- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- 2YT-13957-1141/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. (S.) P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. (S.) P. (toliau – ir pareiškėjas) 2024 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. po savo sutuoktinio V. (V.) P. (toliau – ir palikėjas) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jo motina V. P. nepriėmė sutuoktinio palikimo, nes galvojo, jog butas bet kokiu atveju yra jos asmeninė nuosavybė po vyro mirties, kad nebūtina priimti palikimo pas notarą, o pats pareiškėjas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties, nes nepretendavo į tėvų turtą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jeigu visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. P. priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. P. ir palikėjas V. P. sudarė santuoką. Palikėjas ir V. P. turėjo dukrą V. B., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, bei sūnų S. P. (pareiškėją). Palikėjas (duomenys neskelbtini) mirė. V. P., būdama santuokoje su palikėju, įsigijo nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad minėtas turtas nuosavybės teise priklauso V. P., įregistravimo pagrindas – pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi šis turtas buvo įgytas V. P. ir V. P. santuokos metu, laikytina, kad palikėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė pusė sutuoktinės V. P. vardu registruoto buto (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis).
5. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini) Iki mirties ji su vyru V. P. gyveno jų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir pareiškėjas. Po palikėjo V. P. mirties V. P. priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti, t. y. ji po sutuoktinio mirties liko gyventi minėtame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo būsto mokesčius, naudojo ir prižiūrėjo po sutuoktinio mirties likusį minėtame bute santuokoje įgytą turtą – baldus, buitinę techniką, nuotraukas, indus ir kitą turtą, taigi perėmė sutuoktinio asmeninius bei bute likusius buities daiktus. Pareiškėjas nurodė, kad jis po tėvo mirties palikimo nepriėmė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjo mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuoto asmens prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. po savo sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. (S.) P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. (V.) P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo S. (S.) P. paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.