Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologe, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. S. 2016-05-28 apie 18 val. Kaune, vairuodama automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Raudondvario 5-to tako gatve, Raudondvario plento ir Raudondvario 5-to tako sankryžoje pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio Raudondvario 5-to tako gatve, dviračių taku iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį per gatvę važiavusiai dviratininkei Z. S., dėl ko ją parbloškė, nesunkiai sutrikdydama jos sveikatą.

Kaltinamoji I. S. kalta visiškai prisipažino ir parodė, kad 2016-05-28 apie 18 val. vairavo automobilį „Opel Zafira", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiuodama iš Raudondvario 5-to tako gatvės link Raudondvario pl. gatvės (buvo šviesus paros metas, neapsiniaukę, asfaltas sausas), matė, kad yra kliūtis iš kairės pusės – Raudondvario plentu važiavo keli automobiliai, todėl privažiavusi prie gatvės, sustojo juos praleisti. Taip pat žinojo, kad ten yra dviračių takas. Kadangi jai iš dešinės pusės stovėjo keli automobiliai, galbūt jie trukdė pamatyti. Praleidusi važiavusius automobilius, dar kartą į dešinę neatsisuko, dar kartą nepažiūrėjo, įvažiavo į gatvę ir išgirdo aiktelint moterį. Iš karto suprato, kas įvyko – į ją atsitrenkė ar ji atsitrenkė į dviratį, įvyko autoįvykis. Išlipusi iš automobilio, pamatė kažkaip besikeliančią moterį, kuri sakė, kad labai skauda koją. Moters koja labai kraujavo. Moteris sakė, kad specialiųjų tarnybų kviesti nereikia, kad ji eis namo. Prie jų priėjusios kitos moters I. S. paprašė iškviesti medikus. I. S. labai išsigando, verkė, su nukentėjusiąja viena kitos atsiprašinėjo. Jei atsisukusi būtų pamačiusi stovinčią dviratininkę, būtų stovėjusi ir laukusi, kol dviratininkė pravažiuos, pastaroji turėjo pirmumo teisę,. I. S. turėjo ją praleisti. Dėl įvykusio eismo įvykio nuoširdžiai gailisi, jo padaryti nenorėjo, nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios I. S. parodymų jos kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš nukentėjusiosios Z. S. apklausos protokolo matyti, kad 2016-05-28 apie 18 val. ji važiavo dviračiu Kaune, dviračių taku, esančiu prie Raudondvario plento gatvės, link Lampėdžių. Buvo šviesus paros metas, giedra, asfaltas sausas, matomumas geras. Artėdama prie Raudondvario 5-to tako, matė minėta gatve važiuojantį automobilį "Opel Zafira“. Minėtas automobilis privažiavo prie dviračių tako, kuris kerta minėtą Raudondvario 5-to tako gatvę, ir sustojo ant pusės dviračių tako ir pusė tako liko Z. S. pravažiavimui. Tada Z. S. pamanė, kad jo vairuotoja sustojo jos praleisti ir, privažiavusi prie gatvės, kirto Raudondvario 5-tą taką, važiuodama dviračių taku pro automobilio „Opel Zafira" priekinę dalį. Jai privažiavus prie automobilio priekinės dalies, pravažiuojant pro ją, automobilis pradėjo važiuoti ir ją kliudė – nubloškė nuo dviračio ant gatvės. Po eismo įvykio Z. S. buvo pristatyta į Kauno Klinikas, jai buvo nustatytas dešinės rankos lūžis, sumušta dešinė koja, žaizda (b. l. 50-51).

Iš liudytojos E. B. apklausos protokolo matyti, kad 2016-05-28 apie 18 val. eidama Kaune, Raudondvario 5-tako gatve (buvo šviesus paros metas, giedra, asfaltas sausas, matomumas buvo geras), matė Raudondvario 5-tame take prie dviračių tako sustojusį automobilį, sidabrinės spalvos. Dviračio nematė, tačiau prie gatvės ir dviračių tako sankirtos yra didelis medis ir visą laiką būna pristatyta automobilių, kas užstoja matomumą. Išgirdusi duslų garsą, panašų į susidūrimo, atsisukusi pamatė gatvių sankirtoje ant dviračių tako sustojusį automobilį ir tarpe dviračių tako ir Raudondvario plento gatvės, prie pat Raudondvario plento gatvės nukritusią ant asfalto moterį ir šalia jos gulintį dviratį. Priėjus prie įvykio vietos, dviratininkė sakė, kad jai nereikia nei medikų, nei policijos, o automobilio vairuotoja iškarto priėjo prie jos ir prašė kviesti medikus ir policiją. Todėl liudytoja pranešė minėtoms tarnyboms. Tuo metu automobilio vairuotoja pasisodino nukentėjusią į automobilį ir suteikinėjo jai pirmą pagalbą. Vairuotoja ir nukentėjusioji abi viena kitos atsiprašinėjo, nebuvo tarp jų pykčio, konflikto. Vairuotoja atsiprašė ir atvykusių nukentėjusios artimųjų už įvykusį eismo įvykį (b. l. 57-58).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2018(02) nurodyta, kad Z. S. konstatuota dešinio dilbio sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžis, nepatikslinto pobūdžio žaizda dešinėje blauzdoje, padaryti kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl dešinio stipinkaulio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 38-39).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2016-05-28, Kaune, Raudondvario plento ir Raudondvario 5-to tako sankirtoje (b. l. 17).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra (b. l. 18-22).

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamoji I. S., vairuodama automobilį, prieš pradėdama važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio Raudondvario 5-to tako gatve, dviračių taku iš dešinės pusės pagal automobilio važiavimo kryptį per gatvę važiavusiai dviratininkei Z. S., tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus, dėl ko ją parbloškė, dėl ko nukentėjusiajai buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais veiksmais kaltinamoji I. S. padarė nusikaltimą, kuris teisingai kvalifikuotas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji I. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, dėl psichikos ir priklausomybės ligų nėra kreipusis.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Iš „BTA Baltic Insurance Company“ AAS Lietuvos filialo 2016-11-29 rašto Z. S. matyti, kad neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai bus išmokėta 1000 Eur dydžio draudimo išmoka (b. l. 46).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji Z. S. ir kaltinamoji I. S. susitaikė, kaltinamoji I. S. nukentėjusiosios atsiprašė, nuoširdžiai gailėjosi, žala nepadaryta, nukentėjusioji jai atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškė, prašė bylą kaltinamajai nutraukti.

Kadangi kaltinamoji I. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, ją padarė pirmą kartą, yra neteista, nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, civilinio ieškinio nėra, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, laiko, kad yra pagrindas kaltinamąją I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).

Civilinio ieškinio, daiktinių įrodymų byloje nėra.

Byloje buvo gauta 2016-12-06 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13329, kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas G. U. teikia antrinę teisinę pagalbą I. S. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 34,74 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendė:

I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jai susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 38 straipsnio 1 dalis ir BPK 254 straipsnio 5 dalis).

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamosios I. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.