Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-09-13 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1194-1199/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-09-13
Bylos Nr.
e1-1194-1199/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33814-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
V. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1194-1199/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33814-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.5; 1.1.9.2; 1.1.9.7 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Vidos Bracevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis užsienyje, Lietuvoje neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ? ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. A. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.31 val., Vilniaus raj. sav., Paberžės sen., Arliškių k., A14 kelyje (koordinatės: 54.977064 25.351406), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Fabia valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,09 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 22 val., važiavo namo jam priklausančiu automobiliu Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tada važiuojant keliu A14, Vilniaus rajone, važiuojant link Vilniaus, įvyko eismo įvykis, ir jis savo automobiliu kliudė vilkiką, vilkiko valstybinių numerių ir modelio neprisimena. Visko detaliai nurodyti negali, nes neprisimena. Savo automobiliu jis važiavo vienas. 2024 m. rugpjūčio 29 d. dieną pas pažįstamą, jo duomenų minėti nenori, sodyboje vartojo alkoholį, gėrė brendį. Išgėrė apie 350 ml. Kadangi tą dieną jis savo žmonai pažadėjo, kad grįš namo, todėl ir sėdo prie automobilio vairo. Sėsdamasis prie vairo, jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs, tačiau dabar supranta, kad padarė didelę klaidą. Kai atvyko policijos pareigūnai, jiems pasakė, kad ne jis vairavo automobilį, o jo draugas, tačiau V. A. nori paaiškinti, kad čia tik buvo jo kaip neblaivaus asmens kliedesiai. Prisimena, kad pripūtė į alkotesterį 2,09 promilių, su patikrinimo rezultatais sutinka, neblaivumo nustatymo akte nepasirašė tiesiog dėl savo neblaivumo. Jis dirba užsienyje, automobilių baterijų ir akumuliatorių perdirbimo srityje, jo pajamos yra iki 1 000 eurų per mėnesį (el. b. l. 102–104).

Kaltinamojo V. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Y. L. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 20.10 val., vairuodamas sunkvežimį Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su puspriekabe Schmitz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko iš savo darbovietės ir keliu A14 vyko Latvijos pasienio link, kuomet maždaug ties A14 kelio 34 km, apie 21.29 val., jam vairuojant minėta vilkiką į jo prikabintos puspriekabės kairę pusę bei pačio sunkvežimio kairę pusę, atsitrenkė į priešpriešinę eismo juostą išvažiavęs automobilis Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pastebėjęs į priešpriešinę eismo juostą išvažiavusį automobilį, bandė pasitraukti kiek įmanoma dešiniau, tačiau eismo įvykio išvengti nepavyko. Nespėjo pamatyti, kiek to automobilio salone buvo žmonių. Iš karto po eismo įvykio sustojo dešinėje šalikelės pusėje ir apie įvyki pranešė savo darbovietės vadovui bei paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kalbėdamas su operatore iškart nubėgo pažiūrėti, ar Škoda automobilyje esantiems žmonėms viskas gerai, tačiau pamatė, jog iš minėto automobilio išlipo vienas vyriškis su raudona palaidine ir „haki“ spalvos kelnėmis. Priėjus prie jo, Y. L. paklausė, ar jam viskas gerai ir ar dar kažkas yra automobilyje, pastarasis nurodė, kad važiavo vienas. Kad įsitikintų, Y. L. nuėjo pats apžiūrėti automobilio ir daugiau mašinoje nieko nebuvo. Po kelių minučių automobilio vairuotojas pradėjo klausinėti kur yra automobilio Škoda vairuotojas ir kur pastarasis išėjo. Kiek vėliau, tas pats vyras mėgino išvažiuoti bei pasiūlė išsiskirstyti ir nekviesti jokių spec. tarnybų, tačiau netrūkus atvyko greitosios pagalbos brigada, dėl ko pastarasis vyras jau niekur nebesiruošė važiuoti. Visą laiką iki atvykstant visoms tarnyboms vyriškis alkoholio nevartojo, tačiau bendraujant, nuo jo itin stipriai smirdėjo alkoholiu, taip pat vyriškio koordinacija buvo sutrikusi, sunkiai sugebėjo rišliai suregzti žodžius, vos pastovėjo ant dviejų kojų. Eismo įvykio metu nei vienas iš jų nenukentėjo. Y. L. vairuojamame sunkvežimyje nėra vaizdo registratoriaus, nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (el. b. l. 21–24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus aps. VPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Andriaus Ališausko tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.31 val., Vilniaus raj., Paberžės sen., Arliškių k., A14 kelias, koordinatės 54.977064 25.351406, V. A., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, nustačius neblaivumo požymius bei patikrinus blaivumą nustatytas – pirmu pūtimu 2,09 promilės girtumas, antru pūtimu 2,21 promilės girtumas iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos. Šiais savo veiksmais V. A. gim. (duomenys neskelbtini), įtariamas padaręs nusikalstamą veiką nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (el. b. l. 1– 7).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus aps. VPK Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo Andriaus Ališausko tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33814-24, atvykus nurodytu adresu juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) 0824 bei Paberžės priešgaisrinės pagalbos gelbėjimo tarnyba, kurie nurodė, kad nukentėjusiųjų po eismo įvykio nėra. Kaip paaiškėjo, pasak liudytojo, automobilį vairavo V. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido alkoholio kvapas. Asmuo iš karto pareiškė, kad neva ne jis vairavo, o draugas kurio neįvardino, o jis pats sėdėjo automobilio gale. Liudytojas aiškiai matė, kad po eismo įvykio niekas iš automobilio neišlipo ir prie automobilio vairo sėdėjo V. A.. Pasitikrinus blaivumą, V. A. į „body“ kamerą pasakė „nu ir kas, kad vairavau, lyg tu nesi vairavęs išgėręs“, tačiau asmuo paklausė, ar įvykis yra filmuojamas ir sulaukus teigiamo atsakymo, vėl pradėjo sakyti, kad jisai nevairavo. Asmeniui buvo norima surašyti šaukimą atvykti į policijos komisariatą, tačiau pastarasis teigė, kad Lietuvoje negyvena, nors turi deklaruotą gyvenamąją vietą, nedirba ir negyvena Lietuvoje, vis pateikdavo melagingus duomenis ir paklausus, ar jis atvyks į policijos komisariatą, jeigu jam bus surašytas šaukimas, šis teigė, kad tikrai niekur nevažiuos ir niekas jo daugiau nesuras, taip pat nurodė, kad artimiausiu metu išvyks iš Lietuvos, todėl buvo priimtas sprendimas sulaikyti asmenį (el. b. l. 64–65).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra Vilniaus raj., Paberžės sen., Arliškių k., A14 kelyje esantys automobiliai Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei vilkikas Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvažiavus ties 34 kilometru kelyje Vilnius–Utena, kryptimi Utenos link, dešinėje kelio pusėje matomas automobilis Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra atsirėmęs į atitvarus ir yra atsisukęs priekiu priešpriešinėje eismo juostoje. Ant kėbulo yra matomi daugybiniai išoriniai kėbulo apgadinimai. Atidarius automobilio priekines keleivio duris matomos išsiskleidusios oro pagalvės tiek keleivio pusėje, tiek ant vairuotojo vairo. Yra matoma, kad ant sėdynių esantis užvalkalas yra susisukęs. Ties užtraukiamu rankiniu yra matomas automobilio raktelis. Toliau perėjus į automobilio galą yra matoma vasarinė kepuraitė su snapeliu bei ant kilimėlio matomas pirkinių maišelis. Atidarius automobilio bagažines dangtį yra matomai du šalmai, odinė apranga bei kiti įvairūs daiktai. Iš minėto automobilio yra paimamos abejos išsiskleidusios oro pagalvės, paimama vairuotojo pusės oro pagalvė supakuojama į paketą Nr. 1 ir uždedama plomba Nr. 024394, paimama keleivio pusės oro pagalvė yra supakuojama į paketą Nr. 2 ir uždedama plomba Nr. 024395. Taip pat yra paimamas kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės ir supakuojamas į stiklainį Nr. 4 ir uždedama plomba Nr. 024397. Toliau už 30 metrų yra matomas vilkikas su priekaba. Ant vilkiko su priekaba yra matomi išoriniai kėbulo apgadinimai, taip pat salone matomi įvairūs daiktai. Įvykio vietoje daugiau objektų ar pėdsakų turinčių reikšmės tyrimui rasta ir paimta nebuvo (el. b. l. 49–63).

2024 m. rugpjūčio 30 d. peržiūrėjus pareigūnų kūnų kameromis darytus vaizdo įrašus nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Ten matomas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilis ir darbuotojas. Kelyje matomas į kelio atitvarus atsitrenkęs pilkos spalvos Škoda markės automobilis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau matomi GMP darbuotojai, vilkiko vairuotojas (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Y. L.) bei kitas vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos V. A.). V. A. neigia vairavęs automobilį Škoda, sako, kad automobilį vairavo kitas asmuo, o jis sėdėjo automobilio gale. Pareigūnui paklausus, ar jis tikrai nevairavo, V. A. atsako, kad aišku vairavo. Pareigūnui pasiteiravus, kodėl jis sėdo prie vairo girtas, V. A. atsako: „O jūs sėdat už vairo girtas, kartais būna taip?“. Toliau sako, kad jis prie vairo nesėdėjo ir klausia, ar pareigūnas įrašinėja, po ko V. A. vėl sako, kad nevairavo. Toliau vaizdo įraše matoma kaip pirmas tikrinamas V. A. blaivumo nepavyko. Jis vėl neigia vairavęs automobilį. Pareigūnui paklausus kas vairavo automobilį, V. A. atsako, kad draugas. Toliau paklausus pareigūnui, kur dabar yra tas draugas, V. A. atsako, kad nėra. Toliau atsakydamas į pareigūno klausimą, ar vartojo alkoholį po eismo įvykio, atsako, kad alkoholį vartojo prieš eismo įvykį, prieš kokias dvi valandas. Vėliau matoma kaip tikrinamas V. A. blaivumas, nustatytas 2,09 promilių girtumas. Toliau pareigūnas bendrauja su vilkiko vairuotoju Y. L., kuris paaiškina, kad automobilio Škoda vairuotojas pradėjo išvažinėti jam į priešpriešą ir kliudė vilkiką. Antrą kartą patikrinus V. A. blaivumą nustatytas 2,21 promilių girtumas. Vaizdo įrašė matyti kaip V. A. atlieka pareigūno nurodytus veiksmus, t. y. eiti tiesia linija, stovinčiam pirštu pataikyti į nosies galą. Daugiau vaizdo įrašuose reikšmingos informacijos nėra (el. b. l. 84–86).

Neblaivumo nustatymo akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad V. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai; eiti tiesia linija pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Pirmojo tikrinimo metu 22.04 val. prietaisu Drager Alcotest 7510, patikros sertifikato Nr. 2070585, nustatytas 2,09 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 22.27 val. nustatytas 2,21 promilių girtumas (el. b. l. 66–67).

AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad automobilio Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra V. A. gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 81).

„Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad automobilio Škoda Fabia, pasirinkti metai 2001, kaina su PVM yra 1160 Eur. (el. b. l. 82).

2024 m. rugpjūčio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akte užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad automobilis Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Minsko plentas 21, Vilnius (el. b. l. 68).

2024 m. rugpjūčio 30 d. leidime atsiimti priverstinai išvežtą transporto priemonę nustatyta, kad V. A. grąžintas automobilis Škoda Fabia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 150–151).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje V. A. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 21.31 val., Vilniaus raj. sav., Paberžės sen., Arliškių kaime, A14 kelyje, jis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,09 promilių, neblaivumas. Be paties V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojo Y. L. duoti parodymai, kurie patvirtina, kad nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas bei tai, kad jo vairuotas automobilis buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, kliudė liudytojo vairuotą vilkiką, automobilyje kaltinamasis buvo vienas; tyrėjo A. Ališausko tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys dėl neblaivaus V. A. vairavimo aplinkybių, vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu V. A. buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. V. A. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Bausmės skyrimo motyvai

V. A. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (el. b. l. 158–161).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. A., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. V. A. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. V. A. Lietuvoje neteistas (el. b. l. 44–48), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas šešis kartus už KET pažeidimus, beveik visos baudos sumokėtos (el. b. l. 139–143), dirba užsienyje. Byloje nėra duomenų apie V. A. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 60 MGL (3 000 eurų) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. A. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė nustatyti kaltinamajam paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į V. A. paskirtos baudos dydį, jo per mėnesį gaunamų pajamų dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, teismas sprendžia, kad V. A. paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 6 (šešių) mėnesių, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.

Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog V. A. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, sudaro pagrindą išvadai, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. A. tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, V. A. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,09 , daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Dalyvaudamas viešajame eisme, jis atsitrenkė į kito asmens vairuojamą vilkiką su puspriekabe. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. (el. b. l. 105–112), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, V. A. paskyrimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).

BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. A., būdamas neblaivus, vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) (b. l. 81), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamojo konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Kiti klausimai

2024 m. rugpjūčio 30 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos V. A. nuosavybės teisės į automobilį Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą (el. b. l. 146–149). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančio V. A., konfiskavimas, laikinas V. A. nuosavybės teisių apribojimas į pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Į V. A. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 29 d. 22.04 val. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 13.14 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai.

V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vairuotojo pusės oro pagalvė bei keleivio pusės oro pagalvė perduota saugoti į daiktinių įrodymų sandėlį; nuo automobilio vairuotojo sėdynės paimtas kvapo pėdsakas bei automobilio foninis kvapo pėdsakas, perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. A. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant V. A. šią baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m rugpjūčio 29 d. 22.04 val. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. 13.14 val. (viena diena), prilyginant vieną laikino sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinis V. A. paskirtos baudos dydis yra 38 MGL, t. y. 1 900 Eur (tūkstantis devyni šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią V. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. A. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

V. A. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Škoda Fabia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymu įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti AB „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vairuotojo pusės oro pagalvę bei keleivio pusės oro pagalvę, perduotas saugoti į Daiktinių įrodymų sandėlį; nuo automobilio vairuotojo sėdynės paimtą kvapo pėdsaką bei automobilio foninį kvapo pėdsaką, perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešosios tvarkos biuro Kinologijos valdybai, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

V. A. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini),Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Liudmila Larionova