- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- AN2-20-309/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00295-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Š.
- Institucija
- Telšių apskrities VPK Reagavimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas: pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (neapdrausto keturračio vairavimas) 60 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (nustatyta tvarka neįregistruoto keturračio vairavimas) 30 Eur bauda; pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį (keturračio be privalomosios techninės apžiūros vairavimas) 30 Eur bauda; pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį (vairavimas neturint teisės vairuoti) 300 Eur bauda; pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį (neblaivaus vairavimas, lėmęs kitam asmeniui priklausančio automobilio sugadinimą) 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir keturračio motociklo CAN AM, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. Š. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams ir keturračio motociklo CAN AM, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalimi, A. Š. paskirta 1 200 eurų administracinė bauda pakeista viešaisiais nemokamais darbais, vieną nemokamų viešųjų darbų valandą skaičiuojant už 5 Eur baudos, t. y. bauda pakeista 240 (dviejų šimtų keturiasdešimties) valandų nemokamais viešaisiais darbais, kuriuos A. Š. turi atlikti iki 2020 m. gegužės 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. Š. nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), miško kelyje link (duomenys neskelbtini) ežero vairavo keturratį motociklą CAN AM, būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo blaivus A. P.. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas keturratis motociklas ir automobilis, A. P. dėl įvykusio eismo įvykio padaryta turtinė žala. A. Š. vairavo keturratį motociklą neturėdamas teisės vairuoti tokio tipo transporto priemones, keturratis motociklas neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi galiojančios techninės apžiūros. Šiais veiksmas A. Š. padarė nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (2 veikos), 423 straipsnio 1 dalyje, 3 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu A. Š. prašo: panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo dalis dėl jo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu šiose dalyse nutraukti; taikyti jam administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Kitą nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą, vadovaujantis ANK 37 straipsnio 2 dalimi, 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti jam paskirtas nuobaudas, o baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis neginčija nutarimo dalies dėl jo nubaudimo pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nes jis turi teisę vairuoti keturratį motociklą – tokią teisę jam suteikia traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tai reiškia, kad jis nepadarė pažeidimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje. Pažymi, kad esant tokioms aplinkybėms, spręstina ir dėl jo nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes šioje dalyje, kaip ir ANK 423 straipsnio 1 dalyje, neblaivių vairuotojų atsakomybės klausimas siejamas su Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimais, kurie sąlygojo kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
2.2. Pasak apelianto, tiek teismo nutarime, tiek administracinio nusižengimo protokole nepagrįstai konstatuota, kad eismo įvykis, t. y. keturračio motociklo ir automobilio „Audi A6“ susidūrimas, įvyko dėl jo (A. Š.) nepasirinkto saugaus greičio. Teigia, kad jis, laikydamasis KET, važiavo dešine kelio puse, savo juostoje, apie 40–50 kilometrų per valandą greičiu. Pažymi, kad jokių greitį ribojančių ženklų šiame kelyje nėra, nei policijos pareigūnai, nei teismas nenustatė ir nepasisakė, kokiu greičiu gali važiuoti transporto priemonės šiame kelyje. Nurodo, kad teismas negali apie didelį greitį spręsti vadovaudamasis subjektyviu kai kurių liudytojų suvokimu, be to, dėl keturračio motociklo skleidžiamo variklio garso aplinkiniams susidaro klaidinga nuomonė ir dėl važiavimo greičio. Teigia, kad priešais atvažiuojantis automobilis „Audi A6“ staiga, prieš 4–5 metrus, pasuko į kairę kelio pusę ir sudarė jam kliūtį, kurios išvengti jis neturėjo jokių galimybių, ir būtent dėl to įvyko transporto priemonių susidūrimas. Taigi šiuo atveju transporto priemonių susidūrimą nulėmė automobilio „Audi A6“ vairuotojo veiksmai, nes jis nesilaikė KET reikalavimo važiuoti dešine kelio puse. Pažymi, kad automobilio „Audi A6“ dešinės pusės priekinio sparno apgadinimas patvirtina, kad automobilis judėjo kampu iš dešinės į kairę pusę.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tai, jog išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, savo paaiškinime nurodė ir A. P., šią aplinkybę tarnybiniame pranešime patvirtino ir policijos pareigūnas R. V.. Teigia, kad konstatavus, jog eismo įvykis buvo sukeltas automobilio „Audi A6“ vairuotojo A. P., nėra jo (A. Š.) atsakomybės sąlygų numatytų ANK 423 straipsnio 1 ir 3 dalyse, t. y. KET pažeidimų, kurie sąlygojo kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).
2.3. Apeliantas neginčija, kad įvykio dieną jis vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,08 promilės neblaivumas, tačiau mano, kad šiuo atveju jis turėjo būti nubaustas ne pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, o pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teigia, kad teismas neteisingai taikė administracinės teisės normą, nes jo neblaivumą sutapatino su kalte dėl eismo įvykio ir dėl to padarė neteisingą išvadą dėl jo atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 1 ir 3 dalis.
2.4. A. Š. pažymi, kad jis savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ginčijo tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek teisme, paaiškino, kad eismo įvykį sukėlė automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. P., tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, teismas šios aplinkybės visiškai nevertino. Teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas pagrįstas ne objektyviais jo kaltės įrodymais, o tik vidiniu teismo įsitikinimu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į A. Š. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo skundo netenkinti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad byloje nustatyta, jog A. Š. vairuotas keturratis motociklas priskiriamas prie galingųjų arba sunkiųjų keturračių motociklų. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 19 punktą galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1000 cm³. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.
3.2. Atsiliepime taip pat pažymima, kad SEAKĮ 23 straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatyta, jog vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius. SEAKĮ 27 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šioms transporto priemonėms leidžiama dalyvauti tik Lietuvos Respublikos viešajame eisme. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-498 „Dėl Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) rengimo ir teisės vairuoti šias transporto priemones įgijimo taisyklių bei Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Taisyklės) 4.3 punkte nustatyta, kad sunkusis keturratis motociklas – tai keturratė savaeigė mašina, kurios konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 kilometrai per valandą, eksploatacinė masė didesnė kaip 400 kg ir (arba) variklio galia didesnė kaip 15 kW. Taisyklių 42 punkte numatyta, kad traktorininko pažymėjimai, kuriais suteikiama teisė vairuoti SM kategorijos savaeiges mašinas, patvirtina teisę vairuoti sunkiuosius keturračius motociklus, įregistruotus Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre.
3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad iš A. Š. pateikto Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo kopijos Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog A. Š. turi teisę vairuoti tik TR1 kategorijas atitinkančias žemės ūkio transporto priemones, t. y. teisės vairuoti SM kategoriją atitinkančias transporto priemones jis nėra įgijęs. Kadangi A. Š. neturėjo ir neturi įgijęs nei A, nei SM kategorijų, todėl keturračiu motociklu, kurį jis vairavo įvykio metu, negalėjo dalyvauti viešajame eisme.
3.4. Atsiliepime taip pat pažymima, kad tai, jog eismo įvykį sukėlė A. Š., o ne automobilio „Audi A6“ vairuotojas, nustatyta remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais: policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų paaiškinimais, nukentėjusiojo paaiškinimu, eismo įvykio schema ir kita bylos medžiaga.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš A. Š. apeliacinio skundo turinio matyti, kad pastarasis sutinka su jo nubaudimu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį ir 415 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), tačiau nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį.
6. ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.
7. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis). Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas (ANK 423 straipsnio 5 dalis).
8. Pažymima, kad pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms dėl A. Š. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes – teismo posėdyje apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyrė byloje surinktus rašytinius įrodymus, visus įrodymus įvertino jų visumoje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apelianto netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai, neišsamiai išsiaiškino bylos aplinkybes, netinkamai įvertino bylos įrodymus, padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas.
10. Apeliantas skunde teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį, nes jis turi teisę vairuoti keturratį motociklą – tokią teisę jam suteikia traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Taip pat mano, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, nes jis šio nusižengimo nepadarė, eismo įvykį sukėlė automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. P.. Atkreipia dėmesį, kad administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (apeliantas neneigia vairavęs neblaivus), numatyta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
11. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), miško kelyje link (duomenys neskelbtini) ežero A. Š. vairavo keturratį motociklą CAN AM OUTLANDER 800 R XT, kurio darbinis tūris 800 cm³, galingumas – 53kW (b. l. 21, 25). Kaip teisingai pažymėta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepime į A. Š. skundą, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 punktą galingasis keturratis – tai keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm3. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus. Pagal šio įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatas teisę vairuoti galinguosius keturračius turi asmenys, kuriems vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad A. Š. nesuteikta teisė vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, iš jo pateikto Traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 43), matyti, jog A. Š. turi teisę vairuoti tik TR1 kategorijas atitinkančias žemės ūkio transporto priemones, pastarojo skundo argumentas, kad teisę vairuoti keturratį motociklą jam suteikia traktoriaus vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas, atmetamas kaip nepagrįstas. Be to, iš A. Š. pateikto vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad, priešingai nei jis teigia, jam teisė vairuoti savaeiges mašinas, t. y. SM kategorija, taip pat nesuteikta. Dėl to konstatuojama, kad A. Š. pagrįstai nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo keturratį motociklą neturėdamas teisės vairuoti tokio tipo transporto priemones.
12. Apelianto kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą taip pat patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma. Iš nukentėjusiojo A. P. paaiškinimo matyti, kad 2019 m. lapkričio 17 d., apie 10.50 val., jam važiuojant automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keliu (duomenys neskelbtini), ir pasukus į miško kelią link (duomenys neskelbtini) ežero, jis, važiuodamas apie 30 kilometrų per valandą greičiu dešiniąja kelio puse, prieš save išvydo dideliu greičiu atvažiuojantį keturratį motociklą. Vengdamas susidūrimo, jis (A. P.) automobilį pasuko į kitą kelio pusę, „įvažiuodamas“ į šalia kelio esantį akmenį, ir tuo metu keturračio motociklo vairuotojas keturračiu atsitrenkė į jo automobilio priekinę dešinės pusės dalį. Po įvykio keturračio vairuotojas su juo elgėsi nepagarbiai, sakė: „Šiame kelyje vyksta keturračių varžybos, ko tu čia painiojiesi man po keliu“. Netoliese buvusios moterys, mačiusios įvykį, iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 8). Netikėti A. P. teiginiais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys. K. K. 2019 m. lapkričio 17 d. paaiškinime nurodė, kad ji, 2019 m. lapkričio 17 d., apie 11 val., su draugėmis būdama prie (duomenys neskelbtini) ežero, esančio (duomenys neskelbtini), išgirdo garsų motociklo variklio garsą ir pamatė pro šalį dideliu greičiu pravažiuojantį keturratį motociklą. Mano, kad keturratis motociklas galėjo važiuoti 70–80 kilometrų per valandą greičiu. Ji ir jos draugės akimis nulydėjo pravažiuojantį keturratį motociklą, ir, pamačiusios priešais atvažiuojantį automobilį, pamanė, kad tikrai įvyks susidūrimas. Po akimirkos išgirdo susidūrimo garsą ir suprato, kad keturratis motociklas bei automobilis susidūrė. Apie įvykį pranešė policijai. Mano, kad dėl įvykusio eismo įvykio kaltas keturračio vairuotojas, nes jis akivaizdžiai viršijo greitį ir nesuvaldė motociklo, be to, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas (b. l. 9–10). Policijos pareigūno R. V. 2019 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą, kairėje kelio pusėje buvo rastas nuo kelio nuvažiavęs ir į šalikelėje buvusį akmenį atsirėmęs automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o priešais jį kairėje kelio pusėje stovintis keturratis motociklas CAN AM OUTLANDER be valstybinių numerių. Aiškinantis įvykio aplinkybes, A. Š. į pateiktus klausimus atsakė, kad jis vartojo alkoholinius gėrimus ir vairavo keturratį motociklą būdamas neblaivus, neneigė, kad eismo įvykio metu susidūrė su automobiliu „Audi A6“, tačiau teigė, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės. Įvykį mačiusi K. K. nurodė, kad ji, su draugėmis būdama šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo dideliu greičiu, t. y. apie 70–80 kilometrų per valandą greičiu, pravažiuojantį keturratį motociklą, ir, pamačiusi priešpriešais nedideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, pamanė, kad jų susidūrimas neišvengiamas. Po akimirkos išgirdo susidūrimo garsą ir suprato, kad keturratis motociklas ir automobilis susidūrė. Įvykio vietoje buvęs automobilio „Audi A6“ vairuotojas teigė, kad jis važiavo apie 30 kilometrų per valandą greičiu, ir, pastebėjęs priešais, viduriu kelio, dideliu greičiu atvažiuojantį keturratį motociklą, vengdamas susidūrimo, pasuko savo automobilį į kitą kelio pusę. Tuo metu keturratis motociklas trenkėsi į jo automobilį. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės (b. l. 4–6).
13. A. Š. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 11–15), alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoti duomenys (b. l. 7), priverstinis transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 16), administracinis sprendimas dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, sugadintai eismo įvykio ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme (b. l. 17), eismo įvykio vietos schema (b. l. 18). Kartu atkreipiamas dėmesys, kad, nors administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, jog A. Š. nurodė, kad jis nekaltas dėl įvykio eismo įvykio, nes jam „užtvėrė kelią“, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime be kita ko nurodyta, kad A. Š. teigė, jog eismo įvykis įvyko ne dėl jo kaltės, tačiau teismo posėdžio metu atsakydamas į teisėjos klausimus A. Š. pripažino, jog jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, taip pat, kad įvyko susidūrimas. Nurodė, kad viską pilnai pripažįsta. Atsakant į skundo argumentą, kad teismas nenustatė ir nepasisakė, kokiu greičiu gali važiuoti transporto priemonės kelyje, kuriame įvyko aptariamas eismo įvykis, pažymima, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad atsiradus kelyje kliūčiai, spėtų laiku sustabdyti transporto priemonę, be to, pats A. Š. teismo posėdyje prisipažino nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio. Įvertinus visumą byloje surinktų įrodymų akivaizdu, kad, priešingai nei teigia apeliantas, transporto priemonių susidūrimą nulėmė ne automobilio „Audi A6“ vairuotojo veiksmai, o paties A. Š. veiksmai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. P. būtų važiavęs pažeisdamas KET, ne dešiniąja kelio puse. Bylos duomenimis, automobilio „Audi A6“ vairuotojas A. P. pasuko iš dešiniosios kelio pusės į kairiąją tik pamatęs priešais atvažiuojantį keturratį motociklą, siekdamas išvengti susidūrimo su juo. Logiška, kad kiekvienas vairuotojas, pamatęs priešais atvažiuojančią transporto priemonę, imtųsi bet kokios galimybės išvengti susidūrimo ir galinčių kilti pasekmių. Taigi visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad A. Š., vairuodamas keturratį motociklą CAN AM, būdamas neblaivus (nustatytas 1,08 promilės neblaivumas), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“. Eismo įvykio metu apgadinti keturratis motociklas ir automobilis. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria apylinkės teismo nutarime išdėstytoms išvadoms ir dėl A. Š. kaltės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, A. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį. Tenkinti apelianto prašymą ir jam taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nėra teisinio pagrindo.
14. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
15. Bylos duomenimis A. Š. padarė penkis administracinius nusižengimus, iš kurių vienas priskiriamas prie pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tai lėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, šiuos nusižengimus padarė neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, už analogiškus nusižengimus nėra baustas (2017 m. spalio 5 d. A. Š. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis nesilaikė kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ reikalavimų; 2018 m. vasario 20 d. surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį už tai, kad leistiną greitį viršijo 15 kilometrų per valandą; b. l. 29–30), nustatyta viena jo atsakomybė lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 33). Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes konstatuojama, kad A. Š. už jo padarytus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 423 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, paskirtos minimalios nuobaudos – baudos, bei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam šio straipsnio 4 dalyje nustatytam trejų metų terminui, nėra per griežtos.
16. Nors pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas gali (o ne privalo) būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad administracinius nusižengimus A. Š. padarė vairuodamas jam priklausantį keturratį motociklą, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi galiojančios techninės apžiūros, be to, A. Š. transporto priemonę vairavo neblaivus (jam nustatytas 1,08 promilės neblaivumas), t. y. įvertinęs A. Š. veikos pavojingumo laipsnį, eismo įvykio padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas konfiskuoti A. Š. priklausančią transporto priemonę – keturratį motociklą CAN AM. Galutinė nuobauda už visus nusižengimus apeliantui taip pat paskirta teisingai, nepažeidžiant ANK 38 straipsnio nuostatų. Be to, teismas atsižvelgė į A. Š. prašymą baudą pakeisti viešaisiais darbais (b. l. 32) ir šį prašymą tenkino.
17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir administracinę teiseną pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį bei 423 straipsnio 3 dalį A. Š. atžvilgiu nutraukti, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimą nepakeistą ir A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.