Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-11-10 · Civilinė byla Nr. 2-949-359/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-10
Bylos Nr.
2-949-359/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Kaulakis
Ieškovas
H. A. P., Henriko A
Atsakovas
V. R. B.
Civilinė byla Nr. 2-949-359/2015Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00385-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.1.3.6; 2.5.1.5; 2.5.1.6; 2.5.8.10; 2.5.10.5.1; 2.5.29; 3.1.7; 3.1.7.3; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.2.6.1
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 10 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Gintautas Kaulakis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant ieškovui H. A. P., jo atstovui advokato padėjėjui M. K., atsakovei V. R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Henriko A. P. ieškinį atsakovei V. R. B. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas H. A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. R. B., prašydamas priteisti iš atsakovės 8688,60 Eur skolos, 781,90 Eur delspinigių, 1086,00 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012-03-15 H. A. P. ir atsakovė pasirašė paskolos sutartį, kurios pasirašymo metu ieškovas V. R. B. grynais pinigais perdavė 30000 Lt (8688,60 Eur[1]). Pinigų gavimo faktą atsakovė patvirtino raštiškai savo ranka paskolos sutartyje parašydama, kad 30000 Lt gavo. Už paskolos suteikimą buvo numatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Paskolos grąžinimo terminas buvo nurodytas 2013-12-15. Skolininkės (atsakovės) prievolės nevykdymo atveju kaip netesybos buvo numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną. Suėjus paskolos grąžinimo terminui (2013-12-15), V. R. B. H. A. P. pasiskolintų pinigų negrąžino ir sutartų palūkanų nemokėjo. Į ieškovo daugkartinius žodinius reikalavimus nereagavo ir juos ignoravo, todėl, nematydamas kitos galimybės, kaip atgauti jam priklausančius pinigus, ieškovas 2015-03-16 Kaišiadorių r. apylinkės teismui pareiškė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kurio pagrindu 2015-03-17 buvo išduotas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-582-359/2015. 2015-04-02 V. R. B. pareiškė prieštaravimus dėl minėto teismo įsakymo, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, siekdamas apginti savo pažeistas teises ir atgauti teisėtai jam priklausančias lėšas. Pažymėjo, kad paskolos sutartis tarp šalių buvo sudaryta laisva valia, o 2012-03-15 paskolos sutartyje nurodytą 30000 Lt sumą paskolos gavėja/atsakovė tikrai gavo, tai ji pripažino padarydama įrašą savo ranka paskolos sutartyje, todėl abejonių dėl paskolos sutarties sudarymo fakto ir pinigų perdavimo/gavimo fakto nėra. Be to, V. R. B. visą sutarties tekstą parašė savo ranka. Tai, kad sutartis buvo sudaryta laisva valia, patvirtina tas faktas, jog atsakovė niekada nesikreipė į policiją ar kitą ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl baudžiamosios bylos pradėjimo H. A. P. atžvilgiu, kad pastarasis naudojo fizinį ar psichologinį smurtą ar kitus neleistinus veiksmus, privertusius ją pasirašyti 2012-03-15 paskolos sutartį, atsakovės atžvilgiu. Kadangi atsakovė nustatytu laiku – 2013-12-15 – iš ieškovo pasiskolintos sumos negrąžino ir paskolos sutartyje nustatytų 5 proc. dydžio metinių palūkanų nesumokėjo, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidė savo kaip paskolos gavėjos pareigą. Be to, 2012-03-15 paskolos sutartyje kaip netesybos buvo numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną V. R. B. praleistą (pasibaigus terminui) paskolos grąžinimo ieškovui dieną, todėl ieškovas prašo priteisti 2012-03-15 paskolos sutartyje nurodytus 0,05 proc. dydžio delspinigius už 6 mėn. (už laikotarpį nuo 2013-12-16 iki 2014-06-15). Be to, sudarant paskolos sutartį buvo nustatytos 5 proc. dydžio metines palūkanas, todėl ieškovas paduodamas 2015-03-16 pareiškimą paprašė priteisti pagal paskolos sutartį jam priklausiančias 5 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo 2012-03-16 iki 2013-12-15 ir nuo 2014-06-16 iki 2015-03-16 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo dienos), sudarančias 1086 Eur sumą (skaičiuojant nuo 30000 Lt (8688,60 Eur) sumos. Šio reikalavimo ieškovas nekeičia ir prašo iš atsakovės priteisti 1086 Eur palūkanų Kadangi skolininkė yra fizinis asmuo ir iki šiol nesumokėjo įsiskolinimo bei praleido prievolės įvykdymo terminą, ji turi mokėti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo įsiskolinimo sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (b.l. 16-20).

Atsiliepimas

Atsakovė V. R. B. atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas. Ji iš ieškovo jokios paskolos neėmė ir realiai pinigų negavo, todėl mano, kad neįvykdyta esminė sutarties sąlyga, o pati sutartis sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus (b.l. 31-32).

Teismo posėdžio metu ieškovas H. A. P. ir jo atstovas M. K. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovas paaiškino, jog jis 2012-03-15 savo namuose vakare grynais pinigais V.R. B. suteikė 30000 Lt paskolą. Šias aplinkybes, t.y. pinigų skaičiavimą, jų perdavimą matė kartu buvusi jo žmona. Ši paskola buvo suteikta atsakovės prašymu, kad ji galėtų greičiau grąžinti jo jai anksčiau suteiktą paskolą, t.y. gautus pinigus ji turėjo panaudoti namo renovacijai ir tokiu būdu savo namą greičiau parduoti ir grąžinti jam prieš tai pasiskolintus pinigus. Be to, paskolos sutartyje buvo numatytos 5 proc. metinės palūkanos ir 0,05 proc. delspinigiai, kuriuos taip pat prašo priteisti. Paaiškino, kad pagal paskolos sutartį pasiskolinti pinigai turėjo būti grąžinti iki 2013 m., tačiau atsakovė iki numatyto laiko jų negrąžino. Jis laukė visus 2014 metus ir į teismą bei antstolius nesikreipė, 2014 m. spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje jis ir kiti pinigų skolintojai buvo susitikę su atsakove ir ji žadėjo, kad iki 2015-01-01 skola pagal 2006 m. notarinę sutartį bus grąžinta, nes namo pardavimo procesas pradėtas, yra pirkėjas, tačiau skolos iki 2015-03-16 atsakovė taip ir negrąžino, todėl jis kreipėsi tiek į teismą dėl skolos pagal 2012-03-15 paskolos sutartį priteisimo, tiek į antstolius dėl priverstinės hipotekos vykdymo pagal 2006-10-09 notarinę sutartį - kad antstolė pardavinėtų atsakovės namą iš varžytinių. Jis parodė, jog atsakovė jo namuose buvo net kelis kartus. Ieškovo atstovas papildė ir nurodė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 8688,60 Eur paskolos sumą pagal 2012-03-15 paskolos sutartį, 781,90 Eur delspinigių sumą už laikotarpį nuo 2013-12-16 iki 2014-06-15, 1086 Eur palūkanas, numatytas 2012-03-15 paskolos sutartyje, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio sumą ir išlaidas už atstovavimą. Nurodė, jog paskola realiai sudaryta, pinigai atsakovei perduoti, jie negrąžinti, paskolos sutarties pasirašymo aplinkybes ir pinigų perdavimą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, o atsakovės teiginiai, jog ji pinigų realiai negavo ir ši paskolos sutartis buvo sudaryta išimtinai ieškovo valia pagal jo pateiktą juodraštį kaip palūkanų įforminimas pagal kitą 2006 m. notarinę sutartį yra tik atsakovės deklaratyvūs teiginiai, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais, todėl jais negalima remtis kaip rimtais argumentais.

Teismo posėdžio metu atsakovė V. R. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Parodė, kad ji iš ieškovo jokios paskolos neėmė, jo namuose nebuvo ir realiai jokių pinigų negavo. Paaiškino, kad 2006 m. notarinės sutarties pagrindu jai trys kreditoriai paskolino sutartyje nurodytas sumas ir kiekvienas iš kreditorių iki 2011 m. gaudavo po 600 Lt palūkanų už paskolintas sumas už jos vėlavimą grąžinti pagrindines paskolos sumas. Kai tas žmogus, dėl kurio ir kuriam ji skolinosi pinigus pabėgo, su skolomis ir palūkanomis ji liko viena. Vėliau apie situaciją sužinojo jos sugyventinis, kuris davė jai pinigų. Parodė, kad su kreditoriais buvo nuolat bendraujama, vedamos derybos, tartasi, kad jie nepaduotų vykdymui hipotekos sutarties, nes jie parduos namą ir su jais atsiskaitys. Dėl 2012 m. surašytos paskolos sutarties paaiškino, kad už kreditorių laukimą ji buvo pažadėjusi, kad pardavusi namą, kiekvienam iš jų papildomai atiduos po 10000 Lt palūkanų, tačiau jie pabijojo, kad ji juos apgaus, todėl H.A. P. atvežė jai paskolos sutarties pavyzdį ir taip jie nutarė įforminti minėtą susitarimą . Ji su ieškovu visą laiką susitikdavo mašinoje Kaune, Krėvės prospekte. Pas jį namuose ji niekada nebuvo. Apie realų pinigų – 30000 Lt gavimą negali būti nė kalbos, kadangi ieškovas, žinodamas, jog ji yra bedarbė, su negalia, nuo 2006 m. neatiduoda skolos pagal pirmąją sutartį, niekaip negalėjo duoti jai jokių pinigų, kurių ji iš viso negalės atiduoti. 2012 m. sutartį ji pasirašė, nes bijojo, kad ieškovas kreipsis į antstolius dėl hipotekos vykdymo. Parodė, kad 2012-03-15 paskolos sutartis jos ranka surašyta pagal pateiktą H.A. P. juodraštį kaip įteisinimas paskaičiuotų procentų už laikotarpį kada buvo nesumokėti 2006 m. notarinės sutarties procentai. Pripažino, kad nemačiusi nieko blogo, sutiko su ieškovo pasiūlymu, nesitikėdama, kad jis sugalvos, jog iš šito gali iš jos pasipelnyti. Paklausta, kodėl surašė vieną paskolos sutartį 30000 Lt H.A. P., o ne tris atskiras sutartis po 10000 Lt kiekvienam iš skolintojų, atsakė, kad visą laiką susitikdavo tik su H.A. P., todėl visa suma buvo parašyta vienu kartu, o jis buvo tarsi visų kitų neoficialus atstovas. Nurodė, jog nėra išlikę jokių rašytinių įrodymų, kad nuo 2006 m. ji kiekvienam iš kreditorių mokėdavo po 600 Lt reguliaria, nes šie pinigai buvo duodami grynaisiais

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. nurodė, kad ieškovas H.A. P. yra jos sutuoktinis, atsakovę ji žino iš matymo, nes yra ją du kartus mačiusi. Jai žinoma, kad jos vyras 2012-03-15 paskolino atsakovei 30000 Lt. Ji pati prieš paskolinant tuos pinigus skaičiavo, rūšiavo kupiūras į tris atskirus ryšulėlius po 10000 Lt. Prisimena, kad visos kupiūros buvo po 200 Lt. Gavusi pinigus, atsakovė juos perskaičiavo, su jos vyru pasirašė paskolos sutartį ir išėjo. Kas konkrečiai surašė paskolos sutartį, ji nematė, tačiau atsakovė tikrai ją pasirašė ir pinigus perskaičiavo. Jie namie turi seifą ir jiems yra įprasta laikyti tokias pinigų sumas namuose.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. G. parodė, kad anksčiau gyveno su atsakove, tačiau šiuo metu su ja negyvena. Su atsakove vedė bendrą ūkį nuo 1988-1989 m. iki 2010 m. Apie 2006 m. notarinę paskolos sutartį, kad atsakovė iš kreditorių yra pasiskolinusi pinigų ir atsakovės įsipareigojimus, susijusius su jų bendru turtu, jam tapo žinoma tik tuomet, kai 2010-2011 m. jam paskambino ir pranešė, kad atsakovė yra sulaikyta. 2011 m. jis ir atsakovė buvo susitikę kavinėje su visais trimis kreditoriais ir tuomet pats atvežė jiems 2500 Lt palūkanoms ar netesyboms, kadangi ši situacija lietė jo ir atsakovės bendrą turtą, ir jis norėjo su kreditoriais bendrauti geranoriškai, kad jie nesikreiptų į antstolius dėl įkeisto namo priverstinio pardavimo. Vėliau jiems išvykus, kreditoriai tuos pinigus dalinosi tarpusavyje, tačiau jam nežinoma kokiomis sumomis. Pažymėjo, kad domėjosi šiuo reikalu, nes visas bendras jo ir atsakovės turtas buvo užrašytas jos vardu ir ji, nieko jam nesakiusi, užstatė jų bendrą turtą. Tik tuomet jis pradėjo aiškintis visą situaciją, kad ji buvo apgauta ir t.t. Jis nuolat, bent porą kartų į metus susitikdavo su visais kreditoriais, paskutinį kartą jiems atvežė 11500 Lt ir sutarė, kad iki metų pabaigos jie bus atsiskaitę, o likusią skolą grąžins, kai parduos namus. Niekada duodamas pinigus ieškovui ar kitiems asmenims jokių raštelių iš jų, kad jiems duodavo, o jie gaudavo pinigus, neėmė. Jeigu būtų žinojęs, kad tie žmonės taip nesąžiningai pasielgs, niekuomet nebūtų mokėjęs jiems jokių pinigų. Dėl 2012 m. paskolos sutarties paaiškino, kad H.A. P. visuomet veikdavo kaip kitų dviejų kreditorių atstovas, nes vienas iš jų sirgo ir serga, o kitas yra labai užsiėmęs, ir ieškovas jos paprašė pasirašyti sutartį, kad būtų įteisintos netesybos ir kad ji jų neapgautų. Atsakovė jo paklausė, ar jai rašytis tokią sutartį ir jis patvirtino, jog ji rašytųsi, nes tai būtų sąžininga prieš kreditorius, kurie taip ilgai laukia skolos grąžinimo. Kai jis sužinojo, kad ieškovas padavė atsakovę į teismą, nustebo, nes gaunasi, kad ieškovas nori gauti visų kreditorių palūkanas ir dar palūkanas nuo palūkanų bei netesybas. 2012-03-15 paskolos sutartį skaitė ir ją supranta. Kai pati sutartis buvo surašinėjama ir pasirašinėjama, nei jis, nei D. K. nedalyvavo, tačiau atsakovė prieš tai jam skambino ir klausė, ar jai rašytis tokią sutartį. 2012-03-15 sutartį jis yra matęs, nes ją jam rodė atsakovė, tačiau jis nesupranta, kodėl atsakovė parašė 2012-03-15 datą, nes iš tikrųjų sutartis buvo pasirašyta šį pavasarį.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. K. nurodė, kad pažįsta tiek ieškovą, tiek atsakovę, žino apie vykstančią bylą. Paaiškino, kad atsakovė V.R. B. jam taip pat yra skolinga. Jai jis yra paskolinęs 10000 Lt ir dar atskirai 30000 Lt. Šios sumos jam yra negrąžintos. Žino, kad V.R. B. taip pat yra skolinga ir H.A. P. pagal tą pačią sutartį kaip ir jam, tačiau apie jokias kitas sumas, paskolos sutartis, sudarytas tarp H.A. P. ir V.R. B. jam nėra žinoma. Jis su H.A. P. nebendrauja ir niekada nėra žodžiu ar raštu įgaliojęs H.A. P. jo vardu sudarinėti kokias nors sutartis. Apklaustas nurodė, kad su H.A. P., V.R. B. ir kitais asmenimis matėsi šiemet, tikslios datos nepamena, V.R. B. buvo žadėjusi, jog iki naujų metų parduos sklypą ir grąžins pasiskolintą sumą, tačiau taip neįvyko. Pažymėjo, kad sutartyje buvo numatytos palūkanos, jų tikslios sumos negalėjo įvardyti, ir jų niekada nėra gavęs. Atsakovė niekuomet nesislapstė ir su ja visuomet buvo galima susisiekti. Negalėjo pasakyti, ar 2015 metais H.A. P. buvo susitikęs su V.R. B., tačiau pamena, kad 2014 m. jie visi buvo susitikę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 112 str. 2, 3 p., 226 str. ir kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pateikti teismui tuos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 nutartis Nr. 3K-3-257/2010, 2010-01-22 nutartis Nr. 3K-3-13/2010, 2009-11-02 nutartis Nr. 3K-3-464/2009).

Dėl paskolos sutarties turinio ir formos teisinio kvalifikavimo

Paskolos sutarties samprata pateikiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 str., kurio 1 ir 2 d. paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014). Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-12-31 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-430/2013). Tam, kad būtų galima konstatuoti, kad šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos sutartis ar raštelis atitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Pagal CK 6.875 str. 2 d. numatytas formos nesilaikymo pasekmes, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio Kodekso 1.93 str., taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Ieškovo į bylą pateikta paskolos sutartis, surašyta atsakovės ranka ir jos pasirašyta, patvirtina, kad ieškovas H. A. P. jai 2012-03-15 paskolino, o ji iš ieškovo pasiskolino (įrašyti žodžiai „suteikė paskolą“) 30000 Lt sumą, kurią įsipareigojo (įrašyta „paskolą grąžinsiu iki 2013-12-15“) grąžinti iki 2013-12-15 Paskolos sutartyje be kita ko labai aiškiai nurodyta „Pinigus gavau 30000 Lt“, kas be jokios abejonės nurodo, jog V. R. B. 30000 Lt pinigų sumą iš H. A. P. gavo (b.l. 5). Atsakovė neneigia, kad paskolos raštelį surašė ji pati.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčo santykiai kildinami iš paskolos sutarties (CK 6.870 str.), kurios sudarymo faktas įrodinėjamas ranka surašyta laisvos formos paskolos sutartimi. CK 6.870 str. 1 d. nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį, tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų, bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Tokia sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.).

Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str. 1 d.). Taigi tarp ieškovo H. A. P. ir atsakovės V. R. B. yra susiklostę teisiniai prievoliniai santykiai. Pagal CK 6.38 str. 1 ir 3 d., 6.200 str. 1 ir 2 d., 6.256 str. 1 d. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. R. B. savo ranka surašė ir pasirašė paskolos sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovas H. A. P. paskolina jai 30000 Lt laikotarpiui nuo 2012-03-15 iki 2013-12-15, o ji pinigus gavo, į tai, kad neginčija pati savo ranka surašiusi ir pasirašiusi šią paskolos sutartį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje nėra įrodymų, jog atsakovė V. R. B. grąžino ieškovui H. A. P. skolą, ieškovui iš atsakovės priteistina 8688,60 Eur skolos. Be to byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovo pateikta sutartis būtų apsimestinė.

Pažymėtina, kad teismas šioje byloje išklausė net trijų liudytojų parodymų, tačiau jų parodymais nesiremia, nes liudytoja V. P. yra ieškovo sutuoktinė, o liudytojas M. G. yra buvęs atsakovės sugyventinis, taigi jie abu turi suinteresuotumo bylos baigtimi, o liudytojas D. K., abstrakčiai atsakinėdamas į teismo ir byloje dalyvaujančių šalių ir jų atstovų klausimus, apskritai nieko negalėjo pasakyti apie 2012-03-15 ginčo paskolos sutartį ir jos sudarymo aplinkybes, todėl liudytojo D. K. liudijimais teismas negali remtis kaip neinformatyviais ir nieko nepasakančiais apie byloje vykstantį ginčą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės V. R. B. bei liudytojo M. G. teiginiai, jog ji iš tikrųjų minėtos 30000 Lt pinigų sumos negavo ir tokio dydžio sumos iš ieškovo nesiskolino, kad ši sutartis buvo pasirašyta tik kaip jos garantas ieškovui, kad ji sumokės palūkanas ar netesybas pagal 2006-10-09 notarinę sutartį (b.l. 57-58), byloje niekuo nėra paremti, t. y. teisme nėra pateikta jokių tai patvirtinančių dokumentų, taip pat šių faktų atsakovė neįrodinėjo jokiais kitais CPK leistinais įrodinėjimo būdais, pvz. nesuinteresuotų liudytojų parodymais ar kitais rašytiniais įrodymais. Pažymėtina, kad teismas ne kartą siūlė atsakovei savo teiginius byloje įrodinėti CPK leistinomis priemonėmis – pateikti vaizdo įrašą iš vietos kurioje neva 2015 metų pavasarį buvo surašinėjama ginčo paskolos sutartis, taip pat teismas ne kartą siūlė atsakovei pasinaudoti valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba ir taip pat teisinėmis priemonėmis gintis nuo jai pareikšto ieškinio, tačiau atsakovė savo įstatyminėmis teisėmis iki bylos išnagrinėjimo teisme taip ir nepasinaudojo. Priešingai nei nurodo atsakovė V. R. B., byloje nustatyta, jog tarp jos ir ieškovo jau gerokai anksčiau buvo paskoliniai santykiai, t. y. ieškovas H. A. P. kartu su dar dviem asmenimis A. P. J. ir D. K., kuris buvo pakviestas į teismą kaip liudytojas, paskolino atsakovei V. R. B. iš viso 90000 Lt, kurie tiek ieškovo, tiek atsakovės ir liudytojų teigimu, iki šiol nėra grąžinti nei ieškovui, nei kitiems dviem asmenims, ko pasėkoje ieškovas yra kreipęsis į antstolius dėl 2006-10-09 sutarties nevykdymo, kas taip pat įrodo, jog atsakovė ne pirmą kartą nevykdo savo prievolių grąžinti skolą ir kitų su paskolomis prisiimtų įsipareigojimų.

Dėl palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.70 str. 1 d. nurodyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis. Ieškinyje nurodyta, kad 2012-03-15 paskolos sutartyje kaip netesybos buvo numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną V. R. B. praleistą (pasibaigus terminui) paskolos grąžinimo H. A. P. dieną, todėl ieškovo paskaičiavimais jis ir prašo priteisti 2012-03-15 paskolos sutartyje numatytus 0,05 proc. dydžio delspinigius už 6 mėnesius – už laikotarpį nuo 2013-12-16 iki 2014-06-15, kas iš viso sudaro 781,90 Eur, skaičiuojant juos nuo 8688,60 Eur paskolos sumos.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.

Šiuo atveju 2015-03-15 paskolos sutartyje šalys tarpusavyje susitarė, jog už naudojimąsi paskolos suma atsakovė ieškovui mokės 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo 2012-03-16 iki 2013-12-15 ir nuo 2014-06-16 iki 2015-03-16 (pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo dienos), kas sudaro 1086 Eur sumą, skaičiuojant nuo 8688,60 Eur sumos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimai dėl palūkanų, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo laikytini pagrįstais ir teisėtais, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 781,90 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2013-12-16 iki 2014-06-15 (0,05 proc.), 1086,00 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2012-03-16 iki 2013-12-15 ir nuo 2014-06-16 iki 2015-03-16 (5 proc. metinių palūkanų) bei 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-03-17, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.70 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nustatyta, jog ieškovas H. A. P. byloje patyrė 430,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokato padėjėjo atstovavimo išlaidos (b.l. 21, 51, 82 pinigų priėmimo kvitai). Nustatyta, kad šioje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ patvirtintų maksimalių dydžių. Tačiau šiuo atveju teismas taip pat vertina, jog byla nėra didelės apimties, taip pat nėra sudėtinga, byloje nėra sprendžiamas naujas teisinis klausimas teisminės praktikos prasme, byla teisme realiai nagrinėjama tik nuo 2015-04-28 (ieškinio padavimo teisme diena), byloje vyko tik du parengiamieji ir trys teismo posėdžiai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydžio yra nepagrįstas reikalingais rašytiniais įrodymais – byloje yra pateikti tik trys pinigų priėmimo kvitai – 2015-04-24 – 200,00 Eur nenurodyta už kokias teisines paslaugas, 2015-08-25 – 60,00 Eur „už atstovavimą“, 2015-10-21 – 170,00 Eur „už atstovavimą“, tačiau šios advokato padėjėjo išlaidos nepagrįstos nei teisinių paslaugų suteikimo aktais, nei detalizuotu išlaidų paskaičiavimu ir išaiškinimu, todėl net ir patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui priteistinas išlaidų už advokato padėjėjo darbą dydis mažintinas nuo 430,00 Eur iki 300,00 Eur, šias išlaidas ieškovui H. A. P. priteisiant iš atsakovės V. R. B. (CPK 98 str.).

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistina 317,28 Eur žyminio mokesčio ieškovo sumokėto paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei ieškinį (b.l. 6, 22) (CPK 93 str. 1 d.).

Nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 6,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2). Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės V. R. B. (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 8688,60 Eur skolos, 781,90 Eur delspinigių, 1086,00 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-04-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 317,28 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 28 ct) žyminio mokesčio ir 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) teisinio atstovavimo išlaidų ieškovui H. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. R. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6,74 Eur (šešis eurus 74 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Gintautas Kaulakis[1] Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymą (2014-04-29, TAR, 2014, Nr. 2014-04875), Tarybos Sprendimą 2014/509/ES (OL L 228, 2014 7 31, p. 29) ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.851/2014 (OL L 233, 2014 8 6, p. 21) (1 Eur = 3,45280 Lt)