- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- 1A-418-193-2009
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00111-2009-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Eligijus Gladutis, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- R. V.
- Nukentėjusysis
- A. M.
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-418-193/2009
Teisėja Dalia Stankevičienė Teisminio proceso Nr.1-77-1-00111-2009-0
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo A. M. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu pagal BK 138 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. V. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. kovo 31 d. apie 14 val. Pasvalio rajone, (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu A. M. sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį į veido kairiąją sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą smakre ir priekinėje kaklo dalyje bei apatinio žandikaulio lūžį, dėl padarytų sužalojimų nesunkiai sutrikdydamas A. M. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendį ir vietoj jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirti laisvės apribojimo bausmę. Apeliantas mano, kad jam bausmė paskirta neteisingai, nes ji yra per griežta. Be to, teismas netaikė BK 62 str. 2 ir 3 d. nuostatų, nors yra pripažintos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, išlaiko ir prižiūri nepilnametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Apeliantas R. V. teigia, kad jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, nebūtų kam prižiūrėti sūnaus, nes jo motina šiuo metu gyvena ir dirba Anglijoje.
Nukentėjusysis A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendį ir nuteistajam vietoj paskirtos laisvės atėmimo bausmės skirti laisvės apribojimo bausmę, t.y. laisvės atėmimo bausmę pakeisti į švelnesnę. Apeliantas A. M. mano, kad nuteistajam paskirta neteisinga bausmė, nes jis su kaltininku susitaikė, jam atleido. Teigia, kad R. V. šiuo metu vienas augina nepilnametį sūnų A. V., be to, teismas konstatavo R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, todėl yra pagrindas taikyti BK 62 str. 2, 3 d. nuostatas.
Atsiliepimas
Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė atsiliepimu į nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo A. M. apeliacinius skundus prašo atmesti apeliantų skundus ir palikti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2009-04-21 nuosprendį nepakeistą. Prokurorė nesutinka su apeliacinių skundų argumentais ir nurodo, kad nuteistasis R. V. yra teistas 7 kartus, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir neilgai trukus po bausmės už kitą tyčinę nusikalstama veiką atlikimo (2009-03-10 paleistas iš bausmės atlikimo vietos, 2009-03-10 padarė ATPK pažeidimą, o 2009-03-31 padarė BK 138 str. 1 d. numatytą veiką), būdamas recidyvistu. Todėl mano, kad skundžiamu nuosprendžiu R. V. paskirta bausmė atitinka visus bausmės paskirčiai keliamus reikalavimus, o BK 62 str. taikymas yra neįmanomas. Apeliantai kaip vieną iš BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose numatytų aplinkybių nurodo, kad nuteistasis augina nepilnametį sūnų A. V., gim. (duomenys neskelbtini), kurį išlaiko ir prižiūri, o jam atliekant bausmę nebūtų kam jo prižiūrėti, nes sūnaus motina šiuo metu yra išvykusi ir dirba Anglijoje, tačiau tokios aplinkybės BK 62 str. 2 d. 1-6 p. nėra. R. V. sūnus A. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. jis turi daugiau nei 14 metų, o BK 62 str. 2 d. 2 p. reikalauja, kad kaltininkas išlaikytų mažamečius vaikus. Be to, Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-04-26 įsakyme Nr. DV-204 ir Vaškų seniūnijos 2009-05-13 rašte Nr. 8-128 teigiama, kad R. V. šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko nepriežiūros, tėvo girtavimo. Šeimai teikiamos bendrosios socialinės paslaugos, šeima pragyvena iš vaiko išmokos ir motinos, kuri dirba užsienyje, atsiųstų pinigų. R. V. dirba retai, gautą užmokestį prageria. R. V. nesidomi sūnaus ugdymu, gerove, rodo neigiamą pavyzdį. Kadangi R. V. dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, tai sūnus, kad išvengtų konfliktų bei smurto, nakvoja pas senelius. Bausmės atlikimo metu sūnų A. V. nuteistasis buvo palikęs senelių priežiūrai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. V. laisvės atėmimo bausmės pakeitimas į laisvės apribojimą prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirties.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo tenkinti ginamojo ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus, o prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Nuteistasis R. V. neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nuteistajam paskirtą bausmę ginčija ir nukentėjusysis A. M.. Tačiau išnagrinėjęs apeliacinius skundus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, nepažeidžiant materialinės teisės normų, parinko ir paskyrė apeliantui R. V. bausmę bei nustatė jos dydį. Todėl teisėjų kolegija neranda pagrindo apeliacinius skundus tenkinti.
Nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas. R. V. praeityje jau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, teistumas jam neišnykęs, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl pagal BPK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas. Sutinkamai su BK 55 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių R. V. turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis, byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas R. V. bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, tikslus bei stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių nebuvimą, tinkamai įvertino R. V. asmenybę (charakterizuojamas patenkinamai, nusikaltimą padarė būdamas teistas, taip pat būdamas baustas administracine tvarka, turi nepilnametį vaiką). Jo atžvilgiu jau buvo taikoma švelnesnė bausmės rūšis – areštas, kurią atlikęs R. V. tą pačią dieną po paleidimo buvo nubaustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą bei to paties mėnesio eigoje padarė skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, su kuo sutinka ir teisėjų kolegija, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl R. V. skirtina reali sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teismas, vadovaudamasis BK 61 str. nuostatomis, R. V. paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuosprendžiu nuteistajam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės pripažinti aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apeliaciniuose skunduose dėstomi motyvai – kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, išlaiko ir prižiūri nepilnametį sūnų, nėra nauji, jie pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertinti, į šias aplinkybes atsižvelgta skiriant bausmę ir nustatant jos dydį. Taip pat teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 62 straipsnio nuostatų netaikymo R. V. atžvilgiu. Byloje nustatytos priešingos nei BK 62 str. 1 d. numatytos aplinkybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė pastarosios teisės normos. Taip pat nėra pagrindo R. V. taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatų. Nagrinėjamu atveju, nors nustatytos dvi R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, taip pat atsiprašė nukentėjusiojo (BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.), tačiau nėra nei vienos iš BK 62 str. 2 d. 1-6 punktuose numatytų būtinųjų sąlygų. Apeliaciniuose skunduose minima aplinkybė, kad nuteistasis augina nepilnametį sūnų, į minėtų sąlygų baigtinį sąrašą nepatenka, nes BK 62 str. 2 d. 2 p. įtvirtina teismui galimybę skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik tuomet, kai kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo sūnus A. V. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. jis turi daugiau nei 14 metų, todėl jis nėra laikytinas mažamečiu. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis išlaiko ar kaip nors prisideda prie sūnaus išlaikymo, nes kaip matyti iš Vaškų seniūnijos 2009-05-13 rašto Nr. 8-128, šeima pragyvena iš vaiko išmokos ir motinos atsiųstų pinigų. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad BK 62 str. taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, konstatuotina, kad R. V. švelninti bausmę nėra jokio pagrindo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, ir keisti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo R. V. ir nukentėjusiojo A. M. apeliacinius skundus atmesti.