Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kalvarijoje, lietuvė, LR pilietė, aukštojo išsimokslinimo, netekėjusi, gyvenanti(duomenys neskelbtini), Italijoje, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 str. 2 d., 222 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

ji, dirbdama UAB ,,Dekoras” (kodas (duomenys neskelbtini)) vyr. finansininke ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas bendrovės pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo tikslu, paskaičiuodavo darbo užmokestį, komandiruotpinigius ir sudarydavo žiniaraščius, kuriuose buvo nurodoma darbuotojo vardas, pavardė, asmeninės banko kortelės numeris bei mokėtino atlyginimo, komandiruotpinigių suma, patvirtindavo šiuos žiniaraščius savo parašu ir pateikdavo bendrovės vadovui susipažinti, o bankui AB ,,V” (duomenys pakeisti) pateikdavo kitą variantą sąrašų-žiniaraščių (įrašytų į diskelį), kuriuose buvo įrašyti neteisingi duomenys apie I. Š. pervedamas darbo užmokesčio ir komandiruotpinigių sumas, tokiu būdu, nuo 2002 metų sausio mėnesio iki 2004 gegužės mėnesio iš UAB ,,D” (duomenys pakeisti) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ( iki 2003-08-15 sąskaitos numeris buvo (duomenys neskelbtini ), esančios AB SEB Vilniaus banke, į jos VISA ELECTRON mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai tęstinės veikos metu buvo pervesta 243 497, 69 Lt darbo užmokesčio: už 2002 m. sausio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 838, 62 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 1 438, 62 Lt, skirtumas - 600, 00 Lt, už 2002 m. vasario mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 838, 62 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 3 721,18 Lt, skirtumas -2 882, 56 Lt, už 2002 m. kovo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 024, 41 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 5 050, 00 Lt, skirtumas - 4 736, 97 Lt, už 2002 m. balandžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 030, 62 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 6 950, 96 Lt, skirtumas - 5 920, 34 Lt, už 2002 m. gegužės mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 042, 50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9 221, 98 Lt, skirtumas - 8 179,48 Lt, už 2002 m. birželio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 042, 50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 6 836,07 Lt, skirtumas - 5 793, 57 Lt, už 2002 m. liepos mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 753, 08 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9 920, 75 Lt, skirtumas - 8 167, 67 Lt, už 2002 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 667,83 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9 986, 29 Lt, skirtumas - 9 318,65 Lt, už 2002 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 859,64 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 8 559,64 Lt, skirtumas - 7 700,00 Lt, už 2002 m. spalio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 042,50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 10 942,50 Lt, skirtumas - 9 900,00 Lt, už 2002 m. lapkričio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 042, 50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 10 158,66 Lt, skirtumas - 9 116,16 Lt, už 2002 m. gruodžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 192,00 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 7 716, 37 Lt, skirtumas - 7 524,37 Lt, už 2003 m. sausio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 051,06 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 16 773, 30 Lt, skirtumas - 15 722, 24 Lt, už 2003 m. vasario mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 979,64 Lt, skirtumas - 10 923, 94 Lt, už 2003 m. kovo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 171,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 371,70 Lt, skirtumas - 11 200, 00 Lt, už 2003 m. balandžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 055,96 Lt, skirtumas - 10 000, 26 Lt, už 2003 m. gegužės mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 455,70 Lt, skirtumas - 10 400, 00 Lt, už 2003 m. birželio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 009,98 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 759, 98 Lt, skirtumas - 10 750, 00 Lt, už 2003 m. liepos mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 975,45 Lt, skirtumas - 10 919, 75 Lt, už 2003 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 13 055,70 Lt, skirtumas - 12 000, 00 Lt, už 2003 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 815,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 10 000,00 Lt, skirtumas - 9 184, 30 Lt, už 2003 m. spalio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 401,15 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9 701,15 Lt, skirtumas - 9 300, 00 Lt, už 2003 m. lapkričio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9 855,70 Lt, skirtumas - 8 800, 00 Lt, už 2003 m. gruodžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 19 011,40 Lt, skirtumas - 17 955, 70 Lt, už 2004 m. sausio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 15 455,70 Lt, skirtumas - 4 444, 30 Lt, už 2004 m. vasario mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 13 155,70 Lt, skirtumas - 12 100, 00 Lt, už 2004 m. kovo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11 685,70 Lt, skirtumas - 10 630, 00 Lt, už 2004 m. gegužės mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 494,88 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 533,88 Lt, skirtumas - 39, 00 Lt, taip pat 2002 m. sausio 30 d. nepagrįstai pervesta 1 200 Lt komandiruotpinigių, iš viso 244 697, 69 Lt, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB ,,D” turtą - 244 697, 69 Lt.

Be to, I. Š. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

ji, dirbdama UAB ,,D” (kodas (duomenys neskelbtini)) vyr. finansininke ir būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, 11 straipsnio 1 punkto nuostatas, kad vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, 17 straipsnio nuostatas, kad finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 9 p. nuostatas, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2004-05-20 apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą - mokėjimo pavedimais pervestų 242 945, 33 Lt atlyginimų iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB ,,V”, į darbuotojų asmenines sąskaitas nebuvo atvaizduota balansinės sąskaitos 271 ,,Pinigai bankuose AB ,,V” registre, iš jų : 2002 m. - 78 892,43 Lt, 2003 m. - 135 822,90 Lt, 2004 m. - 28 230,00 Lt. 2002 m. pervestų atlyginimų suma buvo 78 892,43 Lt didesnė, negu atvaizduota bendrovės 271 balansinės sąskaitos „Pinigai bankuose“ AB ,,V” registre. UAB ,,D” 2002 m. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje 2002 m. gruodžio 31 d. grynų pinigų likutis sąskaitoje ir kasoje nurodytas 519 019 Lt, t.y. 78 834 Lt didesnis, negu apskaityta bendrovės registruose. Tokiu būdu, 2002 m. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateiktoje atskaitomybėje neatvaizduoti 78 834 Lt sumai išmokėjimai iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ir nepagrįstai padidintas bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos likutis. 2003 m. bendrovės balansinės sąskaitos 27 ,,Pinigai bankuose ir kasoje” apskaitos registre nebuvo atvaizduotos pervestos piniginės lėšos iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos AB ,,V” 135 822,90 Lt, todėl 2003 m. gruodžio 31 d. nurašytas balansinės sąskaitos 27 ,,Pinigai bankuose ir kasoje” apskaitos registre pinigų likutis 1 077 437,66 Lt neatitinka tikrovės, iš jų AB ,,V” sąskaitos 1 068 048,26 Lt, 214 715,34 Lt didesnis, negu pagal banko išrašus. UAB ,,Dekoras” 2003 m. pateiktoje atskaitomybėje Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui 2003 m. gruodžio 31 d. grynų pinigų likutis sąskaitoje ir kasoje nurodytas 862 722 Lt, t.y. 214 715,34 Lt mažesnis, negu apskaityta bendrovės balansinės sąskaitos 27 ,,Pinigai bankuose ir kasoje” apskaitos registre (apskaityta 1 077 437,66 Lt), todėl negalima iš dalies nustatyti UAB ,,Dekoras” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002 – 2003 metus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXII skyriaus nustatyta tvarka, kaltinamajai I. Š. nedalyvaujant teismo posėdžiuose, kadangi Italijos kompetentingos institucijos pagal Europos arešto orderį neperdavė I. Š., kaip mažamečio vaiko (iki 3 metų) motinos. Baudžiamojoje byloje pateikti duomenys, patvirtinantys, kad I. Š. kaltinamąjį aktą gavusi (t.8 b.l.9-15). I. Š. apie baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir apie teismo posėdžių vietą bei laiką yra informuota tinkamai (t.8 b.l.30-50, 58-60).

Kaltinamoji I. Š. į teismo posėdžius neatvyko, elektroniniu paštu pateikė savo poziciją dėl jai pareikštų kaltinimų (t.8 b.l.53-55, 138-150).

I. Š. dėl jai pareikštų kaltinimų savo kaltės nepripažino visiškai. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jokių nusikaltimų ji nepadarė, su kaltinimu nesutinka, mano, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti yra suėjęs senaties terminas.

UAB „D“ vedė apgaulingą apskaitą dar iki jos įsidarbinimo bendrovėje. I. Š. nebuvo patikėtos piniginės lėšos, ji neturėjo prieigos prie jų ir nedisponavo jomis. Visas pinigines operacijas atliko kasininkė N. V. įmonės direktoriaus S. Š. nurodymu. Bankines operacijas atlikdavo pats direktorius, naudodamasis internetine bankininkyste ir tik direktorius S. Š., kasininkė N. V. ir generalinė inžinierė N. B. žinojo internetinės bankininkystės kodus. Dėl visų bankinių operacijų sprendimus priiminėjo ir jas atlikdavo tik bendrovės direktorius S. Š.. Ji pati pagal tuo metu galiojusius įstatymus, atlikdama savo pareigas, neturėjo teisės dirbti su pinigais, jai nebuvo pateikta ir ji nepasirašė jokios sutarties dėl materialinės atsakomybės, kas buvo privaloma pagal tais metais galiojusius įstatymus. Su kasininke N. V. tokia sutartis buvo sudaryta. Bendrovės direktoriaus S. Š. nurodymu buvo rengiami dvigubo įrašo išmokėjimai, šimtų tūkstančių vertės kyšiai ir dovanos buvo duodamos buvusiam Vilniaus savivaldybės tarybos nariui S. Š. tam, kad UAB „D. L.“ laimėtų vietos valdžios paskelbtą rekonstrukcijos konkursą ir gautų kitos naudos. Taip pat S. Š. klastojo įvairius dokumentus. Dalis bendrovės pinigų tekdavo įmonėms „Dvar“ (duomenys pakeisti), „T. L.“ ir „I. L.“, tokiu būdu bendrovės išlaidos buvo padidinamos, pelnas sumažinamas, PVM grąžinamas ir mažiau mokesčių sumokama į biudžetą.

Kad išvengtų mokesčių ir pasisavintų pinigus, S. Š. su I. Š. dviem egzemplioriais pasirašė paskolos sutartį. Viename buvo nurodyta, kad S. Š. paskolino I. Š. 300 000 Lt gyvenamojo namo statybai, o kitame - kam iš tiesų pinigai buvo skirti. Apie šią sutartį žinojo tik jie abu, sutartis nebuvo pateikta bendrovės valdybai, nes tuo metu S. Š. dar neturėjo bendrovės kontrolinio akcijų paketo, todėl akcininkų sprendimų negalėjo įtakoti. S. Š. pervesdavo pinigus į I. Š. dabartinę sąskaitą, o ji juos išimdavo iš bankomato. Sutartis buvo pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai 2004 metais atliktame tyrime. S. Š. nurodymu bendrovėje buvo vedama dvigubo įrašo buhalterija. Tam tikslui buvo naudojama apskaitos sistema „Stekas“- „Stekas“ 1, kurioje būdavo apskaičiuojami oficialūs darbuotojų atlyginimai, „Stekas“ 2 - neoficialiems išmokėjimams. I. Š. apskaičiuodavo atlyginimus pagal S. Š. pateiktas kiekvieno darbuotojo uždirbtų sumų ataskaitas, tada iš uždirbtų pinigų sumų būdavo atimama oficialių atlyginimų suma, o likę pinigai, kaip „alga vokelyje“, buvo išmokami kiekvienam darbuotojui tiesiogiai bendrovės kasininkės N. V.. Tada šios uždirbtų pinigų ataskaitos buvo perrašomos ir jose nurodomos tik oficialiai uždirbtos pajamos. S. Š. iš I. Š. paimdavo suklastotas darbo užmokesčio ir neoficialių atlyginimų ataskaitas ir jas sudegindavo. Kai kurie iš šių įrašų yra išlikę ir bus pateikti, kai reikės. Dėl komandiruotpinigių - ji į komandiruotę iš tikrųjų važiavo - į tarptautinę statybos parodą Berlyne ją pasiėmė S. Š. ir N. B. dėl jos vokiečių kalbos žinių, jai išmokėtus 500 Lt ji grąžino bendrovei pašto perlaida. Dėl kaltinimo gegužės mėn. pasididinus atlyginimą - ji gali pasakyti, kad apskaičiavo ligos išmoką, atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir tai padarė teisingai ir teisėtai. Dėl buhalterinės apskaitos reikalavimų nesilaikymo, dėl ko iš dalies negalėjo būti nustatyta 2002-2003 metų bendrovės finansinė veikla - minėtu laikotarpiu buvo atliktas Valstybinės mokesčių inspekcijos auditas ir jokių priekaištų apskaitos tvarkymui nebuvo pateikta. Bendrovės veikla ne kartą buvo tiriama VMI pareigūnų, tačiau dėl turimų ryšių VMI S. Š. išvengė atsakomybės. Dėl dokumentų, kurie nebuvo rasti, gali paaiškinti, kad ne ji tuos dokumentus paslėpė, o pats S. Š., siekdamas paslėpti savo apgavikiškus veiksmus.

Nors kaltinamoji I. Š. dėl jai pareikštų kaltinimų kaltės nepripažino, jos kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta faktiniais duomenimis, betarpiškai ištirtais teismo posėdyje, kuriuos teismas laiko kaltinamosios I. Š. kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Taip, liudytojo S. Š. parodymais nustatyta, kad jis yra UAB „D“ direktorius. I. Š. dirbo UAB ,,D“ nuo 2001-10-08 vyr.finansininkės pavaduotoja, o nuo 2002-02-01 vyr.finansininke. Pagal nustatytas darbo pareigas I. Š. kiekvieną mėnesį atlikdavo darbo užmokesčio priskaičiavimą bendrovės darbuotojams ir mokėjimo pavedimą bankui dėl darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojų asmenines sąskaitas. I. Š. buvo priimta į darbą pagal rekomendaciją, įgavo visų pasitikėjimą, ataskaitas padarydavo laiku. I. Š. jos pačios pageidavimu viena tvarkė visą bendrovės buhalterinę apskaitą. 2004 metais Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai atliko įmonėje operatyvinį patikrinimą ir prašė vyr.finansininkės I. Š. buhalterinės apskaitos dokumentų, iš I. Š. reakcijos į šį prašymą jis suprato, kad gal ji kažką daro neteisingai. Todėl sugalvojo patikrinti jos darbą. 2004 m. balandžio mėnesį, bendrovės administracijai ruošiantis visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame turėjo būti patvirtintas bendrovės balansas, kilo įtarimai dėl kai kurių I. Š. atliktų bankinių operacijų teisingumo. Todėl kreipėsi į AB ,,V“ ir gavo banko išrašus apie bendrovės darbuotojams pervestą darbo užmokestį į jų mokėjimo korteles už laikotarpį, kuriuo šias mokėjimo operacijas atliko vyr. finansininkė I. Š.. Gavus iš banko nurodytą medžiagą ir sutikrinus ją su mokėjimo operacijų duomenimis, esančiais I. Š. vedamos bendrovės pirminės buhalterinės apskaitos dokumentuose, paaiškėjo, jog I. Š. į savo mokėjimo kortelę nepagrįstai pervesdavo didesnį darbo užmokestį ir atlikdavo kitus pinigų pervedimus, neturėdama tam jokio pagrindo ir klastodama bendrovės buhalterinius dokumentus. Bendrovės administracija, siekdama gauti iš I. Š. paaiškinimus, iškvietė I. Š. pasiaiškinti, tačiau pastaroji atsisakė duoti kokius nors paaiškinimus, taip pat nesutiko pasirašyti, kad susipažino su jo įsakymu dėl nušalinimo nuo pareigų, buhalterinės dokumentacijos perdavimo tvarkos ir termino. Tą pačią dieną I. Š. savavališkai pasišalino iš darbo ir daugiau į darbą neatvyko.

Bendrovės direktoriaus 2004 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 23 buvo sudaryta komisija, kuri atliko darbo užmokesčio priskaičiavimo darbuotojams teisingumo patikrinimą, komisiją sudarė l.e.vyr. finansininkės pareigas J. S., vyr. finansininkės pavaduotoja D. G. ir bendrovės kasininkė N. V.. Komisija išėmė iš kompiuterio, esančio buhalterijoje su apskaitos programa, kietąjį diską ir užantspaudavusi padėjo saugojimui į jo kabinete esantį seifą. Dalyvaujant komisijos nariams, duomenys iš originalaus kietojo disko buvo perkelti į naujai įsigytą kietąjį diską, originalusis kietasis diskas įdėtas į voką ir užantspauduotas.

Prieš pradedant darbą komisija pastebėjo, kad apskaitos dokumentai yra netvarkingi, susegti, nesilaikant eiliškumo pagal datas, esant pasirinktai savarankiškai apskaitos sistemai, kai kurių apskaitos registrų esama po keletą egzempliorių, o kai kurių trūksta. Todėl, prieš pradedant šį patikrinimą, bendrovės pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sunumeruoti ir susiūti. Komisija atliko duomenų, esančių buvo bendrovės apskaitos programos ,,Stekas“ laikmenose, sutikrinimą su pirminiais apskaitos dokumentais. Buvo tikrinami nukopijuoti iš originalaus kietojo disko apskaitos programos ,,Stekas“ duomenys ir bendrovėje surasti bei sunumeruoti laikotarpio nuo 2002-01-01 iki 2004-05-17 pirminiai apskaitos dokumentai.

Vyr. finansininkė I. Š. iki nušalinimo nuo pareigų buvo parengusi ir pateikusi akcininkų susirinkimui tvirtinti 2003 metų atskaitomybės formas: Forma E ,,Balansas“, forma F ,,Pelno (nuostolio) ataskaita“ ir forma FR0475 ,,Metinė pelno mokesčio deklaracija“, kuriose esantys duomenys buvo patvirtinti auditoriaus Š. G.. Šias ataskaitas ruošė pati I. Š., pas ją liko šių dokumentų originalai, kadangi auditorius, pasilikęs ataskaitų kopijas, originalus grąžino jas I. Š. pelno paskirstymo ataskaitos parengimui. Bendrovėje originaliosios ataskaitos nebuvo rastos.

Atlikusi darbo užmokesčio paskaičiavimus, I. Š. sudarydavo žiniaraščius, kuriuose buvo nurodoma darbuotojo vardas, pavardė, asmeninės banko kortelės numeris ir mokėtino atlyginimo suma. Šiuos žiniaraščius I. Š. patvirtindavo savo parašu ir pateikdavo jam, kaip bendrovės vadovui, susipažinti. Tačiau faktinis darbo užmokesčio užskaitymas į darbuotojų asmenines sąskaitas buvo vykdomas pagal kompiuterinėse laikmenose suformuotus failus, kuriuos I. Š. įrašydavo į diskelį ir pateikdavo bankui. Duomenų, kokie būdavo surašomi į diskelį, niekas iš bendrovės darbuotojų negalėdavo patikrinti, kadangi diskelį galėjo atsidaryti tik banko darbuotojas. Peržiūrėti I. Š. bankui pateiktų duomenų nebuvo galima ir internetinės bankininkystės pagalba. Šių failų spausdintų versijų komisija bendrovėje nerado. Todėl bendrovė kreipėsi į AB ,,V“, kad pateiktų šių sąrašų su kiekvieną mėnesį pervedamomis į darbuotojų asmenines sąskaitas atlyginimų sumomis, dokumentines versijas. Darbo užmokesčio priskaičiavimo bendrovės darbuotojams teisingumą komisija tikrino pagal vyr.finansininkės I. Š. sudarytus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius bei iš AB ,,V“ gautas elektroninių dokumentų, kurių pagrindu atlyginimas bendrovės darbuotojams buvo užskaitomas į jų asmenines sąskaitas, kopijas. Sulyginus šiuos duomenis, komisija nustatė, kad vyr.finansininkės I. Š. paskaičiuotos kaip mokėtinos darbo užmokesčio sumos neatitinka faktiškai pervestų sumų į bendrovės darbuotojų asmenines sąskaitas, esančias AB ,,V“. Skirtumas tarp priskaičiuotų ir faktiškai pervestų sumų nuo 2002 metų iki 2004 m. kovo 17 d. sudarė 242 945, 33 Lt. Visa ši suma buvo pervesta į asmeninę I. Š. sąskaitą. Dėl skolos išieškojimo UAB ,,D“ kreipėsi į Vilniaus m. 1-os apylinkės teismą civiline tvarka, sprendimas civilinėje byloje buvo priimtas, I. Š. nedalyvaujant. Pagal teismo sprendimą ir 2005-10-25 turto perdavimo išieškotojui aktą jų bendrovei buvo priteistas I. Š. butas, esantis Rygos g. 33-30, Vilniuje.

VMI operatyvaus patikrinimo, atlikto pagal bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, metu pažeidimų nebuvo nustatyta. Darbo užmokesčių paskaičiavimą nutarta patikrinti dėl to, kad šios srities jie negalėjo stebėti ir tikrinti, todėl buvo kreiptasi į banką ir gauti banko duomenys. Nors bendrovės kompiuteriai, tame tarpe ir I. Š., buvo sujungti į vieną sistemą, kitiems darbuotojams I. Š. kompiuteryje buvusi informacija buvo nepasiekiama, nes jos kompiuteris buvo apsaugotas slaptažodžiu. Darbo užmokesčių skaičiavimui buvo naudojama visai atskira sistema ir dėl saugumo I. Š. pasiūlymu buvo pasirinktas variantas bankui duomenis teikti atskirame diskelyje, kurį paruoštą galėjo atsidaryti tik banko darbuotojas, atlikdamas operaciją.

I. Š. jis paskutinį kartą matė 2004 m. gegužės 20 d., kai buvo nušalinta nuo vyr. finansininkės pareigų, ši bandė aiškinti, kad viskas vyksta su jo (S. Š.) žinia, tačiau jis su nustatytais jos veiksmais dėl darbo užmokesčio pervedimo į darbuotojų sąskaitas ir buhalterinių duomenų iškraipymu neturi nieko bendro. Jis yra pagrindinis bendrovės akcininkas ir jam nėra jokio tikslo save apgaudinėti. Po kelių mėnesių I. Š. paštu atsiuntė prašymą atleisti ją iš darbo, tačiau ji buvo atleista už pravaikštas.

Atsakydamas į klausimus, liudytojas S. Š. nurodė, kad 2002-12-28 jis su I. Š. pasirašė sutartį dėl paskolos 300000 Lt suteikimo individualaus namo statybai. Tačiau ši sutartis tik buvo pasirašyta, tačiau jokia paskola I. Š. nebuvo suteikta ir jokie mokėjimai nebuvo daromi, kadangi UAB ,,D“ valdyba nepritarė šiai sutarčiai ir nutarė neteikti visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinimui. Todėl ši sutartis neįsigaliojo ir tą pačią dieną, t.y. 2002-12-28 buvo nutraukta. Sutartį ir raštą dėl paskolos sutarties nutraukimo spausdino pati I. Š.. Minėta sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais, kurių turinys buvo vienodas. Vienas egzempliorius liko bendrovėje, o kitas - pas I. Š.. Šios sutarties originalą pateikė teisėsaugos institucijoms, kito turinio sutarties bendrovėje nėra. Nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB ,,D“ ieškinį dėl skolos išieškojimo iš I. Š., jos advokatas teismui pateikė paskolos sutartį, kurios turinys, o būtent 6 punktas, skiriasi. Tokio turinio sutarties jis niekada nepasirašinėjo, bendrovėje yra tik toks variantas sutarties, kurios originalą pateikė. Civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,D“ ieškinį atsakovei I. Š. Vilniaus apygardos teismas 2007-12-11 priėmė sprendimą priteisti iš I. Š. 242 945, 33 Lt žalos atlyginimo ir procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Iš 2007-08-28 specialisto išvados Nr.5-1/122 (t.4 b.l.25-35) matyti, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, jog iš UAB „D“ sąskaitos į I. Š. sąskaitą faktiškai buvo pervestos didesnės sumos, nei priskaičiuotos pagal darbo sutartį ir apskaitytos sumos pagal pirminius dokumentus:

už 2002 m. sausio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus 838, 62 Lt, pervesta (išmokėta) suma 1438, 62 Lt, skirtumas 600, 00 Lt,

už 2002 m. vasario mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus 838, 62 Lt, pervesta (išmokėta) suma 3721,18 Lt, skirtumas -2 882, 56 Lt,

už 2002 m. kovo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus 1024, 41 Lt, pervesta (išmokėta) suma 5050, 00 Lt, skirtumas - 4 736, 97 Lt,

už 2002 m. balandžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1 030, 62 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 6950, 96 Lt, skirtumas - 5 920, 34 Lt,

už 2002 m. gegužės mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1042, 50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9221, 98 Lt, skirtumas - 8 179,48 Lt,

už 2002 m. birželio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1042, 50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 6836,07 Lt, skirtumas - 5 793, 57 Lt,

už 2002 m. liepos mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1753, 08 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9920, 75 Lt, skirtumas - 8 167, 67 Lt,

už 2002 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 667,83 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9986, 29 Lt, skirtumas - 9 318,65 Lt,

už 2002 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 859,64 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 8559,64 Lt, skirtumas - 7 700,00 Lt,

už 2002 m. spalio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1042,50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 10942,50 Lt, skirtumas - 9 900,00 Lt,

už 2002 m. lapkričio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1042, 50 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 10158,66 Lt, skirtumas - 9 116,16 Lt,

už 2002 m. gruodžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 192,00 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 7716, 37 Lt, skirtumas - 7 524,37 Lt,

už 2003 m. sausio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1051,06 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 16 773, 30 Lt, skirtumas - 15 722, 24 Lt,

už 2003 m. vasario mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11979,64 Lt, skirtumas - 10 923, 94 Lt,

už 2003 m. kovo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 171,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11371,70 Lt, skirtumas - 11 200, 00 Lt,

už 2003 m. balandžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11055,96 Lt, skirtumas - 10 000, 26 Lt,

už 2003 m. gegužės mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11455,70 Lt, skirtumas - 10 400, 00 Lt,

už 2003 m. birželio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1009,98 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11759, 98 Lt, skirtumas - 10 750, 00 Lt,

už 2003 m. liepos mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11975,45 Lt, skirtumas - 10 919, 75 Lt,

už 2003 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 13055,70 Lt, skirtumas - 12 000, 00 Lt,

už 2003 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 815,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 10000,00 Lt, skirtumas - 9 184, 30 Lt,

už 2003 m. spalio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 401,15 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9701,15 Lt, skirtumas - 9 300, 00 Lt,

už 2003 m. lapkričio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 9855,70 Lt, skirtumas - 8 800, 00 Lt,

už 2003 m. gruodžio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 19011,40 Lt, skirtumas - 17 955, 70 Lt,

už 2004 m. sausio mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 15455,70 Lt, skirtumas - 4 444, 30 Lt,

už 2004 m. vasario mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 13155,70 Lt, skirtumas - 12 100, 00 Lt,

už 2004 m. kovo mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 1055,70 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 11685,70 Lt, skirtumas - 10 630, 00 Lt,

už 2004 m. gegužės mėn. priskaičiuota pagal darbo sutartį ir apskaityta suma pagal pirminius dokumentus - 494,88 Lt, pervesta (išmokėta) suma - 533,88 Lt, skirtumas - 39, 00 Lt,

Viso specialisto išvadoje paskaičiuota, kad I. Š. tokiu būdu nepagrįstai pervesta 243 497, 69 Lt darbo užmokesčio (išvados l. 9 - nepagrįstai pervestų sumų lentelė už laikotarpį nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2004 m. gegužės mėn.). Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad 2002-01-30 į I. Š. asmeninę sąskaitą buvo pervesta 2000 Lt, iš jų 800,00 Lt komandiruotpinigių, kurie buvo priskaičiuoti ir apskaityti bendrovės 256 sąskaitos registre, taip, padidinus darbuotojų sąrašuose komandiruotpinigių sumą, į I. Š. mokėjimo kortelę nepagrįstai pervesta 1200,00 Lt didesnė suma, kuri bendrovės apskaitoje užfiksuota 253 sąskaitos registre, kaip I. Š. skola.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl minėtų padarytų nepagrįstų darbo užmokesčio pervedimų 243 497,69 Lt ir vienu atveju komandiruotpinigių pervedimo 1.200,00 Lt iš UAB „Dekoras“ atsiskaitomosios sąskaitos į I. Š. asmeninę sąskaitą laikotarpyje nuo 2001-12-01 iki 2004-04-30 bendrovei padarytas 244 697, 69 Lt nuostolis.

Pagal LR 1992-06-18 buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2651(redakcija, galiojusi iki 2002-01-01) 8 str. nuostatas vyriausiasis finansininkas (buhalteris) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus bei šį įstatymą tvarkydamas buhalterinę apskaitą, turi garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą. Pagal LR 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija, galiojanti nuo 2002-01-01) 10 str. nuostatas - ūkio subjekto apskaitą tvarko apskaitos tarnyba arba vyriausias buhalteris, o 11 str. 1 d. nurodyta, kad vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinės apskaitos teisingumą. Tiriamuoju laikotarpiu UAB „D“ buhalterinę apskaitą tvarkė vyr.finansininkė I. Š..

Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad UAB „D“ buhalterinė apskaita tiriamuoju laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2004-05-20 buvo vedama, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, 11 straipsnio 1 punkto nuostatas, kad vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, 17 straipsnio nuostatas, kad finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 9 p. nuostatas, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. Nustatyta, kad mokėjimo pavedimais pervesti atlyginimai iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos, esančios AB ,,V”, į darbuotojų asmenines sąskaitas 242 945, 33 Lt sumoje nebuvo atvaizduoti balansinės sąskaitos 271 ,,Pinigai bankuose AB ,,V” registre, iš jų : 2002 m. - 78 892,43 Lt, 2003 m. - 135 822,90 Lt, 2004 m. - 28 230,00 Lt. 2002 m. pervestų atlyginimų suma buvo 78 892,43 Lt didesnė, negu atvaizduota bendrovės 271 balansinės sąskaitos „Pinigai bankuose“ AB ,,V” registre. Bendrovės ,,D” Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateiktoje 2002 m. finansinėje atskaitomybėje 2002 m. gruodžio 31 dienai grynų pinigų likutis sąskaitoje ir kasoje nurodytas 519 019 Lt, t.y. 78 834 Lt didesnis, negu apskaityta bendrovės registruose, t.y. Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateiktoje 2002 m. atskaitomybėje neatvaizduoti 78 834 Lt sumai išmokėjimai iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos ir nepagrįstai padidintas bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos likutis. 2003 m. bendrovės balansinės sąskaitos 27 ,,Pinigai bankuose ir kasoje” apskaitos registre nebuvo atvaizduotos piniginės lėšos 135 822,90 Lt, pervestos iš bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos AB ,,V”, todėl 2003 m. gruodžio 31 dienai nurašytas balansinės sąskaitos 27 ,,Pinigai bankuose ir kasoje” apskaitos registre pinigų likutis 1 077 437,66 Lt neatitinka tikrovės, iš jų AB ,,V” sąskaitoje 1 068 048,26 Lt, t.y. 214 715,34 Lt didesnis, negu pagal banko išrašus. Bendrovės ,,D” Vilniaus apskrities VMI Vilniaus skyriui pateiktoje 2003 m. atskaitomybėje 2003 m. gruodžio 31 dienai grynų pinigų likutis sąskaitoje ir kasoje nurodytas 862 722 Lt, t.y. 214 715,34 Lt mažesnis, negu apskaityta bendrovės balansinės sąskaitos 27 ,,Pinigai bankuose ir kasoje” apskaitos registre (apskaityta 1 077 437,66 Lt). Iš nurodytų aplinkybių padaryta išvada, kad negalima iš dalies nustatyti bendrovės UAB ,,D” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002 - 2003 metus.

Specialisto išvada paremta UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentais, į kuriuos specialisto išvada nukreipia, kaip į konkrečius išvados priedus ir kurie patvirtina specialisto išvados teiginius (t.4 b.l.36-180, t.5 b.l.1-160, t.6 b.l.1-133).

Teismo posėdžio metu apklaustos specialistės M. Š. parodymais nustatyta, kad ji kartu su specialiste J. Š. 2007 metais atliko specialisto tyrimą UAB „D“, surašė specialisto išvadą, kurią pilnai patvirtina. Paaiškino, kad tyrimui buvo patekti duomenys iš AB „V“ apie pervestą darbo užmokestį 2002-2004 metų laikotarpiu. Jos tikrino darbo užmokesčio skaičiavimo teisingumą, pervedimą ir lygino su duomenimis AB „V“ sąrašuose. Suradę neatitikimus tarp šių duomenų, tikrino, kaip visa tai atvaizduota buhalterinėje apskaitoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad I. Š. kiekvieną mėnesį pervesdavo į savo atsiskaitomąją sąskaitą daugiau darbo užmokesčio, negu jai būdavo priskaičiuota bendrovės žiniaraštyje. Bendra suma per tris metus susidarė 243 497,69 Lt, taip pat vienu atveju buvo pervesta daugiau komandiruotpinigiai 1200 Lt. Bendra nuostolių suma susidarė 244 697,69 Lt. Taip pat nustatyta, kad kaltinamoji I. Š. neatvaizdavo tų didesnių pervestų piniginių lėšų balansinėje sąskaitoje. Buhalterinės apskaitos pažeidimai lėmė tai, jog iš dalies negalima nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002-2003 metus.

Teismo posėdžio metu apklaustos specialistės Jelenos Šeininos parodymais nustatyta, kad ji kartu su specialiste M. Š. 2007 metais atliko specialisto tyrimą UAB „D“, surašė specialisto išvadą, kurią pilnai patvirtina. Papildydama specialistę M. Š., J. Š. nurodė, kad jos buvo pasidalinusios pozicijomis. J. Š. tikrino darbo užmokesčio priskaičiavimą, žiūrėjo darbo užmokesčio žiniaraščius ir lygino kiekvienam asmeniui su dokumentais, gautais iš banko. Specialisto išvados prieduose yra detalizuoti paskaičiuotos ir realiai išmokėtos pinigų sumos ir matyti, kad praktiškai visi skirtumai, kurie buvo tarp priskaičiuotos sumos ir galų gale pervestos į asmenines korteles, susidaro tik dėl per didelės sumos, pervestos į I. Š. sąskaitą. Iš jų surašytų priedų matosi, kad darbo užmokesčio priskaičiavimas bendrovėje nebuvo labai paprastas dalykas, statybos vyko įvairiuose objektuose, kiekvieną mėnesį galėjo būti netgi po kelis darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius ir atitinkamai buvo po kelis mokėjimų pavedimus. Tačiau iš 23-šios lentelės priede aiškiai matosi, kad skirtumas tarp sumų, priskaičiuotų žiniaraštyje, ir faktiškai pervestų į asmenines korteles susidaro tik tuose žiniaraščiuose, kur paskaičiuotas darbo užmokestis bendrovės administracijai, t. y. ten, kur yra ir I. Š. pavardė. I. Š. sumą, kurią atitinkamą mėnesį turėjo nurašyti darbo užmokesčio sąnaudoms pagal žiniaraščius, apskaitydavo per kitus straipsnius. Tokie buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai neleidžia tiksliai suskaičiuoti darbo užmokesčio sąnaudų ir iškraipo bendrovės buhalterinę apskaitą, kadangi jos duomenys neatitinka tikriems duomenims, gautiems iš banko. J. Š. nurodė, kad buhalterinės apskaitos pažeidimai lėmė tai, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „D“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002-2003 metus.

AB SEB Vilniaus bankas 2007-04-03 raštu Nr.07.04.07-4673 pateikti tyrimui UAB „D“ bei I. Š. sąskaitų išrašai (t.3 b.l.5).

I. Š. 2000-2006 m. laikotarpio atsiskaitomosios sąskaitos išrašu (t.3 b.l.10-51) patvirtinta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu į I. Š. atsiskaitomąją sąskaitą buvo pervedamos didesnės, užfiksuotos specialistų tyrimo metu ir nurodytos specialisto išvadoje, piniginės lėšos, kurios neatitinka sumų, mokėtinų pagal darbo sutartį ir apskaitytų pirminiuose UAB „D“ buhalterinės apskaitos dokumentuose (t.3 b.l.141-183).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo S. Š. pateikti dokumentų originalai - 2002-12-28 paskolos individualaus namo statybai sutartis Nr.20021228 tarp UAB „D“ ir I. Š. dėl 300 000 litų paskolos gyvenamojo namo statybai suteikimo, taip pat šių dviejų šalių parašais patvirtintas raštas, kad ši sutartis laikoma negaliojančia nuo 2002-12-28, sandoris neįvyko (t.7 b.l.116-118).

Baudžiamojoje byloje taip pat pateikta 2002-12-28 paskolos individualaus namo statybai sutarties Nr.20021228 tarp UAB „D“ ir I. Š. dėl 300 000 litų paskolos gyvenamojo namo statybai suteikimo kopija, kurios tekstas skiriasi nuo originalaus sutarties teksto p. 6, kuriame nurodyta „šis punktas abiejų susitarimu yra įrašytas tik paskolos gavėjos sutartyje. Paskolos gavėja neprivalo grąžinti paskolos pagal esantį grafiką pirmos sutarties egz. pažymėtu punktu Nr.6, kadangi šie pinigai skirti ne paskolos gavėjos naudai. Kilus tarpusavio ginčams ar reikalaujant iš paskolos gavėjos grąžinti paskolą ar kitaip ją veikiant, paskolos gavėja kreipiasi į teisines institucijas ir praneša kokiems tikslams įmonėje šie pinigai buvo panaudoti“ (t.7 b.l.46).

2007-12-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimu iš atsakovės I. Š. ieškovui UAB „D“ priteisti 242 945,33 Lt tyčiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimui (t.7 b.l.176-179). Minėtame sprendime Vilniaus apygardos teismas, vertindamas tiek ieškovo UAB „D“, tiek atsakovės I. Š. pateiktus 2002-12-28 paskolos sutarties egzempliorius, jų išorinius neatitikimus, atsakovės I. Š. pateikto sutarties egzemplioriaus p.6 prieštaravimą paskolos sutarties esmei, kad skolinti pinigai netampa paskolos gavėjo nuosavybe (CK 6.870 str. 1 d.), šalių veiksmus po paskolos sutarties pasirašymo ir ypač paskolos sutarties prigimtį (realinis sandoris - CK 6.160 str. 1 d.), padarė išvadą, kad atsakovės pateiktas paskolos sutarties egzempliorius neišreiškia suderintos priešpriešinės abiejų šalių valios dėl paskolos suteikimo (CK 6.162 str. 1 d.), taigi jokių teisinių pasekmių negali sukelti. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė savo teiginio dėl prašomos priteisti pinigų sumos išėmimo iš sąskaitos ir jų perdavimo ieškovo direktoriui neįrodinėjo duomenimis (sąskaitos išrašais) iš AB „ V“ esančios savo sąskaitos, taip pat neįrodinėjo jokiais kitais įrodymais, išskyrus teiginius procesiniuose dokumentuose. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė I. Š., darbdaviui reikalaujant iš jos 242 945,33 Lt kuriuos ji traktuoja, kaip neprivalomą grąžinti paskolą, nepasinaudojo savo teise kreiptis į teisėsaugos institucijas. 2007-12-11 Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turi baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui prejudicinę galią 2002-12-28 paskolos sutarties tarp UAB „D“ ir I. Š. vertinimo kontekste.

Kaltinamoji I. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad jai nebuvo patikėtos piniginės lėšos, ji neturėjo prieigos prie jų ir nedisponavo jomis, ji, atlikdama savo pareigas, neturėjo teisės dirbti su pinigais, su ja nebuvo pasirašyta sutartis dėl materialinės atsakomybės. Visas pinigines operacijas atliko kasininkė N. V. įmonės direktoriaus S. Š. nurodymu. Bankines operacijas atlikdavo pats direktorius, naudodamasis internetine bankininkyste, ir priimdavo sprendimus dėl jų atlikimo. Šie jos teiginiai nepagrįsti. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščių, jie pasirašyti UAB „D“ vyr.finansininkės I. Š., kas suponuoja išvadą, kad ji yra minėtų dokumentų rengėja, taip pat ant žiniaraščių yra padaryti rankraštiniai įrašai apie piniginių lėšų pervedimo datą. Tokią pat išvadą galima daryti ir iš liudytojo S. Š. parodymų, kad atlyginimus bendrovėje skaičiuodavo vyr.finansininkė I. Š., kuri jam pateikdavo žiniaraščius ir jų pagrindu suformuotą mokėjimo pavedimą bendrai sumai, vėliau šiuos duomenis diskelyje pateikdavo bankui. Aplinkybė, kad su I. Š. nebuvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nepaneigia jos, kaip vyriausiosios finansininkės, kuri pagal pareigas turėjo teisę valdyti jai patikėtas bendrovės pinigines lėšas ir jas pasisavino, baudžiamosios atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais įrodymais neabejotinai paneigta kaltinamosios I. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, jog minėtos piniginės lėšos - tai S. Š. pervestos į I. Š. sąskaitą sumos pagal jo inicijuotą paskolos sutartį, kurias ji iš karto išgrynindavo bankomate ir atiduodavo S. Š.. Viena vertus, I. Š. atsiskaitomosios sąskaitos išrašuose kaltinime inkriminuotų, kaip pasisavintų, sumų sumokėjimo pagrindas nurodytas - UAB „D“ darbo užmokesčio išmokėjimas, o kaip nustatyta byloje -UAB „D“ darbuotojų darbo užmokesčio skaičiavimą ir pateikimą bankui išmokėjimui vykdė pati I. Š.. Kita vertus, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - 2002-12-28 paskolos sutartimi dėl UAB „Dekoras“ suteikiamos I. Š. 300 000 litų paskolos gyvenamojo namo statybai, taip pat šių dviejų šalių parašais patvirtinto šios sutarties nutraukimas, tuo pačiu konstatuojant, jog sandoris neįvyko (abiejų dokumentų originalai – t.7 b.l.116-118), nustatyta, kad sandoris neįgijo teisinės galios ir nebuvo vykdomas. Tokios pat išvados priėjo ir Vilniaus apygardos teismas 2007-12-11 sprendime civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „D“ ieškinį atsakovei I. Š.. Vertinant šį kaltinamosios argumentą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes I. Š. jau iki sutarties pasirašymo savo sąskaitoje be pagrindo buvo įgijusi 78892,43 Lt. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje surinktais įrodymais, I. Š. ne tik savinosi bendrovės pinigines lėšas, bet ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. ji, žinodama, kad jai įkaltintos piniginės sumos į jos sąskaitą pervestos nepagrįstai ir siekdama šį faktą paslėpti, sumą, kurią atitinkamą mėnesį turėjo nurašyti pagal žiniaraščius darbo užmokesčio sąnaudoms, apskaitydavo per kitus straipsnius, pažeisdama buhalterinės apskaitos taisyklių reikalavimus, ir taip iškraipė bendrovės buhalterinę apskaitą, kadangi jos duomenys neatitiko tikrų duomenų, gautų iš banko, nebuvo galima tiksliai suskaičiuoti darbo užmokesčio sąnaudų.

Kaltinamosios I. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta aplinkybė, kad ji bendrovės piniginių lėšų nesisavino, viskas buvo daroma su direktoriaus S. Š. žinia, prisidengus sudaryta paskolos sutartimi, gavusi didesnes pinigų sumas, ji pinigus išgrynindavo bankomatuose ir atiduodavo atgal S. Š., paneigta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Pats S. Š. kategoriškai paneigė, kad jis žinojo apie I. Š. įkaltintus veiksmus, nurodė, kad paskolos sutartis su I. Š. nebuvo vykdoma, t.y. tą pačią dieną pasirašytu abiejų šalių susitarimu laikyta negaliojančia. Taip pat iš I. Š. atsiskaitomosios sąskaitos išrašo matyti, kad jame neužfiksuotos I. Š. piniginių lėšų nuėmimo bankomatuose tuoj po išmokėjimo operacijos, priešingai - tik nedidelė dalis pinigų išgryninta bankomatuose, jų panaudojimo paskirtis nenustatyta, galimai pačios I. Š. poreikiams tenkinti. Be to, iš atsiskaitomosios sąskaitos išraše esančių piniginių operacijų įrašų matyti, kad I. Š. asmeniniams poreikiams tenkinti skyrė gerokai didesnes sumas, ženkliai viršijančias jos finansines galimybes pagal jai priskaičiuotą pagal darbo sutartį ir apskaitytą pirminiuose bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose darbo užmokestį. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, paneigia I. Š. poziciją ir neabejotinai patvirtina, kad ji, veikdama tyčia, pasisavino didelės vertės bendrovės turtą, o taip pat, siekdama paslėpti šį faktą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės ūkinės-finansinės veiklos.

Remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. I. Š. teiginiai dėl pinigų išmokėjimo pagrįstumo, jų grąžinimo S. Š. jų tolesniam neteisėtam panaudojimui dovanoms, kyšiams ir pan. turi būti paremti konkrečiais, o ne deklaratyviais duomenimis, kurių neįmanoma patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama apeliantei ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-84/2012). Teismo vertinimu, šie jos teiginiai visų išdėstytų aplinkybių kontekste yra aiškiai nepagrįsti, nes iš esmės be pačios I. Š. rašytiniuose paaiškinimuose pateiktų samprotavimų, kaip reikia vertinti vieną ar kitą kaltinimo aplinkybę, jų nepatvirtina jokie kiti objektyvūs duomenys. Pažymėtina ir tai, kad I. Š. nepasinaudojo teise pati kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl, jos manymu, neteisėtų veiksmų.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. gegužės 8 d. nutartyje išaiškino, kad svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja realią galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė byla Nr. 2K-P-78/2012).

Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis – tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai, kuri turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar UAB „D“ vyr.finansininkė I. Š., neteisėtai disponuodama bendrovės turtu, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jos tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą ji turėjo, neteisėtai disponuodama jos žinioje buvusiu bendrovės turtu. Byloje surinktų įrodymų pagrindu darytina išvada, kad I. Š. tyčia, darant minėtas nusiklastomas veikas, buvo vieninga ir nukreipta į UAB „D“ piniginių lėšų pasisavinimą.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas - tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal įstatymą apskaitos dokumentas - tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.

Kartu šis straipsnis reikalauja ir tam tikrų pasekmių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Kaltinamosios I. Š. pozicija dėl buhalterinės apskaitos reikalavimų pažeidimo - kad dviguba buhalterija UAB „D“ buvo vedama ir iki jos pradėjimo dirbti vyr.finansininke, mokami oficialūs darbo užmokesčiai ir neoficialios algos „vokeliuose“, paneigta baudžiamosios bylos medžiaga. Kaip matyti iš specialisto išvados ir kaip nurodė teismo posėdyje apklaustos specialistės J. Š. ir M. Š., nors tikrinamas laikotarpis buvo nurodytas nuo 2001-10-08, t.y. nuo I. Š. darbo vyr.finansininke pradžios, specialisto išvadoje užfiksuoti piniginių lėšų nepagrįsto priskaičiavimo faktai ir buhalterinės apskaitos pažeidimai nustatyti nuo I. Š. įkaltinto laikotarpio ir yra išimtinai susiję su I. Š. priskaičiuotomis ir pervestomis į asmeninę sąskaitą piniginėmis lėšomis. Be to, I. Š. nurodyta atlyginimų skaičiavimo ir oficialių bei neoficialių atlyginimų išmokėjimo schema paneigta byloje esančiais buhalterinės apskaitos dokumentais, rodančiais, kad darbo užmokesčio paskaičiavimas ir išmokėjimas į sąskaitą skyrėsi tik I. Š. atžvilgiu ir buvo išmokama didesnė suma, nei paskaičiuota.

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžių metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad I. Š. padarė nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jos veika pagal LR BK 183 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi yra įrodyta, kad I. Š., dirbdama UAB „D“ vyr. finansininke ir užimamų pareigų pagrindu turėdama teisę valdyti jai patikėtas bendrovės pinigines lėšas, neteisėtai pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, bendrovės piniginių lėšų pasisavinimo tikslu, veikdama vieninga tyčia, savanaudiškais tikslais neteisėtai pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „D“ priklausantį 244 697,69 Lt turtą. Jos veika laikytina tęstine, kadangi kaltinamosios veiksmus apėmė vieninga tyčia pasisavinti darbdavio jai patikėtą turtą. LR BK 190 straipsnyje išaiškinta, kad didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t.y. 32 500 Lt. I. Š. pasisavinta turto vertė yra 244 697,69 Lt, todėl laikytina atitinkančia didelės vertės turto kriterijų.

Taip pat bylos įrodymais nustatyta, kad I. Š., dirbdama UAB „D“ vyr. finansininke ir būdama atsakinga už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2002-02-01 iki 2004-05-20 apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu, 11 straipsnio 1 punkto nuostatas, kad vyriausiasis buhalteris ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą, 17 straipsnio nuostatas, kad finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. 9 p. nuostatas, kad iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB ,,D” turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2002 – 2003 metus. Todėl jos veika pagal LR BK 222 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamoji I. Š. kelia baudžiamosios atsakomybės senaties suėjimo klausimą.

Pagal 2000 m. BK 95 straipsnio 1 dalies b ir d papunkčius (iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusi įstatymo redakcija) asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, ir dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas. Pagal 2000 m. BK 95 straipsnio 3 dalį (iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusi įstatymo redakcija), jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po nusikalstamų veikų padarymo I. Š. 2005-11-28 išvyko į Didžiąją Britaniją. Pagal 2007-02-05 UAB „D“ pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2007-02-09. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų susirašinėjimo su I. Š. (t.7 b.l.89-95), jai apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą buvo žinoma, ji ne kartą buvo kviečiama atvykti į apklausas Lietuvoje, taip pat ir per užsienio valstybės kompetentingas institucijas, tačiau neatvyko, todėl konstatuotina, kad ji po nusikalstamų veikų padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, jos buvimo vieta tapo nežinoma. 2009-04-07 Vilniaus miesto apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu I. Š. pripažinta įtariamąja ir paskelbta jos paieška. I. Š. buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį ji buvo sulaikyta 2011-07-15 Italijoje, tačiau Italijos kompetentingų institucijų sprendimu Lietuvai nebuvo išduota, kaip auginanti mažametį (jaunesnį, nei 3 metų amžiaus) vaiką.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga sustojo 2005 m. lapkričio 28 d., I. Š. po nusikalstamų veikų padarymo išvykus iš Lietuvos, ir atsinaujino nuo I. Š. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2011 m. liepos 15 d. Todėl teismas konstatuoja, kad nuosprendžio priėmimo dienai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra pasibaigęs.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamosios asmenybę, aplinkybes. Kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos vien iš jų priskiriama prie tyčinių sunkių savanaudiškų nusikaltimų, kita - prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.). I. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. Š. anksčiau nebuvo teista, yra bausta administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, augina mažametį vaiką (iš duomenų, pateiktų Italijos kompetentingų institucijų).

BK 183 str. 2 d. sankcija numato tik laisvės atėmimo iki dešimties metų bausmę. Bausmė laikytina teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad šioje byloje nustatytas pagrindas kaltinamajai I. Š. taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, išaiškino, jog teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-110/2008, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011). BK 54 str. 3 d. nėra išvardinta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės šio įstatymo taikymui, todėl visais atvejais konkrečioje byloje šį klausimą sprendžia tik teismas. Gi teismas, parinkdamas kaltinamajai bausmę ir nustatydamas jos dydį dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 2 d., atsižvelgia ne tik į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvykdytas sunkus tyčinis nusikaltimas savanaudiškomis paskatomis, pasisavintas didelės vertės svetimas turtas), bet ir į kaltinamosios I. Š. asmenybės pavojingumą, kurį, teismo manymu, rodo kaltinamosios elgesys prieš nusikaltimų padarymą (ji anksčiau nebuvo teista, administracine tvarka bausta vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą), nusikalstamų veikų padarymo metu ir po jų. I. Š. augina mažametį vaiką, per laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamų veikų padarymo, naujų teisės pažeidimų nepadarė, tikimybė, jog ji vėl nusikals, yra minimali. UAB „D“ padaryta turtinė žala yra atlyginta.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajai skirtinos bausmės, atsižvelgia ir į tai, kad šios baudžiamosios bylos proceso trukmė gana ilga - nuo kreipimosi į ikiteisminio tyrimo institucijas praėjo šeši metai ir dešimt mėnesių; ypač užtruko ikiteisminis tyrimas, kuris tęsėsi virš penkių metų, nors baudžiamoji byla nėra sudėtinga ar didelės apimties, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami ilgi specialistų tyrimai, UAB „D“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas atliktas per šešis mėnesius, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tik vienas liudytojas. Vertinant valstybės institucijų elgesį organizuojant procesą, pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas galėjo būti atliktas operatyviau - kai kurie veiksmai (pavyzdžiui, vienintelio liudytojo apklausos) atliktos neišsamiai, dėl to buvo kelis kartus kartojamos. Net ir įvertinant, kad kaltinamoji visą ikiteisminio tyrimo atlikimo laiką gyveno užsienio valstybėje ir tai sąlygojo atsitinkamą susižinojimo su ja tvarką, procesas prieš ją truko objektyviais duomenimis nepateisinamai ilgai. Procesas teisme vyko operatyviai. Apibendrinant, darytina išvada, kad, atsižvelgiant į bendrą proceso trukmę, dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką užtikrinimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas I. Š. skirti bausmę pagal LR BK 183 str.2d., taikant LR BK 54 straipsnio 3 dalį dėl pernelyg ilgos proceso trukmės.

Remiantis išdėstytu, teismas mano, kad tarp nusikalstamų veikos pobūdžio ir už šias veikas numatytų bausmių pusiausvyra (proporcija) bus teisinga ir bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant kaltinamajai I. Š. bausmę - baudą. Didelės baudos paskyrimas prieštarautų teisingumo principui, todėl jai skirtini mažesni, nei LR BK 47 str. 3 d. (LR 2000-09-26 d. įstatymo Nr.VIII-1968 redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyti vidurkiuose baudos dydžiai pagal jos padarytų veikų sunkumą.

Bausmės, paskirtos pagal LR BK 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d. bendrintinos bausmių apėmimo būdu, vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., kadangi nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str.,

nusprendė:

-pagal LR BK 183 str. 2 d., taikant LR BK 54 str. 3 d., 80 MGL dydžio, t.y. 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) bauda;

-pagal LR BK 222 str. 1d. 30 MGL dydžio, t.y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.

Bausmes subendrinti LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. pagrindu bausmių apėmimo būdu ir paskirti I. Š. galutinę subendrintą bausmę 80 MGL dydžio, t.y. 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų litų) baudą.

Baudą privaloma mokėti banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų raštinei.

Atsižvelgiant į I. Š. turtinę padėti, nustatyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtą baudą ji turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (gynėjui - nuo įteikimo dienos, o nuteistajai - ir suėjus šiam terminui) gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.