Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos neturi, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis S. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namuose gėrė alkoholinius gėrimus su draugais. Apie 24 val. draugai išėjo ir jis nusprendė nuvažiuoti iki stoties. Kodėl sėdo į automobilį ir nusprendė važiuoti iki stoties – nežino. Vėliau, grįžtant namo, sankryžoje pamatė policininkus. Kai suprato, jog tai policininkai, pradėjo bėgti pažeisdamas taisykles į stovėjimo aikštelę. Tada paliko automobilį ir bėgo, tačiau policininkai pagavo. Paties eismo įvykio nepamena, tačiau jam sakė, jog „užkabino“ automobilį, kuris buvo priparkuotas. Dėl automobilio sugadinimo žalos neatlygino, kadangi nežino kam reikia atlyginti, negavo jokių pranešimų ar popierių. Policijos pareigūnai siūlė pasitikrinti girtumą, bet jis bijojo ir atsisakė. Kai bendravo su pareigūnais, jo elgesys buvo neadekvatus. Automobilis, kurį vairavo, buvo pirktas jo žmonai, tačiau yra registruotas jo vardu. Vakare prieš įvykį trise su draugais išgėrė po du 0,5 l butelius viskio, šiaip alkoholį vartoja kartą ar du per mėnesį. Dabar alkoholio nebevartoja daugiau nei mėnesį laiko. Turtinių įsipareigojimų ar paskolų – neturi, į mėnesį gauna 1100 – 1150 Eur atlyginimo. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, supranta, kad pasielgė neteisingai. Laiduotoju prašo pripažinti jo darbdavį, kadangi jis darys teigiamą įtaką, yra nuolatinis bendravimas, pozityvūs santykiai. Apie įvykį darbdaviui viską pasakė (t. 2, b. l. 31-32).

Kaip galimo laiduotojo (duomenys neskelbtini) atstovas teisiamojo posėdžio metu apklaustas įmonės (duomenys neskelbtini) E. T. parodė, kad jis pats yra įmonės (duomenys neskelbtini), įmonėje dirba 21 darbuotojas. S. K. pažįsta apie metus laiko, jis dirba mūrininku. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną iš paties S. K. Sakė, jog išgėrinėjo, vairavo automobilį ir apgadino dar kitą automobilį. Matėsi, jog nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, labai pergyvena. Darbe viskas gerai, S. K. jau daugiau nei mėnesis nevartoja alkoholio, jokių problemų nėra. S. K. pasitiki ir nori jį išsaugoti, kadangi yra geras darbuotojas. Matosi, jog žmogus suklydo, todėl nori jam padėti. Teigia, jog jis kaip (duomenys neskelbtini) ir pati įmonė gali kaltinamajam padaryti teigiamą įtaką, kad tokie įvykiai nebepasikartotų. Įmonė galėtų pervesti užstatą 10 000 Eur (t. 2, b. l. 33-34).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam ir jo gynėjui sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Policijos pareigūno D. L. 2025 m. kovo 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. kovo 2 d. patruliuojant kartu su vyr. specialiste I. T. iš AVPK OVS gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytų adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), rado stovėjimo vietoje, greta važiuojamosios kelio dalies, paliktą stovėti automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus Audi automobilį buvo matomi apgadinimai ant priekinio bamperio. Pagal požymius pradėjo ieškoti nurodyto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo minėtą BMW markės automobilį, kuomet jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o jie nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, apšviestame kelio ruože, atstumas apie 2 metrus, langai netamsinti. Akivaizdžiai matė vairuotoją, kuris automobilyje buvo vienas. Automobilio BMW vairuotojas pastebėjęs, kad jie pristabdė, padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Jiems apsisukus ir pasivijus BMW automobilį, jis jau buvo paliktas stovėti adresu (duomenys neskelbtini), o jo vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės, tačiau jiems jį atpažinus kaip asmenį vairavusį automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarasis buvo sulaikytas. Nustatyta asmens tapatybė, t. y. transporto priemonės savininkas S. K. S. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. S. K. neigė vairavęs transporto priemonę, teigė jog vairavo jo žmona. S. K. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą alkotesteriu, jam buvo išaiškinta atsakomybė dėl atsisakymo (t. 1, b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė I. T. nurodė, jog 2025 m. kovo 2 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu, iš Vilniaus AVPK OVS buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš įvykio vietos į (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), radome vietoje greta važiuojamosios kelio dalies paliktą stovėti automobilį Audi Q5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus Audi automobilį, buvo matomi apgadinimai ant priekinio bamperio. Pagal požymius pradėjo ieškoti nurodyto automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) pastebėjo minėtą BMW markės automobilį, kuomet jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, o jų tarnybinis automobilis nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės apšviestame kelio ruože, apie 2 metrų atstumu, langai netamsinti, akivaizdžiai matė vairuotoją, kuris automobilyje buvo vienas. Automobilio BMW vairuotojas pastebėjęs, kad jie pristabdė, padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini). Kai pasivijo automobilį BMW, automobilis buvo paliktas stovėti (duomenys neskelbtini), o jo vairuotojas buvo išlipęs iš transporto priemonės ir stoviniavo prie geltonų paviljonų. Iš karto jį atpažino, kaip asmenį, vairavusį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Porininkas minėta asmenį sulaikė. Nustatyta asmens tapatybė – transporto priemonės savininkas S. K. Su S. K. bendravo tiek ji, tiek porininkas. S. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai. S. K. neigė vairavęs transporto priemonę, teigė, jog vairavo jo žmona, tačiau pasakyti, kur jo žmona, negalėjo. Porininkui paaiškinus, kad S. K. turi pasitikrinti blaivumą, S. K. tikrintis blaivumą alkotesteriu kategoriškai atsisakė. Jam buvo išaiškinta atsakomybė dėl atsisakymo tikrintis blaivumą ir buvo paaiškinta, kad per dvi valandas gali kreiptis į gydymo įstaigą pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje. Pagal nustatytą tvarką, asmeniui atsisakius tikrintis blaivumą, yra surašomas neblaivumo nustatymo aktas. Konstatavus, kad asmuo neblaivumo požymius (iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai,), įvertinus, kad asmuo negali eiti tiesia linija, įspėjus asmenį dėl filmavimo, išaiškinus atsisakymo tikrintis ar atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, surašė neblaivumo nustatymo aktą, kurį S. K. kategoriškai atsisakė pasirašyti ar įrašyti motyvus, dėl ko nesutinka su aktu ar vengia tikrintis blaivumą. Atlikus dalinę asmens apžiūrą S. K. dešinėje striukės kišenėje buvo rastas transporto priemonės BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas. Apžiūrėjus automobilio BMW apgadintą galinį bamperį, matėsi baltos spalvos dažų. Apgadinimų aukštis sutapo su apgadinto Audi, valst Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimais. Susisiekus su Audi vairuotoju, jo buvo paprašyta išeiti ir apžiūrėti transporto priemonės apgadinimus, paimtas M. K. paaiškinimas. Paskambinus pranešėjui, jis priėjo ir paaiškino, kad matė, kaip automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, vyras, kuris buvo automobilyje vienas, kliudė ir apgadino stovintį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paaiškinimą parašyti atsisakė, nes neturi akinių, nenori, kad tyrime figūruotų jo asmens duomenys. Faktinis S. K. sulaikymo laikas – 2.00 val.

2025 m. kovo 2 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog S. K. atsisakė tikrintis neblaivumą, nustatytas neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai – negali eiti tiesia linija pėda po pėdos neadekvati elgsena (t. 1, b. l. 12).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas yra S. K. (t. 1, b. l. 22-23).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio BMW 530d, 2004 m. gamybos, 160KW gamybos vertė Lietuvos rinkoje 3 550 eurų su PVM (t. 1, b. l. 24).

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas kaltinamojo S. K. prašymas dėl jo perdavimo laiduotojo žinion ir bylos nutraukimo (t. 2, b. l. 26).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog S. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo S. K. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis S. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. parodė, kad policijos pareigūnai siūlė pasitikrinti girtumą, bet jis bijojo ir atsisakė. Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: Policijos registruojamų įvykių registro duomenys, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo akte nurodyti duomenys, liudytojų I. T. ir D. L. parodymai. S. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) E. T. prašymas S. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal darbdavio laidavimą be užstato ir bylą nutraukti. Prašyme nurodo, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), įmonė nėra teista, įmonėje dirba 21 darbuotojas, juridinis asmuo yra vertas daryti įtaką savo darbuotojui.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal to paties straipsnio 4 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teisės teorijoje laikoma, kad komentuojamame straipsnyje nenumatyta galimybė laiduotoju būti juridiniam asmeniui. Nors BK 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad kaltininkas gali būti perduotas asmeniui, kuris vertas teismo pasitikėjimo, tačiau iš BK 40 straipsnio 4 dalies, 6 dalies nuostatų matyti, kad laiduotoju gali būti tik fizinis asmuo, nes laiduotoju pagal BK gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, be to, sprendžiant klausimą dėl užstato dydžio turi būti atsižvelgiama į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį.

Juridinis asmuo neturi moralinės ar socialinės atsakomybės ryšio, kuris būtinas BK 40 straipsnio taikymui, laidavimas yra asmeninio pasitikėjimo institutas, grindžiamas žmogaus reputacija, gyvenimo būdu, gebėjimu tiesiogiai prižiūrėti asmenį, todėl šioje byloje prašymas dėl laidavimo instituto taikymo nesvarstomas, nesant fizinio asmens, galinčio būti laiduotoju, prašymo.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, vairuodamas keleivinį automobilį mieste, jis sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio, atsisakė tikrintis neblaivumą. S. K. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra profesinio išsilavinimo, vedęs, neteistas.

Teismas, atsižvelgdamas į ankščiau išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas mano, kad nėra pagrindo skirti S. K. minimalią baudą.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje uždraustą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, kurią vairuoti reikalinga speciali teisė. Todėl, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas didesnis nei minimalus, bet mažesnis nei tokios poveikio priemonės vidurkis, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025 m. kovo 4 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltinamojo S. K. vairuotas automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. K. Prokurorės 2025 m. kovo 4 d. nutarimu laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskirtas turto saugotoju paskirtas S. K.

BK 72 straipsnio 3 dalis numato privalomą kaltininkui priklausiančio turto konfiskavimą visais atvejais. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu, todėl yra pagrindas jį konfiskuoti. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

S. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 bei 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2025 m. kovo 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu paimti, t. y. kvapo pėdsakas, supakuotas į pakuotę-plombą Nr. 025432, ir foninis kvapas, supakuotas į pakuotę-plombą Nr. 025431, kurie perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ąjam skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2025 m. kovo 2 d. 00.00 val. iki 2025 m. kovo 2 d. 11.52 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 6 MGL dydžio baudą, ir S. K. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 4 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, S. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. kovo 4 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir S. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti AB „Regitra“, o S. K. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuolat gyventi Lietuvoje, grąžinti S. K.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kvapo pėdsaką, supakuotą į pakuotę-plombą Nr. 025432, ir foninį kvapą, supakuotą į pakuotę-plombą Nr. 025431, ir perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybos 2-ąjam skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, CD laikmeną, esančią voke baudžiamosios bylos medžiagoje – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.