- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-01-12
- Bylos Nr.
- 1-296-900/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00259-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alma Berniūnaitė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL bauda, baudą sumokėjo,
yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2017 m. birželio 14 d. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamojo ginklo pagrindinę dalį, t. y. 7,62 mm kalibro C kategorijos graižtvinio šautuvo „Mosin“ užraktą, garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), po palange - 1 šaudmenį, t. y. pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, šaudymui tinkamą, kraštinio skėlimo, sportinį – medžioklinį šovinį, skirtą įvairiems graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams tol, kol 2017 m. birželio 14 d. apie 13¹⁰ val. neteisėtai laikomus šautuvo užraktą ir šaudmenį kratos metu rado ir išėmė policijos pareigūnai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo (įtariamojo) A. R. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 145-147, 163, 169-170), kuriuose nurodyta, kad kratų metu rasti šaunamieji ginklai ir jų dalys yra jo kolekcija. Negali tiksliai nurodyti šaunamųjų ginklų ir jų dalių įsigijimo datų, vietos. Neatsimena, kur įsigijo kolekcijai skirtą „Mosin“ užraktą. Laikė jį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje kažkur ant žemės. Pareigūnai jį rado 2017 m. birželio 14 d. kratos metu. Neturi paaiškinimų apie šovinį, kurį pareigūnai rado kratos metu garaže po palange. Neatsimena, kada tą šovinį įsigijo, kada jį paliko po palange, bet neneigia, kad tas šovinys buvo jo. Kratų metu rastos šaunamųjų ginklų dalys buvo senos, laikė jas dėl grožio kaip kolekcijos dalį. Taip pat kaip kolekcijos dalį laikė durklus. Žino, kad norint laikyti ginklus reikia leidimo. Neturi leidimo ginklams laikyti, kolekcionuoti. Leidimo jam nebūtų išdavę, nes buvo teistas. Pažada daugiau ginklų ir jų dalių nekolekcionuoti.
Kratos 2017 m. birželio 14 d. protokolu (1 t., b. l. 68-72), iš kurio matyti, kad A. R. kratos metu (duomenys neskelbtini), kambaryje savanoriškai parodė šautuvo užraktą. Garaže slėptuvėje po palange rastas šovinys.
Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2017 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada (1 t., b. l. 83-97), kurioje teigiama, kad tirti pateiktas užraktas yra 7,62 mm kalibro C kategorijos graižtvinio šautuvo „Mosin“ užraktas, šaunamojo ginklo pagrindinė dalis. Tirti pateiktas 1 šovinys yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, šaudymui tinkamas, kraštinio skėlimo, sportinis - medžioklinis šovinys, skirtas įvairiems graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
LR ginklų ir šaudmenų kontrolės 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 įstatymo 12 straipsnis reikalauja turėti leidimą norint įsigyti (ir turėti) A, B, C kategorijos šaunamuosius ginklus. Analogiškos nuostatos galioja ir šaudmenims. Pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės 2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1146 įstatymo 2 straipsnio 50 punktą, šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys.
Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo ir tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotą nusikaltimą, įrodyta visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.
Tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų [...] (BK 253 str. 1 d.).
Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3. Įpareigoti atlikti arešto bausmę poilsio dienomis. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį kaltinamasis praleido būdamas laikinai sulaikytas.
Kaltinamasis sutinka baigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo leisti atlikti bausmę savaitgaliais (2 t., b. l. 3).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.), nusikaltimas trunkamojo pobūdžio. Žala nepadaryta. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (43 m.), nuo 1995 m. išsituokęs, vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 176-178, 182-183, 199). Įrašytas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą, 2000 m. nustatyta diagnozė: F43.2 (Adaptacijos sutrikimai) (1 t., b. l. 175). 15 kartų baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos, grubius ir smulkesnius KET pažeidimus. 1 kartą už smulkų KET pažeidimą buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (1 t., b. l. 177, 197-198). Teistas 4 kartus, iš jų 3 atvejais teistumai išnykę. Be kita ko, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 179-181, 186-196). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).
Įvertinęs inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nustatęs po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad laisvės atėmimas aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Todėl kaltinamajam skiriama prokuroro siūloma švelnesnė sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, kurio dydis (trukmė) parenkamas artimesnis minimaliam (BK 49 str. 3 d.).
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, arešto bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017 m. birželio 14 d. 12¹⁰ val. iki 2017 m. birželio 15 d. 14³¹ val. (1 t., b. l. 134-135, 137). Į atliktą bausmę santykiu 1:1 įskaitomos dvi kaltinamojo laikino sulaikymo paros, jas prilyginant dviems arešto paroms (BK 66 str. 2 d.).
Kadangi kaltinamasis vykdo individualią veiklą, arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 str. 5 d.). teismas išaiškina A. R., kad ne vėliau nei per 7 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (Bausmių vykdymo kodekso 59 str. 2 d.). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 str. 5 d.).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150-151) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 139 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 7,62 mm kalibro C kategorijos graižtvinio šautuvo „Mosin“ užraktas, saugomas Šiaulių apskrities VPK (kvitas ŠAP Nr. 0002560; 1 t., b. l. 127-128), konfiskuojamas ir perduodamas Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, A. R. skirtą 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) iki 20 (dvidešimt) parų arešto bausmės.
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą bausmę santykiu 1:1 įskaityti A. R. laikino sulaikymo laiką – dvi paras, jas prilyginant dviem arešto paroms.
Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – 7,62 mm kalibro, C kategorijos graižtvinio šautuvo „Mosin“ užraktą, saugomą Šiaulių apskrities VPK, konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Išaiškinti A. R., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, kitomis sąlygomis, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.