Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

BK 150 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. P. paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai –nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. K. iš nuteistojo R. P. priteista 7 700 Eur (septyni tūkstančiai septyni šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d., 21.10 val., iki 2018 m. rugsėjo 21 d., 5.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas A. K. atžvilgiu fizinį smurtą – rankomis sugriebdamas A. K. už drabužių ir nutempdamas pastarąją į lovą, kumščiais suduodamas smūgius į veido ir krūtinės sritį, nuplėšdamas nuo kūno drabužius, ir taip atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, prieš A. K. valią su ja lytiškai santykiavo, įvesdamas savo lytinį organą į A. K. lytinius organus, o nukentėjusiajai pradėjus šaukti „gelbėkit“, sugriebė pastarajai už gerklės ir smaugė, A. K. pavykus išsilaisvinti ir nubėgus iki virtuvės patalpos, jis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir nutempė į lovą, kur kumščiais sudavė ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, dėl ko po suduotų smūgių A. K. prarado sąmonę, taip padarydamas nukentėjusiajai A. K. kraujosruvą dešinės akies vokuose, nubrozdinimą dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą nosies srityje, kraujosruvą kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, tarpusavyje susiliejusias kraujosruvas dešiniame žande, smakre, kaklo priekio viršutinėje dalyje bei kairiame žande, kraujosruvas bei žaizdas lūpose, kraujosruvą dešinės ausies bei užausies srityje, kraujosruvą kaktos dešinėje, kraujosruvą kaktos kairėje, pereinančia per skruostą į kairį žandą, kraujosruvas kaklo priekyje, krūtinės viršutinėje dalyje, pečių srityje, žastuose, dilbiuose bei plaštakose, kraujosruvą nugaros dešinėje, kraujosruvas liemens kairėje, pereinančias į pilvą, nubrozdinimą nugaroje, kraujosruvas kirkšnių srityje, šlaunyse, kraujosruvą, nubrozdinimą dešinio kelio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra, panaudodamas fizinį smurtą, išžagino nukentėjusiąją A. K..

2. R. P. pagal BK 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 20 d., 21.10 val., iki 2018 m. rugsėjo 21 d., 05.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name, esančiame (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. K. bejėgiška būkle po išžaginimo ir dėl po suduotų smūgių prarastos sąmonės, siekdamas seksualinio pasitenkinimo, prieš nukentėjusiosios valią kišo savo lyties organą A. K. į išeinamąją angą, taip tenkindamas savo lytinę aistrą analinio sąlyčio būdu, bei, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kišo savo lyties organą nukentėjusiajai į burną, taip tenkindamas savo lytinę aistrą oralinio sąlyčio būdu, tai yra, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, seksualiai prievartavo nukentėjusiąją A. K..

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. P. priteista 7 700 Eur A. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti (iš viso nustatytas 8 000 Eur neturtinės žalos dydis, tačiau nuteistasis 300 Eur jau buvo atlyginęs).

8. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014). Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

9. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų motyvų, neturtinės žalos dydis pagrįstai nustatytas atsižvelgiant į tai, kad prieš nukentėjusiąją buvo padaryti du sunkūs nusikaltimai, pažeidžiant seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taigi nėra pagrindo abejoti, kad dėl to nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, pažeminimą bei stresą, kuriuos jaučia iki šiol. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo suduota ne mažiau kaip penkiolika smūgių į įvairias kūno vietas, nuteistasis tenkino savo lytinę aistrą oralinio bei analinio sąlyčio būdu, su ja lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, panaudojęs fizinį smurtą. Svarbi aplinkybė, vertinant neturtinę žalą yra ir tai, jog nusikaltimas sukėlęs tokius padarinius buvo padarytas tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems išžaginimo bylose paprastai nustatoma iki 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-37-303/2017, 3 000 Eur atlyginta savo noru ir 3 000 Eur priteista), tačiau šiuo atveju prieš nukentėjusiąją buvo padaryti du sunkūs nusikaltimai – išžaginimas ir seksualinis prievartavimas, todėl teismo nustatyta 8 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti atitinka sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, o nuo teismų formuojamos praktikos panašaus pobūdžio bylose nukrypta nebuvo. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tokio dydžio priteistos neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas padarytai žalai, nėra akivaizdžiai neteisingas, todėl jos dydis nekeičiamas. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis šiuo metu nedirba, nėra jauno amžiaus, todėl atlyginti tokio dydžio žalą jam bus itin sudėtinga. Tačiau šiuo atveju nustačius būtent tokią neturtinės žalos sumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra užtikrinta protinga pusiausvyra tarp realios kompensacijos už nukentėjusiosios patirtų dvasinių išgyvenimų ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

10. Aukštesnysis teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 20 d. nuosprendis paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.