Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. rugsėjo 8 d. teismas nutartimi nustatė kreditoriams terminą iki 2021 m. rugsėjo 27 d. pateikti nuomonę dėl prievolių, numatytų sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pasidalinimo po santuokos nutraukimo.

2021 m. rugsėjo 22 d. teisme gautas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GF bankas“ atsiliepimas, kuriame nurodo, jog prievolė kreditoriui po santuokos nutraukimo turėtų būti pripažinta bendrąja R. P. ir R. P. prievole, pagal kurią jie atsako solidariai. Taip pat nurodo, kad dėl prievolės vykdymo pareiškėjai tarpusavyje gali susitarti, tačiau toks susitarimas negali panaikinti solidaraus prievolės pobūdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad pareiškėjai bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena, taikytis nesutinka, todėl laikytina, jog santuoka faktiškai iširusi ir jokių galimybių išsaugoti šeimą nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų santuoka nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 541 straipsnis).

Tenkinamas pareiškėjų prašymas po santuokos nutraukimo palikti pavardes: pareiškėjai R. P. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui R. P. palikti jo prigimtinę pavardę (duomenys neskelbtini) (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje aptartos kreditorių interesų tenkinimo tvarkos

Pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4 dalies 2 punktu sutarė, jog visi finansiniai įsipareigojimai kreditorei UAB „GF bankas“ pagal 2017 m. spalio 10 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo lieka R. P..

2021 m. rugsėjo 22 d. teisme gautas uždarosios akcinės bendrovės „GF bankas“ atsiliepimas, kuriuo reiškia nesutikimą, jog kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2017 m. spalio 10 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „GF bankas“ ir R. P., po santuokos nutraukimo lieka asmenine R. P. prievole. Nurodo, jog sprendžiant vartojimo kredito suteikimo klausimą, buvo vertinamos abiejų sutuoktinių pajamos bei finansiniai įsipareigojimai, sutuoktinė apie šios kredito sutarties sudarymą buvo informuota. Kreditorės vertinimu, prievolė yra solidari, kadangi sutartis sudaryta pareiškėjui būnant santuokoje, o vartojimo kreditas suteiktas kliento R. P. šeimos poreikiams tenkinti.

2021 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas pareiškėjų atstovo atsiliepimas, kuriuo nesutinka su kreditorės reikalavimu ir paaiškina, kad pareiškėjai sutartimi patvirtino bei garantavo, jog kredito lėšos buvo panaudotos išimtinai pareiškėjo R. P. poreikiams tenkinti, o ne abiejų pareiškėjų ar bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pažymi, jog R. P. sutikimas dėl leidimo tvarkyti asmens duomenis, kuris, be kita ko, byloje nėra pateiktas, negali būti interpretuojamas kaip sutikimas sudaryti vartojimo kredito sutartį ir prisiimti iš jos kylančias prievoles. Pareiškėja davė sutikimą tvarkyti asmens duomenis, bet ne pritarimą dėl konkretaus sandorio sudarymo. Atstovas pažymi, jog pareiškėja iš kreditorės piniginių lėšų negavo, paskolos lėšomis nedisponavo, šios lėšos šeimos poreikiams tenkinti nebuvo naudojamos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1– 3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teismas, kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles, pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl prievolės padalijimo kilo ne tarp sutuoktinių, bet tarp kreditorės UAB „GF bankas“ ir sutuoktinių, kadangi sutuoktiniai bendru sutarimu susitarė, jog prievolė, atsiradusi kreditorei UAB „GF bankas“, lieka pareiškėjo R. P. asmeniniu įsipareigojimu, tuo tarpu kreditorė laikosi pozicijos, jog sutuoktinio R. P. prisiimta prievolė turi būti laikoma solidariąja. Teismas pažymi, jog tuomet, kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė.

Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015). Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

Nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartį sudarė R. P.. Kreditorės teigimu, R. P. davė sutikimą tvarkyti jos asmens duomenis, kas neva laikytina, jog ji sutiko su sandorio sudarymu. Kreditorės manymu, vien aplinkybė, kad sandoris sudarytas santuokoje, pakankamas tam, jog sandoris būtų pripažintas šeimos poreikių tenkinimui. Pareiškėjų atstovas nurodo, jog pareiškėja sutiko tik su tuo, kad kreditorė tvarkytų jos asmens duomenis, tačiau jokio sutikimo dėl sudaryto sandorio neišreiškė. Teismas pažymi, jog pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pažymėtina, kad bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pažymėtina, jog kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, tačiau tai nereiškia prezumpcijos, jog toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamu atveju tam, kad aptariama prievolė būtų pripažinta solidaria, kreditorė turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, o aplinkybė, jog R. P. vardu gautos kredito lėšos buvo skiriamos tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra paneigta, todėl sprendžia, jog pagrindo prievolę, kylančią iš 2017 m. spalio 10 d. vartojimo kredito sutarties, pripažinti solidariąja, nėra.

Tais atvejais, kai sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymą ar sutartį, sutuoktinių prievolė tampa daline. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis).

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai gera valia ir bendru sutarimu sutarė, jog prievolė, kilusi iš 2017 m. spalio 10 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo lieka R. P. ir pareiškėjai vienas kitam dėl tokio susitarimo pretenzijų nepareiškė, daro išvadą, jog pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo nepažeidžia nė vieno sutuoktinio ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl gali būti tvirtinama. Tuo tarpu kreditorės UAB „GF bankas“ reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidariąja yra atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog pareiškėjų pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, todėl yra tvirtinama.

Pareiškėjams išaiškinama, kad sutinkamai su CK 3.53 straipsnio 3 dalimi iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių įgys res judicata galią. Tai reiškia, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjai negalės iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų (turto padalijimo, santuokos nutraukimo fakto), išskyrus dėl tęstinių, pareiškėjus siejančių santykių.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteisiamos, kadangi pareiškėjai, pateikdami pareiškimą CPK XXXIX skyriaus tvarka, atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 275 straipsnio 1 dalimi, 541 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti prašymą.

Nutraukti pareiškėjų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutraukus santuoką pareiškėjams palikti pavardes: pareiškėjai ­– santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini), o pareiškėjui – savo pavardę (duomenys neskelbtini).

Patvirtinti tarp pareiškėjų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitaria ir patvirtina:

1. Sutarties objektas.

1.1. R. P. ir R. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurią susitaria nutraukti bendru Šalių sutikimu ir laisva valia.

2. Nedalintinas turtas .

2.1. Šalys pareiškia, kad visas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas iki santuokos ar santuokos metu įgytas vieno sutuoktinio vardu kaip asmeninė nuosavybė, po santuokos nutraukimo ir toliau lieka šiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise.

2.2. Šalys pareiškia, jog neturi jokių pretenzijų į Šalims asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą bei nereikalauja jo pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.90 straipsnyje numatytais pagrindais.

3. Santuokos metu įgyto turto padalijimas.

3.1. Šalys pareiškia, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, savo vardu registruotų akcijų ir / ar kitų vertybinių popierių, neįgijo.

3.2. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo R. P. atitenka šis santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas:

3.2.1. Transporto priemonė FORD, S-MAX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (turto vertė: 2300 Eur (du tūkstančiai trys šimtai eurų).

3.3. Šalys pareiškia, jog sutinka, kad už šio turto palikimą R. P., R. P. nėra mokama kompensacija.

3.4. Šios Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo teisme dieną R. P. vardu atidarytose banko ir (arba) kitos kredito įstaigos sąskaitose esančios piniginės lėšos, jos vardu išduotose banko kortelėse esančios piniginės lėšos, faktiškai jos valdomos piniginės lėšos, pas trečiuosius asmenis esančios jos piniginės lėšos, jos ar jos vardu sukauptos lėšos (pensijų kaupimo, bet kokios rūšies draudimo ir (ar) kt. fonduose, indėliai ir kt.), taip pat jos ar jos vardu gautinos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka R. P. asmeninė nuosavybė, o R. P. vardu atidarytose banko ir/arba kitos kredito įstaigos sąskaitose esančios piniginės lėšos, jo vardu išduotose banko kortelėse esančios piniginės lėšos, faktiškai jo valdomos piniginės lėšos, pas trečiuosius asmenis esančios jo piniginės lėšos, jo ar jo vardu sukauptos lėšos (pensijų kaupimo, bet kokios rūšies draudimo ir/ar kt. fonduose, indėliai ir kt.), taip pat jo ar jo vardu gautinos piniginės lėšos po santuokos nutraukimo lieka R. P. asmeninė nuosavybė.

3.5. Šalys pareiškia, kad santuokos metu kito nei viršuje nurodyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, transporto priemonių, savo vardu registruotų akcijų ir/ar kitų vertybinių popierių, piniginių lėšų, turtinių teisių bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, neįgijo, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai, ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

4.1. Visi finansiniai įsipareigojimai PlusPlus Capital AS, juridinio asmens kodas 11919806, Lietuvoje veikiantis per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 303012217, pagal neteisminę taikos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarymo data: 2020 m. birželio 22 d.), po santuokos nutraukimo lieka R. P.

4.2. Visi finansiniai įsipareigojimai UAB „GF bankas“, juridinio asmens kodas 300515252, pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarymo data: 2017 m. spalio 10 d.), po santuokos nutraukimo lieka R. P.

4.3. UAB mogo LT, juridinio asmens kodas 302943102, pagal transporto sutarties valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei jos pakeitimą (duomenys neskelbtini) (sudarymo data: 2020 m. gegužės 20 d.), po santuokos nutraukimo lieka R. P.

5. Informacija apie nepilnametį vaiką.

5.1. Šalys susitaria, jog po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina R. P..

5.2. R. P. kiekvieną kalendorinį mėnesį nuo Teismo sprendimo patvirtinti sutartį įsiteisėjimo dienos moka J. P. išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šią sumą R. P. perveda į R. P. vardu atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), už einamąjį kalendorinį mėnesį iki to einamojo kalendorinio mėnesio paskutinės dienos. Šių piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama mama R. P. (CK 3.185 straipsnis).

5.3. Šalys patvirtina, jog iki šios Sutarties pasirašymo ir patvirtinimo teisme dienos abi Šalys tinkamai vykdė savo pareigas materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką (išlaikymą teikė nuolat, reikiamo dydžio bei formos), ir pareiškia, jog neturi viena kitai jokių pretenzijų ir/arba reikalavimų dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo.

5.4. Šalys susitaria, jog kartu bendraus su vaiku nenustatant bendravimo tvarkos, pagal abipusį Šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą, interesus.

5.5. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaiko auklėjime ar bendrauti su vaiku gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

6. Kitos sąlygos.

6.1. Šalys santuokos nutraukimo metu ir po santuokos nutraukimo pajėgios išlaikyti save pačios, todėl viena iš kitos išlaikymo nereikalauja.

6.2. Ši Sutartis įsigalioja, įsiteisėjus ją tvirtinančiam teismo sprendimui.

6.3. Šalys pareiškia, jog pasirašius šią Sutartį, jos viena kitai neturi jokių turtinių ir neturtinių reikalavimų ir įsipareigojimų, išskyrus nurodytus šioje Sutartyje.

6.4. Šalys pažymi, jog joms yra žinoma, kad teismo patvirtinta Sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas ir šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Bet kokie šios Sutarties pakeitimai ar papildymai įsigalioja tik tada, kai yra sudaryti raštu, pasirašyti ir patvirtinti teisme.

6.5. Šalys pareiškia, jog Sutartį perskaitė, ją suprato, suprato visas šios Sutarties sąlygas, jos sukeliamas teises bei pareigas, taip pat pareiškia, jog yra veiksnios, Sutartis atitinka Šalių tikrąją valią, ketinimus ir interesus. 6.6.

3 Sutuoktiniai supranta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų galės kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti pareiškėjams.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.