Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo pirmininkas – Nerijus Meilutis, išnagrinėjęs kaltinamojo – V. J. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-2733-738/2012, kurioje V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, perdavimo iš Kauno miesto apylinkės teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti iš teismo, kuriam byla teisminga, kitam apylinkės teismui, atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo 2012-11-02 prašyme dėl bylos perdavimo iš Kauno miesto apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui pareiškėjas (kaltinamasis) nenurodo motyvų, dėl kurių byla, jo nuomone, negali būti objektyviai ir visapusiškai išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme, o privalo būti perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui, o tik tvirtina, kad tai esą būtina siekiant užtikrinti teisingumo interesus, todėl būtina įvertinti pareiškėjo (kaltinamojo) argumentus, kurie yra išdėstyti Kauno apygardos teismui adresuotame skunde dėl teisėjos Birutės Drozdienės veiksmų sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-2733-738/2012 perdavimo iš Kauno miesto apylinkės teismo, kuriam byla teisminga, kitam apylinkės teismui. Spręsdamas pareiškėjo (kaltinamojo) prašymą, apygardos teismo pirmininkas taip pat susipažino su 2012-09-24 teisiamojo posėdžio garso įrašu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2733-738/2012, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis taip pat dėstė argumentus, susijusius su abejonėmis teismo objektyvumu.

Kaltinamojo – V. J. prašymas dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkintinas dėl šių priežasčių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio, reglamentuojančio baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo kuriam ji teisminga, kitam teismui, 1 dalyje yra numatyti išimtiniai atvejai, kai galima perduoti bylą kitam teismui, jeigu tai yra reikalinga siekiant užtikrinti svarbius saugumo, viešosios tvarkos ir teisingumo interesus. Šiais pagrindais perduoti bylą kitam teismui leidžiama tik tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje. Savo prašymą dėl bylos perdavimo kaltinamasis motyvuoja būtent svarbiais teisingumo interesais, tačiau šio pagrindo nekonkretina.

Tuo tarpu iš Kauno apygardos teismui adresuoto skundo turinio matyti, jog kaltinamajam kyla abejonių dėl to, jog jo byla Kauno miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta objektyviai, nešališkai, visapusiškai ir išsamiai ištiriant bylos aplinkybių visetą ir priimant teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pažymėtina, kad bylos perdavimo kitam teismui prašantį asmenį saisto pareiga savo abejones pagrįsti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodyti kokie objektyvūs faktai nulemia subjektyvią kaltinamojo nuomonę, jog Kauno miesto apylinkės teismas yra šališkas, kodėl tinkamai įvykdyti teisingumą šioje byloje minėtas teismas negali. Kaip minėta, prašyme dėl bylos perdavimo kaltinamasis tokių aplinkybių nenurodo; tai yra dėstoma Kauno apygardos teismui pateiktame skunde. Apygardos teismo pirmininkas šiuos kaltinamojo argumentas įvertino ir juos atmeta. Minėtame skunde kaltinamasis (pareiškėjas) tik deklaratyviai nurodo, jog teismas pažeidė jo kaip kaltinamojo teises, neužtikrino jo teisės į nešališką ir objektyvų teismą, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai minėti pažeidimai pasireiškė. Kaltinamasis (pareiškėjas) tvirtina, kad teisėjos Birutės Drodzienės veiksmuose esama daugybinių teisėjo vardą žeminančių poelgių ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimų. Pareiškėjo nuomone, šie pažeidimai pasireiškiantys tuo, jog teisėja nepagrįstai ir neteisėtai nutraukdavo su byla neatsiejamai susijusius pareiškimus, paaiškinimus, pasisakymus. Šie kaltinamojo (pareiškėjo) argumentai yra atmestini. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 241 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuris šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Tai, kad tam tikri jo paaiškinimai yra susiję su teisminio nagrinėjimo dalyku yra subjektyvi kaltinamojo nuomonė, tačiau teisiamojo posėdžio pirmininkas, vadovaujantis procesui, būdamas priešingos nuomonės, turi teisę tokius paaiškinimus nutraukti, nurodyti proceso dalyviui pasisakyti dėl nagrinėjamo klausimo esmės. Tokiu būdu, posėdžio pirmininkui suteikiamų įgalinimų realizavimas negali būti traktuojamas kaip jo šališkumas, suinteresuotumas bylos baigtimi ar teisėjų profesinės etikos principų pažeidimas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei kaltinamasis yra įsitikinęs, jog tam tikros bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo visapusiškai ir išsamiai ištirtos ar pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, jam priklauso teisė remiantis šiais argumentais teikti apeliacinį skundą ir juo ginčyti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą dėl bylos esmės.

Nekonkretizuotais laikytini ir kaltinamojo (pareiškėjo) skunde esantys teiginiai, jog teisėja Birutė Drozdienė nukentėjusiajam A. E. leido daryti nusikalstamą poveikį nukentėjusiajam S. K., kai šis atsakinėjo į V. J. klausimus, kadangi skunde nenurodoma, kaip ir kokiais veiksmais pasireiškė poveikis, kurį kaltinamasis V. J. laiko nusikalstamu.

Dėl V. J. argumentų, jog teisėja Birutė Drozdienė už prašymų teisiamajame posėdyje reiškimą grasino skirti jam baudą, pasakytina, jog teisiamojo posėdžio pirmininkui priklauso teisė skirti baudą posėdžio tvarką pažeidžiantiems asmenims, todėl įspėjimas apie tai, jog nesilaikant tvarkos gali būti taikoma tokio pobūdžio teismo nuobauda, negali būti traktuojamas kaip grasinimas.

Dėl kaltinamojo V. J. nurodomų argumentų, jog teisėja Birutė Drozdienė neteisėtai ir nepagrįstai netenkino jo prašymo fiksuoti teisiamojo posėdžio eigą vaizdo įrašymo priemonėmis pažymėtina, jog galiojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso redakcijos 260 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisiamojo posėdžio metu naudoti kino ar televizijos kameras , fotoaparatus, o taip pat kitas vaizdo įrašymo priemones neleidžiama. Šias priemones gali naudoti tik teismas posėdžiui užfiksuoti. Iš teisiamojo posėdžio garso įrašo matyti, jog pareiškus prašymą dėl vaizdo įrašo darymo, teisėja B. Drozdienė klausė kaltinamąjį, ar jis turintis tam skirtą įrenginį, pastarajam atsakius, kad jis pageidaujantis, jog teismas darytų vaizdo įrašą, buvo paaiškinta, kad teismas tokios galimybės neturi. Taigi, teismo pareigos fiksuoti kiekvieną teisiamąjį posėdį vaizdo įrašymo priemonėmis baudžiamojo proceso įstatymai nenumato, o tik suteikia teismui teisę naudotis tokio pobūdžio priemonėmis, kai teismas laiko tai esant reikalinga. Vadinasi, tokiais atvejais teismas iš anksto pasirūpina ir atitinkamomis priemonėmis, kurios yra reikalingos vaizdo fiksavimui. Tokiu būdu, teisėjos Birutės Drozdienės paaiškinimas, jog kaltinamajam pareiškus tokį prašymą, teismas neturėjo objektyvių galimybių ir priemonių padaryti vaizdo įrašą, atitiko realią situaciją. Be to, toks kaltinamojo pareikštas prašymas teismui nėra privalomas.

Kaltinamojo (pareiškėjo) argumentai, jog teisėja Birutė Drozdienė, kaltinamojo nuomone, nepagrįstai nekvietė kaltinamojo prašomų apklausti kaip liudytojai asmenų, yra susiję su teismo procesine veikla, teisėjo priimamais procesiniais sprendimais. Kaip minėta, nesutikdamas su tam tikrais teismo procesiniais sprendimais, kaltinamasis baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais turi teisę skųsti juos aukštesniajam teismui, o taip pat argumentus, susijusius su tuo, kad, jo nuomone, teismas nepagrįstai netenkino prašymų apklausti liudytojus, kitų kaltinamojo prašymų, įtraukti į apeliacinį skundą dėl teismo procesinio sprendimo, kuriuo byla išnagrinėjama ir išsprendžiama iš esmės.

Apibendrindamas tai, kas pasakyta, Kauno apygardos teismo pirmininkas daro šias išvadas. Pirma, kaltinamojo prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui negali būti tenkinamas vien todėl, kad byla yra pradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, o baudžiamojo proceso įstatymas galimybę perduoti bylą yra imperatyviai apribojęs, t. y. perdavimas galimas iki teisiamojo posėdžio pradžios. Antra, kaltinamasis neatskleidė, kas konkrečiai sudaro jo nurodomus teisingumo interesus, t. y. nenurodė jokių kliūčių, kodėl byla negali būti teisingai išnagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme. Trečia, savo pateiktuose dokumentuose teismo šališkumą siejo išimtinai su bylą nagrinėjančios teisėjos Birutės Drozdienės veiksmais, tačiau atkreiptina dėmesys, kad net ir tuo atveju, jeigu šiai teisėjai būtų pareikštas pagrįstas nušalinimas ar ji pati nuo bylos nusišalintų, byla galėtų būti perduota nagrinėti kitam Kauno miesto apylinkės teismo teisėjui, todėl kaltinamojo pateikti dokumentai negali būti traktuojami kaip nušalinimas Kauno miesto apylinkės teismui in corpore. Ketvirta, kaltinamojo pateiktuose dokumentuose reiškiami argumentai dėl teisėjos – Birutės Drozdienės šališkumo, neobjektyvumo yra susiję su teisėjos procesine veikla, jos kaip teisėjos priimamais procesiniais sprendimais, kaip teisiamojo posėdžio pirmininkės patvarkymais, kurie nebuvo palankūs kaltinamajam, tačiau tai per se nereiškia teisėjo šališkumo, suinteresuotumo bylos baigtimi, kaltinamojo teisių pažeidimo ar nepagrįstų privilegijų teikimo kitiems baudžiamojo proceso dalyviams.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 str. 1-2 dalimis, Kauno apygardos teismo pirmininkas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo (kaltinamojo) – V. J. prašymą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-2733738/2012 perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui netenkinti.

Baudžiamąją bylą su nutartimi grąžinti ją nagrinėjančiai Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Birutei Drozdienei.

Patvirtintą nutarties kopiją pasiųsti pareiškėjo (kaltinamojo) – V. J. žiniai.

Nutartis neskundžiama.