- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-291-361-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. D., R. D.
- Advokatai
- Juozas Ančiukaitis
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. D. ir R. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-18 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-03-18 nuosprendį atlikta bausmė;
R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Nuosprendžiu iš A. D. ir R. D. solidariai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 38131,47 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. ir R. D. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2007-01-21 23.00 val. iki 2007-01-22, 01.00 val. įsibrovė į statybos objekto „(duomenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir sulaužydami patalpos saugyklos, t. y. statybinio vagonėlio, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ durų spyną, neturinčią materialinės vertės, pagrobė didelės vertės svetimą turtą – statybinius elektrinius instrumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius: 3003,55 Lt vertės įrankį armatūros rišimui su akumuliatoriaus krovikliu OLL006563, 4858,40 Lt vertės įrankį armatūros rišimui su akumuliatoriaus krovikliu 01X014651, 4968,80 Lt vertės įrankį armatūros rišimui su akumuliatoriaus krovikliu OLL014565, 106,41 Lt vertės perforatorių su priedais „Makita“ LEAN8541212, 15,43 Lt vertės grąžtą SDS+8x250 (Heller) GIN30146412; 17,77 Lt vertės grąžtą SDS+10x260 (Heller) GIN30146412, 19,60 Lt vertės grąžtą bet SDS+12x260 (Heller) GIN30146412; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus: 53,10 Lt vertės suvirintojo skydelį, 6343,68 Lt vertės suvirinimo aparatą iki 300A380V; 2253,21 Lt vertės rankinį paviršiaus šlifuoklį, 885,00 Lt vertės deimantinį diską šlifavimui, 654,90 Lt vertės elektrinį grąžtą, 5 vnt. elektrinių grąžtų plaktuvų po 898,60 Lt, iš viso 4493 Lt vertės, 2 vnt. kampinių šlifuoklių 220 V d-230 po 580,56 Lt, iš viso 1161,12 Lt vertės; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomotus: 205,59 Lt vertės baterinį suktuvą 6333DWA (14.4v), 5276,09 Lt vertės 1 komplektą armatūros rišiklio RB 395, akumuliatorių JP4099 906v (2 vnt.) ir akumuliatoriaus kroviklį Panasonic EYOllO, 2 komplektus armatūros rišiklių RB 395, akumuliatorių JP4099 906v (2 vnt.) ir akumuliatoriaus kroviklį Panasonic EYOllO po 6711,13 Lt, iš viso 13422,26 Lt vertės, 209,52 Lt vertės kampinį šlifuoklį „Hildi“ d – 230 mm, 220V. Taigi R. D., kartu su A. D., įsibraudami į saugomą teritoriją ir patalpą – saugyklą, pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 12989,96 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomoto pastarajai priklausančio turto už 15844,01 Lt ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomoto pastarajai priklausančio turto už 19113,46 Lt, iš viso pagrobė turto už 47947,43 Lt.
Šalies argumentai
A. D. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti. Nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, iš dalies prisipažino, nuo pat pirmos apklausos davė nuoseklius parodymus, tačiau į juos niekas neatsižvelgė, be to, teisme jis prašė apklausti liudytoją V. D., bet teismas negalėjo surasti pastarojo dabartinės gyvenamosios vietos, todėl jis, A. D., tikėdamasis, kad bus remiamasi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama be V. D. dalyvavimo. A. D. teigia, kad teismas į V. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus neatsižvelgė, bet rėmėsi melagingais J. K. parodymais. Nėra nurodyta nei iš kur buvo pavogti instrumentai, nei kur jie buvo laikomi, todėl byla yra sufabrikuota. Apeliantas taip pat teigia, kad sulaikytas automobilis buvo tamsiai raudonos spalvos, o ne baltos, kaip teigia J. K..
Apeliaciniu skundu R. D. prašo nuosprendį pakeisti ir jį išteisinti, nes nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, jau pirmosiose apklausose paaiškino, kad jis po brolio skambučio išvažiavo pastarąjį parvežti namo. Apeliantas nurodė, kad sustabdę policijos pareigūnai paprašė atidaryti bagažinę, paklausė, iš kur bagažinėje buvę instrumentai, o jis paaiškino, kad instrumentai priklauso broliui A. D., kuris tuo metu pabėgo iš automobilio. R. D. teigia, kad nematė, kaip brolis sukrovė įrankius į bagažinę, nes pats tuo metu sėdėjo automobilyje, po to, kai policininkų prašymu atidarė bagažinę, pamatęs įrankius suprato, kad šie yra vogti, tačiau iš kur tiksliai, nežinojo. Pareigūnams nurodė, iš kokios statybvietės galėjo būti pavogti instrumentai. Minėtos statybvietės sargui patvirtinus, kad yra įvykdyta vagystė, jis, R. D., buvo sulaikytas ir pristatytas į 1-ąjį PK, apklaustas bei parai laiko uždarytas į areštinę, po to paleistas namo. Apeliantas teigia, kad ant statybvietės vagonėlio yra rastas jo piršto antspaudas, tačiau iš kur ten jis atsirado, nežino, bet mano, kad jį galėjo padirbti kriminalistas J. K. ir nors gynėjas teismo posėdyje prašė plokšteles su antspaudais išsiųsti biologinei ekspertizei, bet teisėja šį prašymą atmetė ir vietoje to iškvietė apklausai įvykio vietoje antspaudus nuėmusį liudytoją A. K., kuris, uždavus klausimus, nieko neatsiminė, konkrečių faktų nepateikė. Apeliantas prašo plokšteles su pirštų antspaudais perduoti ekspertizei išsiaiškinti, ar ant jų yra mikrodulkelių, teigia, kad nusikaltime nedalyvavo. Be to, posėdyje buvo nurodyta, kad kažkokie asmenys buvo atvažiavę baltu „Volkswagen Golf“ automobiliu, tačiau R. D. atkreipia dėmesį, kad jo automobilis yra raudonas.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. D. ir R. D. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 3 d. Nepaisant to, kai kurie apeliacinių skundų argumentai yra pagrįsti.
BPK 301 str. 1 d. reikalaujama, kad nuosprendis būtų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 str. nustatyta tvarka. BPK 276 str. 4 d. numato, jog byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš esmės yra tik atkartoti liudytojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duoti parodymai, plačiau jų nekomentuojant ir nevertinant, o tik pažymint, jog aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Tačiau, remiantis BPK 276 str. 4 d. nuostata, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, o tik šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Vien tokių parodymų atkartojimas neanalizuojant, kokius įrodymus tokiu būdu gauti duomenys patvirtina ar paneigia, negali būti laikoma tinkamu nuosprendžio pagrindimu ir prieštarauja BPK 301 str. 1 d. keliamiems reikalavimams.
Vykstant teisiamajam posėdžiui, A. D. bei jo gynėja prašė apklausti liudytoją V. D. ir teisėja prašymą tenkino (b. l. 169, 198; t. 2), tačiau, nenustačius šio liudytojo gyvenamosios vietos ir nepavykus jo iškviesti į teismo posėdį, baudžiamosios bylos nagrinėjimas buvo tęsiamas. Apeliacinės instancijos teismui pavyko apklausti liudytoją V. D., tačiau jo parodymai nesuteikė pakankamo pagrindo abejoti nuteistųjų kaltumu padarius nusikalstamą veiką. V. D. patvirtino, kad įvykio metu dirbo sargu ir turėjo saugoti statomą objektą. Kad išplėštas statybinis vagonėlis, jis pamatė naktį, apie 23 val., tada atvažiavo policijos ekipažas ir klausė, ar objektas neapvogtas, bei pasakė, kad sulaikė vieną asmenį. Liudytojas paaiškino, jog policijos pareigūnai privedė jį prie mašinos ir rodė, kokį asmenį sulaikė, tačiau buvo tamsu ir gerai nebuvo galimą įžiūrėti.
A. D. ir R. D. nuteisti pagal BK 178 str. 3 d., pagal kurią atsakomybė kyla tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistieji įsibrovė į patalpą ir pagrobė ten laikytus įrankius. A. D. neneigia, jog iš saugomos teritorijos paėmė įrankius, tik nurodo, jog buvo vienas, tačiau šį argumentą paneigia objektyviai nustatytos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas V. D. parodė, kad statybiniai įrankiai buvo saugomi vagonėlyje, kuris buvo darbų vadovų ir buvo rakinamas. Atlikus įvykio vietos apžiūrą, buvo rasti R. D. pirštų antspaudai. Pats nuteistasis neigė buvęs įvykio vietoje, bet paaiškinti, kaip jo antspaudas galėjo atsirasti ant vagonėlio durų, negalėjo. Apeliaciniame skunde R. D. teigia, kad antspaudas buvo suklastotas, o teisėja atsisakė tenkinti gynėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau tokie jo teiginiai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija. Apžiūros protokolu (b. l. 5–8; t. 1) užfiksuotas pirštų antspaudų paėmimas. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi šių antspaudų paėmimo aplinkybes, apklausė pareigūnus – tyrėją J. K. bei specialistą A. K., pastarasis, nors teigė, jog šią bylą sunkiai prisimena, paaiškino antspaudų fiksavimo specifiką. Įvertinęs gautus duomenis, apylinkės teismas gynėjo prašymo dėl ekspertizės netenkino. Kolegija taip pat mano, jog pirštų antspaudai paimti nepažeidžiant nustatytos tvarkos, jų tikrumas abejonių nekelia, todėl atlikti daugiau ekspertizių nėra būtina, juolab, kad R. D. buvo sulaikytas netrukus po vagystės, šalia įvykio vietos, o jo vairuojamo automobilio bagažinėje buvo rasti iš saugomos teritorijos pavogti daiktai. Šios aplinkybės įrodo, jog ir jis dalyvavo vagystėje.
Nors A. D. apeliaciniame skunde teigia, kad neaišku, dėžutėse ar kitur buvo laikomi pavogti instrumentai, tačiau tokie jo keliami klausimai neturi teisinės reikšmės. Apeliantas yra nuteistas už tai, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tai yra jo padarytą vagystę kvalifikuojantis požymis. A. D. pripažįsta, jog iš saugomos teritorijos išsinešė įrankius. Pavogtų įrankių vertė, kuri vadovaujantis BK 190 str. laikoma didele, yra pagrįsta byloje esančiais dokumentais (b. l. 9–13, 15–18; t. 1), o tai, ar įrankiai pavogti iš vagonėlio, ar iš teritorijos, veikos kvalifikacijai esminės reikšmės neturi.
Abu apeliantai taip pat akcentuoja, jog liudytojo J. K. parodymai apie tai, jog sargas kartu su jais gėrė alkoholį, ir tai, kad buvo atvažiavę kažkokie asmenys baltu „Volkswagen Golf“ markės automobiliu, melagingi. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje J. K. paaiškino, jog sargas jam lyg ir sakė, jog gėrė su kaltinamaisiais (b. l. 195; t.2), tačiau akivaizdu, jog įsitikinęs nebuvo ir perpasakojo girdėtą informaciją. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, įvykio metu sargu dirbęs V. D. paaiškino, kad su nuteistuoju negėrė ir jo nepažįsta, netikėti tokiais liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Taigi apylinkės teismas pagrįstai A. D. ir R. D. pripažino kaltais dėl padarytos nusikalstamos veikos, o apeliacinių skundų argumentai neduoda pakankamo pagrindo veikos kvalifikavimo ar kaltės klausimu daryti priešingas išvadas. Bausmės paskirtos tinkamai. A. D. ir R. D. ne kartą teisti, yra recidyvistai, naują nusikaltimą, už kurį nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė neišnykus teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas. Skirdamas nuteistiesiems bausmes, kurios yra mažesnės nei straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšies vidurkis, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų A. D. ir R. D. apeliacinius skundus atmesti.