Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto P. V. P. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 30 d. nutarimą paliko nepakeistą ir P. V. P. skundo netenkino.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. spalio 30 d. nutarimu P. V. P. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 1 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, namo kieme pašalinių asmenų akivaizdoje apliejo vandeniu J. P. ir išplūdo necenzūriniais žodžiais J. S. bei jam už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 174 str. numatytą pažeidimą paskirta 50 eurų bauda.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. kyla, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir dėl P. V. P. skundo priėmė teisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad P. V. P. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Kaip jau minėta, P. V. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 174 str. nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Nors P. V. P. neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo kaltė padarius ATPK 174 str. numatytą pažeidimą įrodyta byloje surinktais ir teismo visumoje įvertintais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji J. P. nurodė, kad 2015 m. spalio 1 d. ji išėjo skinti obuolių. P. V. P. išpuolė su kibiru ir pylė iš kibiro. Grįžus jos dukrai su anūku, P. V. P. pradėjo rėkti, metė į ją kibirą, puolė ant jos dukters. Anūkas išsigando, pradėjo verkti. P. V. P. pradėjo rėkti, išsakė necenzūrinius žodžius. Ji iškvietė policiją, policijos pareigūnai lauke kalbėjo su P. V. P.. Teisme apklausta liudytoja J. S. paaiškino, kad grįžusi su sūnumi iš parduotuvės kieme išgirdo triukšmą. P. V. P. pradėjo mėtyti obuolius, į jos mamą paleido iš kibiro, paskui dar iš krepšio. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai – J. P., J. S. pareiškimai policijai, tarnybinis pranešimas bei, iš dalies, paties P. V. P. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog J. P. ir J. S. ėmė skinti obuolius nuo jo žemės sklypo pusėje esančios obels, todėl jas sudraudė, ant J. P. užsimojo kibiru, bet tuščiu, tik neigė, jog jis keikėsi ir vartojo necenzūrinius žodžius, todėl netikėti minėtais nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, laikyti juos nepatikimais nėra pagrindo. Byloje esančiame policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad bendraujant su J. P. prie jų atėjo P. V. P. ir rėkaudamas aiškino, kad čia yra jo obelis, jog P. V. P. vartojo necenzūrinius žodžius J. P. ir J. S. atžvilgiu. Tai, kad P. V. P. pradėjo reikšti priekaištus dėl obels, apipylė J. P. kibire buvusiu vandeniu, J. P. ir J. S. išplūdo necenzūriniais žodžiais, jog atvykus policijos pareigūnams J. P. atžvilgiu ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius, J. P. nurodė savo 2015 m. spalio 5 d. policijos komisariatui pateiktame pareiškime bei liudytoja J. S. savo pateiktame 2015 m. spalio 5 d. pareiškime.

Taigi apeliacinės instancijos, įvertinęs anksčiau išdėstytus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu ir jo išvadomis dėl P. V. P. kaltės, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad P. V. P. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., požymius, todėl naikinti skundžiamą nutartį, kaip to prašo apeliantas, nėra pagrindo.

Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta 50 eurų bauda už ATPK 174 str. numatyto pažeidimo padarymą.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad pažeidimą padarė neįgalus asmuo, sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, įvertino pažeidėjo asmenybę. Iš pažymos apie ankstesnius baustumus matyti, jog P. V. P. ne kartą baustas už analogiškus pažeidimus ir prieš tuos pačius asmenis, kas rodo jo nenorą laikytis įstatymų ir daryti išvadas iš ankstesnių nubaudimų. Taigi atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog P. V. P. paskirta 50 eurų bauda už ATPK 174 str. padarytą pažeidimą yra proporcinga jo padarytam administraciniam teisės pažeidimui, efektyvi siekiant administracinės nuobaudos tikslų, todėl teisinga ir nekeistina.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, ją naikinti apelianto P. V. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

P. V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.