Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2020-08-31 · Civilinė byla Nr. e2YT-5390-922/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-08-31
Bylos Nr.
e2YT-5390-922/2020
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00543-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Janiulytė
Pareiškėjas
V. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonei Turto bankas, O. L., I. S.
Civilinė byla Nr. e2YT-5390-922/2020Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00543-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 31 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankas, O. L. ir I. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo faktiniu valdymu, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo A. L. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė palikimą. Nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), būdamas 71-rių metų amžiaus, mirė pareiškėjo tėvas A. L., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini)r. sav. Atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pareiškėjo tėvas perleido jam teisę savo vardu atkurti nuosavybės teises į mano seneliui A. L. priklausiusią žemę, todėl 2000-09-27 Alytaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 38-9745 nuosavybės teisės į 26,39 ha žemės buvo atkurtos jo vardu. Kadangi jam priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype stovėjo ir gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai, po tėvo mirties pas notarą nesikreipė, būdamas tikras, kad visas jo žemėje esantis nekilnojamasis turtas savaime priklauso jam. Iškart po tėvo mirties 2003 metais jis po truputį pradėjo remontuoti savo žemės sklype esantį gyvenamąjį namą, kuris buvo pakankamai apleistas, pakeitė namo šaliuotę, stogo dangą, atliko remontą namo viduje, naujai įrengė namo šildymo sistemą, atliko kitus remonto darbus. Be to, visą šį laiką mokėjo už suvartotą elektros energiją, kitus su namo eksploatavimu susijusius mokesčius. Tačiau 2020 m. pavasarį, norėdamas gauti kompensaciją už šildymo sistemos įrengimą, sužinojo, kad jo žemėje esantys pastatai dar vis yra registruoti mirusio tėvo A. L. vardu. Po tėvo mirties liko jam priklausęs nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Visi šie pastatai ir statiniai stovi pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)r. sav., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ketindamas susitvarkyti palikimo priėmimą ir įregistruoti turtą VĮ Registrų centre, pareiškėjas kreipėsi į notaro biurą, tačiau jam buvo paaiškinta, jog yra praleidęs palikimo priėmimo terminą.

Teismo posėdyje pareiškėjas V. L. pareiškimą palaikė, paaiškino analogiškas aplinkybes, kaip ir pareiškime. Prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys O. L., I. S. ir VĮ Turto bankas atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, pareiškimo tenkinimui prieštaravimų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnyje yra numatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą, jei nuo to priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 444 straipsnio 1 dalis). Tokio fakto nustatymas gali sukurti pareiškėjui teisinius padarinius – paveldėjimo teisės fakto įregistravimą. Aplinkybę, kad įpėdinis priėmė palikimą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis).

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo tėvas A. L. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina mirties liudijimas Nr. AA 168724. Iš Valstybės įmonės registrų centro pateiktos informacijos matyti, kad (duomenys neskelbtini)mirus A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centre neregistruotas. Pareiškėjo pateikti įrodymai įrodo, kad su mirusio tėvo turtu pareiškėjas tvarkėsi kaip savininkas, priimdamas sprendimus kaip su jais tvarkytis – remontuoti, mokėti mokesčius ir pan.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą, atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 185 straipsniuose, 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytais pagrindais tenkinamas pareiškėjo pareiškimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11, 5.50, 5.51 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 442-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė