos atostogos. Atėjusi ryte rado E. jau laukiančią prie klasės, buvo keista, kad ji taip anksti atėjo į mokyklą. E. jai paaiškino, kad dabar ji būna pas seserį J., nes tėvai gėrė ir liepė sesei ją pasiimti ir prižiūrėti ir mamai neduoti. Paklausus E., ar jos niekas neskriaudė, ji atsakė neigiamai. Jai niekada nekilo įtarimų, kad E. gali būti mušama, niekada nepastebėjo ant jos veido ar kūno sužalojimų. Jei būtų pastebėjusi, būtinai būtų pranešusi tarnyboms. E. labai bendraujanti, kalbi mergaitė ir jei būtų prieš ją naudotas smurtas, ji būtų apie tai papasakojusi (1 t., b. l. 112–115).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), to paties namo kitoje laiptinėje gyvena šeima – vyras, kurio vardo ir pavardės nežino, moteris vardu A.. Jie turi dvi nepilnametes dukras, jų vardų nežino, tik žino, kad vienai 16 metų, o kita mokosi pradinėje mokykloje. Su šia šeima ji visiškai nebendrauja, jie gyvena socialiniame būste, turi žalingų įpročių - labai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, ji dažnai mato juos išgėrusius, jie labai dažnai su mažąja dukra lankosi pas kaimynus jos laiptinėje. 2019 m. lapkričio 25 d. išėjusi į laiptinę matė einant visiškai girtą tą vyriškį, po to iš laiptinės išeinančią visiškai girtą Aušrą su dukra. Supratusi, kad abu tėvai girti ir mergaitei nesaugu, paskambino pagalbos telefonu. Buvo atvykę policijos pareigūnai, apie tokias pačias aplinkybes pranešė ir šių metų sausio 2 dieną. Ji niekada negirdėjo, kad tas vyras su moterimi pyktųsi tarpusavyje, ar rėktų ant savo vaiko, niekada nematė ir negirdėjo kalbų, kad mergaitės būtų mušamos (1 t., b. l. 118–121).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. S. parodė, kad šių metų sausio 15 d., apie 13 val., gavusi iškvietimą su kolegėmis B. J. bei G. S. atvyko į (duomenys neskelbtini). Įstaigoje jos su mergaite E. B. kalbėjosi apie problemas šeimoje. Konsultacijoje dalyvavo ir laikiną priežiūrą vykdanti suaugusi mergaičių sesuo J. J.. Mergaitė pasakojo, kad jos tėvai dažnai girtauja, namuose girtauti lankosi pašaliniai asmenys. Mergaitė sakė ne kartą mačiusi tėvo smurtą prieš mamą – kaip tėvas trenkė mamai į veidą, bėgo kraujas. E. pasakojo, kad tėvas yra ne kartą smurtavęs ir prieš ją, kad ne kartą gavo diržu per kojas ir užpakalį. Paklausus kaip ji tada jautėsi, atsakė, kad likdavo raudona žymė, jai skaudėdavo ir ji verkdavo. Vaiko paklausus, ar tėtis taip elgiasi apsvaigęs nuo alkoholio, mergaitė atsakė, kad ne visada. E. sakė nesijaučianti namuose saugi. Mergaitės sakė mylinti labiau mamą ir norėtų gyventi su tėvais, tačiau tuomet, kai jie nustos gerti. E. teigė, kad dažnai neina į mokyklą, kad galėtų apginti mamą nuo smurtaujančio tėvo. Tą patvirtino ir šeimos socialinė darbuotoja, kad E. praleidusi daug nepateisintų pamokų. Bendraujant su J. J., ši teigė tėvų smurtą prieš E. nujautusi, tačiau E. tai slėpdavo, nes tėvų buvo pasakyta niekam nepasakoti. J. J. sakė, kad galimai 2019 metais E. jai pasakojo, kad buvo sumušta diržu. Kas ją mušė diržu, ji nežino. Tą pačią dieną bendrauta ir su G. J., E. vyresne seserimi. G. pasakojo mačiusi, kaip mama supykusi ant E. ją tempė už megztinio per visą kambarį. Iš G. pasakojimo neišgirdo, jog prieš ją mama vartoja fizinį smurtą. Tai daugiau buvo psichologinis smurtas prieš ją iš patėvio pusės. Buvo bendrauta ir su R. B. bei A. P., bet daugiau kalba vyko apie alkoholio vartojimą, emocines problemas, tačiau apie smurtą ir žinomus įvykius šeimoje tėvams neužsiminta dėl galimo poveikio vaikams. (I t., b. l. 123–125)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja B. J. parodė, kad Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda gavo pavedimą nustatyti vaiko apsaugos poreikį G. J. ir E. B., nes 2020 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini), rasti neblaivūs šių mergaičių tėvai A. P. ir R. B.. Tuo metu mergaitės buvo namuose su tėvais. Bendravo atskirai su E. ir G.. Su E. – (duomenys neskelbtini), o su G. – (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Kalbėdama apie santykius su tėvais ir problemas šeimoje, E. nusimindavo ir darydavo trumpas pauzes pasakojime, sakė, kad tėvai dažnai geria, kad jiems girtaujant kartais ji slėpdavosi savo kambaryje arba vonioje. Iš mergaitės kalbos suprato, kad išgėręs tėtis agresyvus ir smurtaudavo prieš mamą. E. minėjo, kad kai tėvai gerdavo ji nenorėdavo eiti į mokyklą, nes galvojo, kad tada ji galės mamą apginti nuo tėčio. E. pasakojo, kad tėtis yra ne kartą ją mušęs diržu per kojas ir užpakalį, kad jai skaudėdavo ir kartais likdavo raudona žymė, ji verkdavo, tiksliai negalėjo įvardinti kiek kartų ir kada buvo mušama diržu, tik akcentavo, kad tėtis taip elgdavosi išgėręs. Neatsimena, kad mergaitė būtų sakiusi, kad tėčio smurtą jos atžvilgiu matydavo mama ar sesuo G., sakė, kad ji bijo tėčio ir norėtų gyventi tik su mama. E. joms nesakė, kad mama jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą ar kitaip ją skriaudžia. G. sakė mačiusi kaip mama tempė E. per kambarį suėmusi už "skverno". Kad būtų mačiusi mamą smūgiuojant E., nesakė. Pokalbio su A. P. ir R. B. metu, jie neigė smurtavę savo vaikų atžvilgiu, pripažino turintys problemų dėl alkoholio, bet tvirtai tiki, kad daugiau nevartos, kad pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų grupę. J. J. patvirtino, kad E. jai skundėsi, jog tėtis ją mušė diržu, tačiau sesuo dėl mažametės galimai patirto fizinio smurto niekur nesikreipė (1 t., b. l.127–130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja G. S. parodė, kad 2020 m. sausio 7 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda, kuriai priklauso ir ji, gavo pavedimą dėl nustatyto vaiko apsaugos poreikio G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nes 2020 m. sausio 1 d. (duomenys neskelbtini), mergaičių tėvai A. P. ir R. B. rasti neblaivūs. Tuo metu mergaitės buvo namuose kartu su tėvais. 2020 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini) ji su kolegėmis G. S. ir B. J. bendravo su E. B., dalyvaujant jos seseriai J. J., kuriai nustatyta E. ir G. laikinoji priežiūra. E. pasakojo, kad jos tėvai pastoviai girtauja, kad matė kaip tėtis smurtavo prieš mamą, sakė bijanti mamą vieną palikti namuose, kad jos nemuštų tėtis, todėl kartais neina į mokyklą. E. girtaujančių tėvų bijo, sakė, kad kai tėvai geria, ji slepiasi savo kambaryje arba vonioje, pasakojo, kad tėtis yra ne kartą ir ją mušęs diržu per kojas, kad jai skaudėjo, buvo likęs paraudimas ir ji verkė. Kelis kartus buvo mušama diržu, mergaitė nurodyti negalėjo. Sakė, kad apie tai ji 2019 metais buvo užsiminusi tik seseriai J. J., o mamai nieko nesakė. Ar mama matė tėvo smurtą prieš E., jos mergaitės nepaklausė. Kad E. muštų mama, mergaitė nesakė. Emilijos sesuo G. pasakojo mačiusi kaip mama tempė E. per kambarį suėmusi už megztinio. Kad mama muštų E., G. nesakė, kaip ir nesakė, kad R. B. būtų smurtavęs E. ar jos atžvilgiu. Pokalbio su A. P. ir R. B. metu, pastarieji neigė smurtavę savo vaikų atžvilgiu. J. J. patvirtino, kad E. jai skundėsi, jog tėtis ją mušė diržu. Ar J. J. matė E. padarytus sužalojimus diržu ir ar juos kaip nors fiksavo, ji nežino (1 t., b. l. 132–135).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. Š., Kaišiadorių socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, parodė, kad 2019 m. spalio 31 d. buvo paskirta dirbti su R. B. ir A. P. šeima, iki 2020 m. sausio 2 d. dirbo tiek su tėvais, tiek su jų nepilnametėmis dukromis E. B. ir G. J.. Šiuo metu dirba tik su tėvais. Šeimoje yra tėvystės, socialinių įgūdžių stoka, tėvai turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Šeimoje lankosi apie du kartus į savaitę iš anksto nepranešusi. 2019 m. gruodžio 3 d. apsilankymo pas R. ir A. metu rado R. geriantį su kaimynu. Netrukus grįžo blaivi A., paėmusi E. iš mokyklos. Apie tai, kad abu tėvai neblaivūs, ji gaudavo informaciją iš kitų institucijų, tai dažniausiai būdavo savaitgaliais arba švenčių dienomis. Jai teko bendrauti tiek su E., tiek su G.. Bendraujant jai nei E., nei G. nepasakojo, kad tėvai prieš jas naudotų fizinį smurtą, niekada nepastebėjo ant mergaičių kūno mušimo žymių ir jai nekilo įtarimas, kad mergaitės gali būti mušamos. Šiuo metu A. imasi priemonių ir rodo iniciatyvą, kad mergaitės būtų grąžintos į šeimą, ko negali pasakyti apie R.. R. nepriima pagalbos ir problemos nemato. A. su R. palaiko ryšius su E., kadangi po pamokų J. su E. kartais atvažiuoja pas A. (1 t., b. l. 138–141).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja Ž. J. parodė, kad nuo vaikystės gyvena su močiute A. P. (duomenys neskelbtini), kartu gyveno mama A. P. ir seserys. Kai mama susirado sugyventinį R. B., kurį laiką gyveno su juo pas močiutę, po to gavo butą (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo ten gyventi. Ji liko gyventi su močiute. Ji su mama mažai bendrauja, tarp jų nėra ir niekada ankščiau nebuvo jokio artimo ryšio. Mama kartais paskambindavo ir dažniausiai kai būdavo girta. Kadangi paskutiniu metu negeria, todėl visiškai jai neskambina. Su sesėmis J., E. ir G. yra labai artimos, su E. šiek tiek bendrauja tik šiuo metu, nes J. su E. atvažiuoja pas ją į darbą. Kiek teko bendrauti su E., ji niekada nesiskundė, kad ją tėvai muštų (1 t., b. l. 144–147).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. Š. parodė, kad gyvena vienas (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje gyvena jo draugas R. B. su sugyventine A. P., A. dukra ir jų abiejų bendra dukra E.. Su R. ir A. jis bendrauja, tiek jis pas juos, tiek jie pas jį užeina, ilgiau pasisėdėti susitinka gal kartą per porą savaičių. Kartais tekdavo su A. ir R. išgerti, paskutinį kartą - gruodžio mėnesį. Nuo Naujų metų, kiek žino, R. nebegeria. A. su R. ateidami į svečius kartais atsivesdavo mažiausią dukrą E., kurią myli, labai lepina. Niekada jam matant nei A., nei R. smurto prieš E. nenaudojo, pati E. niekada nesiskundė, kad ją tėtis ar mama muštų, niekada jokių sužalojimų ant jos kūno nematė (1 t., b. l. 150–153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja E. J. parodė, kad jos mama A. P., kai mama susirado draugą R. B., prasidėjo jos problemos dėl alkoholio, jie abu gerdavo. Su mama ir R. S. kaime pragyveno gal 4 metus, su jais santykiai niekada nebuvo geri. R. labai ant jų rėkė, jas koliojo, todėl namuose mažiausiai norėdavo būti ir ieškodavo priežasties kur nors išvykti. Baigusi mokyklą išėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), įsidarbino, per paskutinius metus su mama buvo susitikusi du kartus. Su R. visiškai nebendrauja ir jokių ryšių nepalaiko. Su sesėmis G., J. ir Ž. bendrauja, yra labai artimos. Mažiausiai bendrauja su E., nes ji būna pas mamą, o ten ji nesilanko. Gal paskutiniu metu E. dažniau mato, nes ji būna pas J.. Gyvenant pas mamą nei mama, nei R. niekada prieš ją ir seses smurto nenaudojo. Apie galimą smurtą E. atžvilgiu sužinojo tik atvykusi į apklausą. E. niekada nepasakojo, kad ją tėtis ar mama muštų. Šiaip mama su R. labai myli ir lepina E.. (1 t., b. l. 156–159)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad gyvena su R. B. 7 metus, yra gavę socialinį būstą (duomenys neskelbtini), kartu gyvena jos 16 metų dukra G. J. ir jų su R. 6 metų dukra E. B.. Nuo 2019 metų rugsėjo ji su R. pradėjo stipriai gerti. Jos su G. santykiai nei geri, nei blogi, ji 9 klasę pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, tuomet apsigyveno pas pilnametę seserį J. J.. 2019 metų spalio mėnesį buvo dingusi E., todėl vaikų teisės sužinojo, kad G. gyvena pas J. ir liepė jai grįžti pas tėvus. G. su R. nelabai bendrauja. Nei ji, nei R. niekada nėra smurtavę prieš G.. 2019 m. spalio 15 d. buvo iškviesta policija, nes buvo dingusi E., paaiškėjo, kad ji buvo pas J., po to dar keletą kartų buvo iškviesta policija dėl to, kad ji su R. buvo neblaivūs. Dažniausiai ji geria namuose arba su kaimyne E. Š.. Sausio 2 dieną nusivedė pas E. ir E., alaus išgėrė. Ji niekada nenaudojo smurto prieš E.. Niekada jos negriebė už megztuko ir netempė. Jeigu ji taip sako, tai prifantazavo, diržu E. niekada nemušė. Ji net diržo neturi. Diržas tik vienas jų namuose, jį turėjo R.. R. yra vieną kartą smurtavęs prieš E., tuomet jie kvailiojo. Tai buvo 2019 m., po E. dingimo, po spalio 15 dienos, arba lapkritį, tiksliai pasakyti negali. Ji su R. buvo blaivūs. Viskas vyko vakare, grįžus iš darbo. E. užsilipo R. ant pečių ir prašė panešioti, R. skaudėjo petį ir jis pasakė, kad nenešios. E. neklausė, buvo įsidūkusi, vis tiek lipo R. ant pečių. Ant lovos krašto kabėjo R. kelnės, jis išsitraukęs iš jų diržą nestipriai trenkė E. vieną kartą per šlaunį. E. pradėjo verkti, cypti. Ji E. numovusi kelnes matė ant šlaunies nedidelį paraudimą, kuris greitai praėjo. Ji supyko ant R. ir jį aprėkė. E. mokykloje yra nebuvusi tik keletą dienų, pamokos buvo pateisintos. Jai atrodo, kad E. fantazuoja ir prigalvoja, kad R. ir ji ją muša (1 t., b. l. 162–165).

2020 m. birželio 29 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. P. atžvilgiu nutrauktas (1 t., b. l. 20–26).

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius informavo apie E. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nurodyta, kad E. B. faktiškai šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su seserimi G. J., seserimi J. J. su jos sutuoktiniu ir nepilnamečiais vaikais. 2020 m. sausio 2 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus budėtojai specialiuoju telefonu gavo pranešimą iš Kauno apskrities VPK budėtojo apie tai, kad (duomenys neskelbtini), rasti neblaivūs A. P., kuriai nustatytas 3,79 prom. girtumas bei R. B., kuriam nustatytas 2,27 prom. girtumas. Sugyventiniai negali tinkamai pasirūpinti dviem nepilnamečiais vaikais E. B. ir G. J.. 2020 m. sausio 7 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai Kaišiadorių rajone E. B. nustatė apsaugos poreikį ir priėmė sprendimą taikyti vaiko laikinosios priežiūros priemonę pas E. B. seserį J. J. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kur mergaitė ir gyvena iki šiol. Nuo 2019 m. spalio 16 d. šeimai taikoma atvejo vadyba, nuo 2019 m. spalio 30 d. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos dėl abiejų tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu neužtikrinant vaikams tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų. Nuo 2020 m. sausio 7 d. iki 2020 m. vasario 5 d. su A. P. ir R. B. šeima dirbo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus mobili komanda. 2020 m. vasario 10 d. Kaišiadorių socialinių paslaugų centre vyko A. P. ir R. B. šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsižvelgiant į mobilios komandos rekomendacijas buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą su pareiškimu dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo. 2020 vasario 13 d. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus dėl teismo leidimo paimti vaikus iš jų tėvų išdavimo. Šiuo metu vyksta teismo procesas (2 t., b. l. 2–3)

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. sausio 16 d. pranešė apie galimai naudotą fizinį smurtą mažametės E. B., gimusi (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (1 t., b. l. 4). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisčių tarnybiniame pareiškime nurodyta, kad 2020 m. sausio 15 d. konsultacijos metu E. B. paaiškino, kad tėvai ją yra stipriai mušę, teigė ne kartą yra gavusi su diržu per užpakalį ir per kojas, dėl ko likdavo raudona, skaudėdavo, verkdavo, kiek kartų tėvas yra ją mušęs įvardinti negalėjo. 2020 m. sausio 15 d. konsultacijos metu A. P. nepilnametė dukra G. J., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad matė kaip supykusi mama tempė E. už megztinio per visą kambarį (1 t., b. l. 7–8).

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktame 2020 m. vasario 10 d. pagalbos plane A. P. ir R. B. šeimai nurodyta, kad E. B. išsakė savo nuomonę: "E. teigimu jai sekasi gerai, ji šiuo metu būna pas J.. Vakar pas J. buvo blogai, nes susipyko žaisdama su A.. Su tėvais bendrauja ne kas dieną, paskutinį kartą matė tėvus penktadienį (2020 m. vasario 7 d.). Kai būnu pas tėvus žaidžia. Kai gyvenau su tėvais mačiau kaip jie geria, kaip tėtis muša mamą. Aš stengiausi apginti mamą, stabdydavau tėčio ranką kai jis mušdavo mamai. Apie tai niekam nesakiau. Tėtis mane mušė vasarą, buvo likę žymės. Apie tai niekam nesakiau. Mama su tėčiu neprašė apie tai nepasakoti. Tėtis grasino mane paimti už kojos ir trenkti į sieną. Kai tėtis taip sakė jis buvo neblaivus, mama taip pat. Aš norėčiau grįžti į namus, bet jei tėvai gers, tėtis muš mamą - tada pas J.. Aš tėčio nebijau, bet kai jis būna išgėręs tada bijau. Prisimenu kad ir mama mane buvo mušusi vasarą - per užpakalį su diržu" (2 t., b. l. 4–16).

Įtariamasis R. B. savanoriškai pateikė diržą (2 t., b. l. 17–19), kuris apžiūrėtas ir saugomas kaip daiktinis įrodymas (2 t., b. l. 20–24, 27–28).

Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių apylinkės seniūnija informavo, kad A. P. ir R. B. su šeima gyvena socialiniame būste. Šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga 2006 m. gruodžio 12 d. – 2014 m. gruodžio 8 d., išnykus socialinės rizikos faktoriui, paslauga nutraukta. Stebint šeimą pastebėta, kad abu turi alkoholio vartojimo problemą, dėl ko 2019 m. spalio 16 d. paslaugos teikimas atnaujintas. Nusiskundimų iš kaimynų dėl jų elgesio ar gyvenimo būdo seniūnija negavo (1 t., b. l. 200).

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina, kad kaltinamasis R. B. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis panaudodamas mažametės E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu fizinį smurtą – trenkė vieną kartą diržu į kairės kojos šlaunį, sukėlė nukentėjusiajai E. B. fizinį skausmą. Kaltinamojo veiksmų pobūdis neleidžia abejoti, jog jis suprato ir numatė, kad tokiu būdu gali nukentėjusiajai mažametei sukelti fizinį skausmą ir norėjo tokių padarinių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš mažametę, R. B. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį R. B. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

R. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, bei su siūloma bausme ir jos dydžiu (2 t., 163–164).

Skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 84–87), psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (2 t., b. l. 83).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina prokurorės siūloma minėto straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – baudą. Taikytinas BK 64¹ straipsnis – bausmė sumažintina kaltinamajam 1/3 dalimi. Mažinti prokurorės prašomos baudos dydžio nėra pagrindo. Kadangi nusikalstama veika padaryta prieš šeimos narį (mažametį vaiką), R. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 75–77) – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Proceso išlaidų, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su mažametės nukentėjusiosios E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu laikomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 64); kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos G. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu laikomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 91), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nusikaltimui padaryti panaudotas įrankis – diržas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintinas R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam bausmę – 51 MGL (2 550,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti jį 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti R. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su mažametės nukentėjusiosios E. B. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu laikomas baudžiamojoje byloje, kompaktinis diskas su nepilnametės liudytojos G. J. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso ir vaizdo įrašu laikomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą – diržą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti R. B..

R. B. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Ričardas Juodis