Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje – Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui A. P., institucijai teikiančiai išvadą byloje - Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui priteisimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka vaikui teikti materialinį išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Nurodė, kad dirba už minimalų atlyginimą (apie 380 Eur) per mėnesį mechaniku. Iki 2018 m. rugsėjo mėnesio už vairavimą išgėrus, jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl daugiau uždirbti be vairuotojo pažymėjimo negali. Darbas yra ne gyvenamojoje vietoje, t.y. Garliavoje, todėl tenka važinėti ir dar susidaro išlaidų. Jokio turto neturi, gyvena pas savo močiutę, kurią turi prižiūrėti, prisidėti prie namo išlaikymo ir pan. Sūnui teikia išlaikymą po 150 Eur ir dėl savo materialinės padėties daugiau teikti šiuo metu neišgali. Anksčiau yra dirbęs užsienyje, tačiau dabar negali, nes nori matyti kaip auga vaikas, su juo bendrauti. Dabar kai vaikui teikia išlaikymą po 150 Eur, kitais būdais prie išlaikymo neprisideda, su vaiku bendrauja pagal galimybes.

Institucija teikianti išvadą byloje – Kazlų savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l. 27), kur nurodė, jog su ieškiniu sutinka visiškai. Jų nuomone, vaikui išlaikymas turi būti priteistas atsižvelgiant į vaiko poreikius, vadovaujantis prioritetiniais vaiko interesais, o gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su motina, kadangi vaikas nuo gimimo gyvena su ja, buities ir kitos sąlygos yra tinkamos, motina tinkamai vykdo savo valdžią vaiko atžvilgiu. Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į posėdį neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama iš esmės be VTAS dalyvavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti vaikus (LR CK 3.192 str.).

Iš pateikto vaiko gimimo liudijimo matyti, kad atsakovas yra nepilnamečio A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 5). Materialinis išlaikymas vaikui nėra priteistas.

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui iš tėvo periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, gi atsakovas sutinka mokėti po 150 Eur kas mėnesį. Ieškovė nurodė, jog tinkamam vaiko išlaikymui su komunaliniais mokesčiais reikia apie 400 Eur per mėnesį (b.l. 50), iš kurių 200 Eur turėtų skirti atsakovas. Ajui yra 2 metai, vaikas specialių poreikių neturi, yra užrašytas į vaikų darželį nuo 3 m. amžiaus ir darželis papildomai kainuos apie 62 Eur. Atsakovas poreikių skaičiuotės neginčijo, tačiau teigia neturintis galimybių mokėti tokio dydžio išlaikymą.

Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (b. l. 11), turi nenaują transporto priemonę (b.l. 10) savo ir vaiko poreikių tenkinimui, yra vaiko priežiūros atostogose ir visos jos pajamos per mėnesį yra 252,67 Eur (b.l. 7,8)

Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna 374, 34 Eur per mėnesį (b.l. 18-23). Nekilnojamojo turto neturi (b.l. 11), jo teigimu yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones iki 2018 m. rugsėjo mėnesio. Gyvena pas močiutę. Pats pripažino, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. atgavęs vairuotojo pažymėjimą, uždirbs daugiau, galimai apie 700 Eur. Daugiau išlaikytinių nei jis, nei ieškovė neturi.

Pažymėtina, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, siekti išsilavinimo, realizuoti turimus sugebėjimus ir pomėgius. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis.

Tačiau pažymėtina, jog išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. G. B. , bylos Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M., A. P. v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2014).

Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Be to, jis su vaiku kartu negyvena, todėl turi didesnes galimybes dirbti keletą darbų, išvykti dirbti į užsienį ir pan., t.y. jo nesaisto pareiga kasdien prižiūrėti vaiką, saugyti jį sergant ar pan.

Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaiko būtinuosius poreikius, atsižvelgiant į šiuo metu kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką, jog orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems vaiko poreikiams patenkinti pripažintas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str.1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas A. P. nuo gimimo gyveno su mama, juos sieja tvirtas tarpusavio ryšys, ginčo dėl to tarp vaiko tėvų nekilo, A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su mama, E. Š. jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 str. 2 d.). Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 str.).

Įsiteisėjus sprendimui panaikintinos 2018-02-02 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo laikinasis materialinis išlaikymas vaikui A. P., įskaitant į išlaikymą sumokėtas (išieškotas) lėšas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 4).

Iš dalies patenkinus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, iš atsakovo valstybei priteistinas 68 Eur (190 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis, nuo kurių mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą – 185 Eur (b. l. 46) bei 5, 58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96, 99 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą sūnui A. P., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos, t.y. 2018-02-01 iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant motinai E. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į šias lėšas.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P. 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5660, 5,58 Eur (penkis eurus, 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM į.k. 8872567 sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Įsiteisėjus sprendimui panaikinti 2018-02-02 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą iš atsakovo laikinąjį materialinį išlaikymą vaikui A. P., įskaitant į išlaikymą sumokėtas (išieškotas) lėšas.

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.