Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Pilčiausko ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų P. S. (P. S. ) ir T. S. (T. S. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. S. ir T. S. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl praleisto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismo posėdyje pareiškėjai skundą palaikė, prašė tenkinti nurodytais motyvais.

II.

Teismas sprendime nurodė, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 10 str. 1 d. ir 4 d. numatyta, kad piliečiams praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti atnaujinamas. Sprendžiant praleistų terminų atnaujinimo klausimą teisminio nagrinėjimo dalykas yra buvusių iki prašomo atnaujinti termino pabaigos (o ne atsiradusių po šio termino pasibaigimo) aplinkybių, dėl kurių prašantis atnaujinti terminą asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą, tyrimas. Įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl, sprendžiant šį klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis pastarąja nuostata pripažintina, jog termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat yra būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę.

Iš mirties liudijimo (b.1.23) teismas nustatė, kad pareiškėjų tėvas mirė 1993-02-22. Tuo metu galiojantys teisės aktai jau numatė galimybę susigrąžinti buvusią nuosavybę. Apie nuosavybės teisių atkūrimą informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse, todėl ir neteisinio išsilavinimo asmenims turėjo būti žinoma apie galimybę susigrąžinti sovietiniais metais nusavintą nuosavybę. Nors pareiškėjai nurodė, kad tėvas sunkiai sirgo, tačiau nepateikė įrodymų, jog tėvas nebuvo sąmoningas ar dėl kokių nors kitų priežasčių negalėjo papasakoti vaikams apie turėtą nuosavybę. Be to, tinkamai rūpindamiesi savo teisių įgyvendinimu, pareiškėjai turėjo galimybių pateikti užklausas į archyvus ar kreiptis informacijos į teisės aktais įgaliotą priimti ir nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo instituciją ir sužinoti, kad tėvui nuosavybės teise priklausė tam tikras žemės plotas, nes kaip matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, tokią informaciją jie surinko 2005 metais (b.l. 5-19). Pareiškėjai nurodo, kad tik 2005 metais giminės pasakė, jog tėvas turėjo žemės, tačiau nenurodė, kokios objektyvios priežastys jiems sutrukdė su giminėmis bendrauti 1991-2001 metų laikotarpyje. Laikotarpis nuo nuosavybės teisių atstatymo procedūros pradžios iki prašymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą padavimo termino (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo termino (iki 2003-12-31) pabaigos itin didelis. Atsižvelgęs į tai, kad 1991 metais pareiškėjai jau buvo suaugę, darbingi, taip pat į tai, kad įstatymai skelbiami viešai, apie nuosavybės teisių atkūrimą informacijos buvo pakankamai visuomenės informavimo priemonėse, pareiškėjų, gyvenančių Lietuvoje, nesugebėjimą per tokį ilgą laikotarpį pasidomėti, ar tėvas turėjo žemės nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos, teismas vertintino kaip nerūpestingumą, o tai yra subjektyvi, nuo pareiškėjų pasirinkto elgesio būdo priklausanti termino praleidimo priežastis.

III.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad po tėvo S. S. mirties 1993 m. namuose rado testamentą, pagal kurį tėvo motina (pareiškėjų senelė) J. S. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime palieka jų tėvui S. S. ir motinai M. S. . Kadangi šiame testamente nieko nebuvo nurodyta apie žemė, jie buvo įsitikinę, kad jokios žemės nėra. Pareiškėjai pažymi, kad tėvas iš nurodyto kaimo į Vilnių atvažiavo 1944 m., jokių ryšių su savo giminaičiai, gyvenančiais Pamiškių k., nepalaikė, todėl jie negalėjo žinoti apie turėtą žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (10 straipsnio 1 dalis) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31d. Čia pat numatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Tokia pat galimybė numatyta termino pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, nustatyto iki 2003m. gruodžio 31d., atnaujinimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai prašymų dėl žemės nuosavybės teisių į buvusio savininko S. S. valdytą 3,46 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone, atkūrimo ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė. Pareiškėjai nurodė, kad tėvas, kuris sunkiai sirgo ir mirė 1993 metais, apie žemę nieko nepasakojo, apie turėtą žemę jie sužinoję tik 2005 metais giminių laidotuvėse, po ko patvirtinimą gavę iš archyvo. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis nurodoma ta aplinkybė, kad pareiškėjai nežinojo apie tėvo valdytą žemę.

Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistam terminui atnaujinti, teismų praktikoje pripažįstamos objektyvios priežastys, nepriklausiusios nuo pareiškėjo valios, ir trukdžiusios šiam realizuoti savo teises.

Pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. nuosavybės teisės atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį (3 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjams teisė pretenduoti į tėvo valdytą žemę atsirado tik po jo mirties, kaip nustatyta byloje 1993 metais. Pareiškėjų teigimu, jų tėvas iš kaimo, kuriame buvo žemė, išvažiavo dar 1944 metais ir ryšiai su giminėmis nebuvo palaikomi, be to, jis pasimirė ligotas ir apie turėtą žemę jiems nebuvo sakęs. Į bylą pateiktas pareiškėjų močiutės testamento, kuriuo pareiškėjų tėvui ir motinai paliekami pastatai (duomenys neskelbtini) kaime, nuorašas (b.l. 48), kuriame nėra jokių žinių apie turėtą žemę. Ta aplinkybė suklaidino pareiškėjus ir nedavė pagrindo domėtis turėta nuosavybėje žeme, nors, kaip minėta, teisė pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjams atsirado nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžioje. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjai negyvena vietovėje, kurioje yra tėvo valdyta žemė. Abu pareiškėjai nurodė, kad apie tėvo turėtą žemę sužinojo tik 2005 metais iš giminaičių, sutiktų laidotuvėse. Šios informacijos pagrindu nedelsiant buvo pradėta rinkti archyvinė medžiaga, patvirtinanti turėtos žemės faktą.

Kolegijos nuomone pareiškėjų nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip objektyvios priežastys, sutrukdžiusios pareiškėjams realizuoti savo teises – laiku kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo valdytą žemę ir pateikti prašymą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus. Todėl įvertinus priežasčių svarbą, konstatuojama, kad yra pagrindas prašymą tenkinti ir atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. S. turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjų prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų P. S. ir T. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjų P. S. ir T. S. prašymą tenkinti. Atnaujinti pareiškėjams P. S. ir T. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko S. S. turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniaus rajone bei nuosavybes teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Sprendimas neskundžiamas.