Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Morenienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A.A., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta –(duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. A., pasikėsino sukčiauti, t. y. pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą turtą, o būtent: jis, 2013 m. rugsėjo 27 d., kreipėsi į draudimo kompanijos Ergo Insurance SE Lietuvos filialo žalų administravimo skyrių, esantį Liepų g. 18, Klaipėdoje, ir bendrovės darbuotojams, nurodydamas, kad autoįvykio, įvykusio 2013 m. rugsėjo 26 d., Šilutės pl. 23a, Klaipėdoje, jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas nepataisomai, siekė gauti 2550,00 Lt draudiminės išmokos. Tačiau minėto autoįvykio metu A. A. priklausančio automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta tik kairė pusė ir dėl šių sugadinimų apskaičiuota 1622,50 Lt draudiminė išmoka. Tokiu būdu, A. A. apgaule pasikėsino užvaldyti Ergo Insurance SE priklausančio turto už 927,5 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo pastebėtas draudimo įmonės darbuotojų.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. rugsėjo 26 d., Šilutės pl. 23 a , Klaipėdoje, automobiliu „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, pamatė kaip automobilis „Volvo FH 12“, valstybinio numerio nepamena, iš antros eismo juostos rikiavosi į pirmą juostą, ir kliudė jo vairuojamo automobilio visą kairįjį šoną, išdaužė kairiojo šono du lango stiklus, sugadino veidrodį, esantį prie vairuotojo durelių, nubrėžė automobilio šoną. Po įvykio jis ir minėto automobilio vairuotojas sustojo, išlipę apžiūrėjo automobilius ir nusprendė nekviesti policijos, užpildė eismo įvykio deklaracijas. Po to, jie išsiskyrė, ir jis (kaltinamasis) paskambino į Ergo Insurance SE Lietuvos filialo žalų administravimo skyrių pranešdamas apie eismo įvykį. Draudimo bendrovės darbuotojas nurodė, kad atvykti ir apžiūrėti transporto priemonės iš karto negalės, paaiškino, jog draudėjas per kelias dienas su juo susisieks. Po to, jis sugadintu automobiliu nuvažiavo iki garažų, esančių Dubysos gatvėje, Klaipėdoje. Pripažįsta, jog transportuojant ir statant automobilį į garažą, jam nepavyko suvaldyti automobilio ir jis atsitrenkė į garažo sieną. Nuo smūgio atsirado papildomi automobilio sugadinimai – pažeistas priekinis variklio dangtis, deformavosi vairuotojo pusės durelės, išdužo stiklas, buvo padaryti kiti su autoįvykiu nesusiję sugadinimai. Kitą dieną po įvykio jam paskambino draudėjas ir su juo susitarė, kad jis atvyks apžiūrėti autoįvykio metu sugadintą jo automobilį. Atvykus draudėjui, jis jam parodė automobilį, tebestovintį garaže. Draudėjui apie tai, kad ant šio automobilio yra padaryti apgadinimai, kurie atsirado ne autoįvykio metu, nepasakė, todėl draudėjas užfiksavo visus ant automobilio esančius sugadinimus, atsiradusius tiek eismo įvykio metu, tiek ir vėlesnius sugadinimus, nesusijusius su eismo įvykiu. Po mėnesio, tiksliai dienos nepamena, jį išsikvietė draudimo bendrovės Ergo Insurance SE draudėjas, kuris prieš tai buvo apžiūrėjęs jo automobilį, ir nurodė, jog jo užfiksuoti sugadinimai ant jo automobilio neatitinka sugadinimų patirtų autoįvykio metu. Jis draudėjui nieko nepasakojo apie kitus sugadinimus ir, surašęs pasiaiškinimą, išvyko. Draudėjas apskaičiavo draudiminę išmoką už autoįvykio metu padarytus sugadinimus, viso jam buvo išmokėta 1622,50 Lt. Kodėl draudėjui nenurodė, jog ant jo automobilio esantys kai kurie sugadinimai yra atsiradę ne eismo įvykio pasekoje, jis nežino. Dėl šio įvykio gailisi (b. 1. 51-52).

Liudytojas D. B. parodė, kad jis dirba Ergo draudimo transporto priemonių žalų ekspertu, Liepų g. 18, Klaipėdoje. 2013 m. rugsėjo 27 d. į draudimo kompanijos žalų administravimo skyrių, esantį Liepų g. 18, Klaipėdoje, kreipėsi A. A., kuris pranešė apie 2013 m. rugsėjo 26 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu, susidūrus jo vairuojamai transporto priemonei su automobiliu „Volvo FH12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sugadinta jo transporto priemonė „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudėjui A. A. nurodė, kad transporto priemonė yra nevažiuojanti, negali pateikti automobilio apžiūrai, ją reikia vežti apžiūrėti į Dubysos gatvėje, Klaipėdoje, esančius garažus. Su juo buvo sutarta, kad atvyks pagal galimybes per kelias dienas. Ta pačią dieną, po pietų, apie 14.30 val., jis paskambino A. A. ir susitarė susitikti automobilio apžiūrai. Jis vienas atvyko į nurodytą vietą, Dubysos gatvę, Klaipėdoje, kur susitiko su A. A.. Viename iš A. A. nurodytų garažų pamatė stovintį automobilį „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie A. A. automobilio, pamatė ant jo labai daug skirtingo pobūdžio sugadinimų. Kai kurie sugadinimai nebuvo panašūs į nurodytus sugadinimus, patirtus autoįvykio metu. Jis paklausė A. A., ar visi šie sugadinimai atsirado jo minėto eismo įvykio metu. A. A. jam patvirtino, kad visi sugadinimai yra patirti būtent eismo įvykio metu. Taip pat A. A. nurodė, kad tiek daug visokio pobūdžio sugadinimų atsirado todėl, kad eismo įvykyje dalyvavo ne lengvasis, o krovininis automobilis. Jis užpildė A. A. automobilio apžiūros defekto aktą, į kurį įtraukė visus matomus automobilio sugadinimus. Jis, matydamas pažeidimų neatitikimus, A. A. paaiškino, kad šie pažeidimai palyginimui bus perduoti ekspertams. A. A. į tokias pastabas nereagavo ir vienareikšmiškai tvirtino, kad visi automobilio sugadinimai atsirado jo nurodyto eismo įvykio metu. Liudytojas taip pat nurodė, kad A. A. automobilio apžiūros metu jam didelį įtarimą sukėlė kairės pusės priekinio sparno sugadinimas, ant kurio matėsi kirstinės žymės, ant kitų sugadinimų matėsi žalios spalvos dažų likučiai. Taip pat įtarimus kėlė kirstinės žymės padarytos ant automobilio kairio galinio sparno, tokios pat žymės matėsi ant bagažinės dangčio, ant priekinės panelės po variklio gaubtu, ant kairio durų slenksčio skirtingose vietose. Prieš apžiūrą jam A. A. pranešė, kad autoįvykio metu buvo išdaužtas automobilio priekinių kairės pusės durelių stiklas, o atliekant apžiūrą jis pastebėjo, kad ant vairuotojo sėdynės buvo pribirę labai daug stiklų. Liudytojo manymu, autoįvykio metu stiklai nebūtų likę, jei vairuotojas būtų sėdėjęs prie vairo. Be to, atliekant apžiūrą, priėjęs prie automobilio bagažinės, pamatė padėtus įrankius – metalinį plaktuką bei kirvuką. Jis paėmė šiuos įrankius ir palygino su apgadinimo žymėmis ant automobilio. Jis pastebėjo, kad dalis sugadinimų yra padaryti galimai šiais įrankiais. A. A. jam paaiškino, kad šie įrankiai nebuvo naudojami automobilio sugadinimui. Baigus apžiūrą, A. A. pasirašė defektų nustatymo akte ir patvirtino savo parašu, kad visi esami apgadinimai ant jo automobilio atsirado minėto eismo įvykio metu. Po to jis paprašė, kad A. A. su juo nuvyktų į įvykio vietą. Jis su juo kartu nuvyko į įvykio vietą, kur padarė nuotraukas. Įvykio vietoje stiklo šukių ir kitų detalių nuolaužų nebuvo. Po įvykio vietos apžiūros jis informacijos pasitikslinimui paskambino įvykio kaltininkui Č. V.. Jis paprašė, kad Č. V. trumpai papasakotų autoįvykio aplinkybes. Č. V. paklausus, kokius sugadinimus padarė A. A. automobiliui, pastarasis nurodė sugadinimus, o dėl kitų sugadinimų, kurie jam kėlė įtarimų, Č. V. pasakė, kad šie sugadinimai eismo įvykio metu nebuvo padaryti. Taip pat nurodė, kad turi įvykio vietos ir automobilių darytas fotonuotraukas. Gautos įvykio vietos nuotraukos patvirtino jo įtarimus. A. A. buvo pakviestas paaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes, jam buvo pateiktas antras defekto aktas, kuris buvo surašytas pagal įvykio kaltininko Č. V. pateiktas nuotraukas. Net ir matydamas šias nuotraukas A. A. vis tiek laikėsi savo pozicijos, o surašytą antrąjį defekto aktą jis kategoriškai atsisakė pasirašyti. Jis jį buvo perspėjęs dėl galimos baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis į tai nereagavo. Atliekant žalos administravimo procedūrą, jis buvo padaręs du vertinimus dėl A. A. priklausančio automobilio padarytų sugadinimų. Vienas iš vertinimų buvo padarytas tam, kad nustatytų realią žalą, patirtą autoįvykio metu. Patikrinimo metu nustatyta reali 1622,50 Lt dydžio žala. Kitas vertinimas buvo padarytas pagal visus fiksuotus A. A. deklaruotus sugadinimus, ir turtinė žala jau buvo 2550,00 Lt. Šis vertinimas buvo padarytas tam, kad būtų galima palyginti, į kokią papildomą sumą kėsinasi A. A.. Palyginimo metu buvo nustatyta, kad A. A. kėsinosi gauti 927,50 Lt didesnę draudiminę išmoką. Po atliktų vertinimų A. A. buvo telefonu pranešta, kad jam bus išmokėta autoįvykio metu patirta reali žala – 1622,50 Lt, ir jis su tuo dydžiu sutiko (b. 1. 37-39).

Liudytojas Č. V. parodė, kad jis 2013 m. rugsėjo 26 d. važiavo Šilutės plentu Klaipėdoje, krovininiu automobiliu Volvo FM 12, antra eismo juosta, ir nusprendė persirikiuoti į pirmąją eismo juostą. Pirma juosta važiavęs automobilis „Citroen Berlingo“ jį pasivijo ir prisilietė prie jo vairuojamos transporto priemonės priekabos. Jis iš karto sustojo, ir jie, nusprendę dėl eismo įvykio nekviesti policijos pareigūnų, užpildė eismo įvykio deklaracijas. Taip pat nurodė automobilio „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, atsiradusius po eismo įvykio, t. y. buvo iškritęs priekinis posūkio žibintas, nulaužtas veidrodėlis, subraižytos kairės pusės priekinės ir galinės durelės, ir sutrūkinėjęs durelių stiklas. Jis sugadintą transporto priemonę nufotografavo ir ikiteisminiam tyrimui pateikė CD diską su nuotraukomis (b.1. 42).

2013 m. spalio 16 d. liudytojo Č. V. pranešimu Ergo Insurance SE Lietuvos filialui nustatyta, kad Č. V. aprašydamas 2013 m. rugsėjo 26 d., 10.30 val. Šilutės plente, Klaipėdoje, įvykusio eismo įvykio aplinkybes nurodė, kad persirikiuodamas iš antros juostos į pirmą juostą, į jo automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą atsitrenkė lengvasis automobilis „Citroen Berlingo“. Č. V. transporto priemonių sugadinimus užfiksavo fotonuotraukose. 2013 m. rugsėjo 30 d. pranešime Č. V. nurodė, kad susipažinęs su Ergo Lietuva eksperto darytomis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, pastebėjo, kad nuotraukose pateikti sugadinimai neatitinka pažeidimų, kurie realiai buvo padaryti autoįvykio metu (b.1. 4, 5).

2013 m. rugsėjo 26 d. eismo įvykio deklaracija, kurią užpildė ir pasirašė A. A. ir Č. V., nustatyta, kad A transporto priemonės Citroen Derlingo, valst Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinta kairė pusė pažymėta keturiais kryželiais ir aprašant matomus sugadinimus nurodyta „vairuotojo pusė“ (b. 1. 6).

Transporto priemonės apžiūros – defektų aktu, dėl žalos Nr. 210752-2850_1-001, surašytu 2013-10-01 transporto priemonių žalų eksperto D. B., nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 26 d., 10.50 val., įvykyje Šilutės plente, Klaipėdoje, „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. A., skiltyje „apgadinimų ir numatomo remonto aprašymas“ išvardintos keičiamos dalys: k. p. pr. durelės, veidrodėlio korpusas, durelių rankenėlė, durelių andėklas, galinio šoninis pr. stiklas, išvardinti remontuojamos dalys ir papildomi darbai: , lp. durų slenkstis R3 dažyti, k. p gal žibintas poliruoti, k. p. durų slenksčio pr. dalies išorinis dažymas, kurį pasirašė D. B.. ( b. 1. 7).

Transporto priemonės apžiūros – defektų aktu dėl žalos Nr. 210752-2850_1-001, surašytu 2013-09-27 transporto priemonių žalų eksperto D. B., nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 26 d., 10.50 val., Šilutės plente, Klaipėdoje, transporto priemonės „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. A., skiltyje „apgadinimų ir numatomo remonto aprašymas“ išvardintos keičiamos dalys: priekinio buferio apvalkas, priekinio buferio smūgio sugerėjas, kairės pusės: pr. žibintas, posūkio žibintas, sparnas, sparno antdėklas, durelės, veidrodėlis, durelių rankenėlė, durų andėklas, pr. durų stiklas, stiklo tarpinė, galinė šoninė, galinio šoninio apdailos juosta, galinio šoninis priekinis stiklas, galinis šoninis galinis stiklas, galinis žibintas, galinis posparnis, priekinio rato diskas, rato disko gaubtas, išvardinti remontuojamos dalys ir papildomi darbai: bal. buferio išorinis, bagažinės dangtis R2, k. p. galinio vidinė rato arka, k. p. durų slenkstis R3, per. važiuoklės patikra-reguliavimas, per. sujungimo skydas Rl k. p. pr. rato arka Rl, k. p. pr. stiklo atatramos dažymas, keičiamos dalys: variklio gaubtas, k. p. posūkio atkartotojas, k. p. pr. padanga, k. p. gal rato disko gaubtas, kurį pasirašė D. B. ir A. A. (b. 1. 8).

2013 m. spalio 10 d. paaiškinime apie įvykį A. A. aprašo autoįvykį ir išvardina visus padarytus transporto priemonės sugadinimus, tai, kad buvo pažeistas galinis bagažinės dangtis, kairės galinis sparnas, durų slenkstis, kairės pusės priekinės durelės, durelių stiklas, veidrodėlis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinė lempa, kairės pusės posūkis, kairės pusės buferis, kairės pusės galinis žibintas, priekinis kairysis ratas su disku, kurie iki įvykio nebuvo pažeisti (b.1. 9).

2013 m. rugsėjo 26 d., 15.19 val., A. A. pretenzijoje nurodė, kad iki įvykio jo automobilis kairėje pusėje neturėjo jokių išorinių defektų. Visi matomi defektai atsirado įvykio metu (b.1. 11, 30).

2013 m. spalio 16 d. išvadoje apie transporto priemonės likutinę vertę pagal transporto priemonės žalos Nr. 2110752-2850-_1-001, automobilio Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 3320,00 litų, nustatyta likutinė po sugadinimo transporto priemonės vertė - 770,00 Lt ir tarp vardinės ir likutinės vertės nustatytas skirtumas yra 2550,00 Lt (b.1. 13).

2013 m. spalio 17 d. ekspertize – sąmata Nr. 2110752 nustatyta, kad remonto kaina yra 1878,78 Lt, išskaičius dalių būklės pagerinimo 256,28 Lt, išmokėtina suma - 1662,50 Lt (b. 1. 16–17).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. A. padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad jis pasikėsino apgaule įgyti savo naudai svetimą draudimo bendrovės Ergo Insurance SE priklausantį turtą, kurio vertė 927,50 Lt.

Prokurorės pareiškime užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, aprašant A. A. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje jis pasikėsino padaryti „turėdamas tikslą apgaule gauti didesnę, nei priklauso draudiminę išmoką“. Kaltinime turi būti nurodytos tik baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką numatančio įstatymo dispozicijoje nurodytos aplinkybės bei veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybei turinčios reikšmės aplinkybės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies dispozicija nereikalauja įrodinėti nusikalstamos veikos tikslo, ši aplinkybė neturi reikšmės veikos kvalifikavimui ar kaltinamojo atsakomybės dydžiui, yra perteklinė, todėl iš kaltinimo pašalinama.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. A. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad draudimo bendrovės Ergo Insurance SE Lietuvos filialo žalų administravimo skyriaus darbuotojams nurodė apgaulingą informaciją apie tai, kad jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Citroen Berlingo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu sugadintas nepataisomai, siekdamas gauti didesnę draudiminę išmoką, veikė prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamasis ikiteisminio įrodymų tyrimo metu prisipažino padaręs nusikaltimą, davė parodymus iš esmės atitinkančius faktines įvykio aplinkybes, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio pasekmių. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. A. pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą, jis nutrūko pasikėsinimo stadijoje, veikdamas tyčia. Anksčiau jis nebuvo teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalto pirmą kartą. Kaltinamasis yra IĮ(duomenys neskelbtini) savininkas. Byloje esančia Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento pažyma nustatyta, kad jam diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio. F10.02. Alkoholinės abstinencijos būsena.

Už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama alternatyvinė bet kuri sankcijoje numatyta bausmė, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas visas aplinkybes A. A. skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, mažesnė, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte, numatytas šios bausmės vidurkis. Nustatant konkretų baudos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, ir taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis – 130 Lt.

Kadangi kaltinamasis A. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamajam nustatytinas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 54).

Daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui – du CD diskai su fotonuotraukomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 MGL (1560,00 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę – baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. A. paskirti 8 MGL (1040,00 Lt) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui – du CD diskus su fotonuotraukomis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, A. A. turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.