Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

D. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str. laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2007 m. spalio 28 d. iki 2007 m. gruodžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. vengė pareigos pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 11 d. sprendimą išlaikyti savo vaikus, mokėti lėšas ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikams G. T. , gim. 1991 m. gruodžio 19 d., S. T. , gim 1993 m. birželio 11 d., I. T. , gim. 1994 m. spalio 22 d. Įsiskolinimas 2007 m. lapkričio 1 d. sudarė 36 928 Lt.

Skunde aiškinama, kad teismas nepagrįstai skirdamas jam bausmę atsižvelgė į tai, jog jis yra recidyvistas, vėl piktybiškai daro tą patį nusikaltimą. Toks teismo teiginys neteisingas, nes jis nėra padaręs nei vieno kito nusikaltimo, todėl teismo teiginys dėl jo pavojingumo visuomenei yra nepagrįstas. Kadangi jam paskirta bausmė buvo subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, tad apeliantui kyla abejonių dėl teismo kompetencijos.

Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl D. T. pateikto kaltinimo

Pirmosios instancijos teismas D. T. nuteisė dėl vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiais nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 lapkričio 1 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta duomenų, jog laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis vengė išlaikyti savo vaikus. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad sistemingai išlaikė vaikus, pats perduodavo nukentėjusiajai rūbų vaikams, taip pat savo mamai perduodavo pinigus, kuriuos ji atiduodavo M. J. . G. T. apylinkės teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004 m. rudenį M. J. perdavė 1000 Lt vaikų reikmėm. Atkreiptinas dėmesys, jog ši aplinkybė apylinkės teismo nebuvo paneigta. Be to, 2005 m. kovo mėn. antstolių kontorai pardavus iš varžytinių D. T. turtą, M. J. buvo išmokėta 1508,68 Lt. (b.l. 23). Pati nukentėjusioji teismo posėdžio metu neapklausta, tad aplinkybės, jog vaikų išlaikymui buvo perduoti pinigai, nėra paneigta. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, D. T. pateikti kaltinimai dėl vengimo išlaikyti vaikus laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. nepagrįsti byloje esančiais duomenimis.

Vertindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pakankamai duomenų, jog D. T. laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d. vengė išlaikyti vaikus, nes nukentėjusioji M. J. gavo pinigų sumas, skirtas vaikų išlaikymui. Todėl iš pateikto kaltinimo šalintinas D. T. inkriminuoto nusikaltimo padarymas laikotarpiu nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d., o apylinkės teismo nuosprendis vadovaujantis BPK 328 str. 3 p. keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Dėl bausmių bendrinimo

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad D. T. paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad neteisingai nurodytas bausmių bendrinimo būdas. D. T. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos 3 mėnesiams 6 dienoms. (b.l. 96). Tačiau realiai iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis paleistas 2004 m. gruodžio 28 d. , tai yra praėjus 6 dienoms po nutarties priėmimo. Tad nuteistajam neatliktos bausmės dalis liko 3 mėnesiai, tai yra tokia dalis, kokią pilnai pridėjo apylinkės teismas bendrindamas bausmes. Vadinasi, paskirtos bausmės buvo subendrintos ne dalinio, o visiško sudėjimo būdu. Neatsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad tai nėra esminis pažeidimas, nes panaikinus D. T. inkriminuotą nusikalstamos veikos laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d., paskirta bausmė nebus bendrinama, nes nusikaltimo padarymo laikotarpiu D. T. jau buvo atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Dėl nurodytų aplinkybių nuosprendis vadovaujantis BPK 328 str. 1 d. keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Dėl pripažinimo recidyvistu

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas recidyvistu. BK 27 str. 1 d. nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis D. T. iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą, buvo paleistas 2005 m. sausio 3 d. (b.l. 85). Šiuo nuosprendžiu jis kaltinamas nusikaltimą įvykdęs laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2007 m. lapkričio 1 d. Šios aplinkybės patvirtina, kad D. T. teisiamas už tyčinį nusikaltimą, kuris įvykdytas neišnykus ankstesniam teistumui, ir tai atitinka įstatymo reikalavimus asmenį pripažįstant recidyvistu. Tad teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis apylinkės teismo nuosprendžiu pagrįstai pripažintas recidyvistu bei vadovaujantis BK 56 str. teisingai paskirta laisvės atėmimo bausmė. Be to, apylinkės teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tad vadovaujantis BK 61 str. pagrįstai nustatytas bausmės dydis mažesnis negu sankcijoje numatytas vidurkis.

Apeliaciniame skunde taip pat D. T. nurodo, kad antstolė nepagrįstai už akivaizdžiai mažą kainą pardavė jo turtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nagrinėja tik apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Tuo tarpu antstolės veiksmų teisėtumas gali būti skundžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka ir tai negali būti vienas iš apeliacinio skundo reikalavimų, tad jis nenagrinėtinas.

Išnagrinėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, todėl keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1, 3 p.,

nusprendžia:

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 22 d. nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. T. pripažintas kaltu dėl vengimo išlaikyti vaikus laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio 28 d. iki 2005 m. rugpjūčio 5 d.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė buvo subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirta neatliktos bausmės dalimi.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.