Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-879-185/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-12
Bylos Nr.
1S-879-185/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
1 S-879-185-2011

Teisėja Audra Kriščiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. spalio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, išsituokusio, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ), skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarties, kuria A. A. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. A. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. rugsėjo 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atplėšęs metalinį sienos skydą, įsibrovė į A. G. priklausantį angarą, esantį (duomenys neskelbtini) , iš kur pagrobė A. G. priklausantį 600 800 Lt vertės turtą : 600 000 Lt vertės kombainą „CLAAS TUCANO 440", 200 Lt vertės 100 litrų žymėto dyzelino, 100 Lt vertės karutį, 500 Lt vertės du akumuliatorius, t. y. įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 3 d., padarymu

Vadovaujantis BPK 140 str. įtariamasis A. A. sulaikytas 2011 m. rugsėjo 2 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurio terminas skundžiama 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pratęstas dar dviems mėnesiams, motyvuojant tuo, kad A. A. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo, pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.), trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.) bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Skundu A. A. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo dviems mėnesiams panaikinti.

Apeliantas nurodo, kad teismai, skirdami pačią griežčiausią kardomąją priemonę, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, bei atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tuomet, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Teismas pačią griežčiausią kardomąją priemonę paskyrė visais BPK numatytais pagrindais, kurių jo atžvilgiu neindividualizavo.

Apeliantas dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta ir tvirtina, kad byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, išskyrus melagingus liudytojo T. P. parodymus.

Skunde nurodoma, kad prokuroro pareiškimas dėl kardomojo kalinimo skyrimo neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 d., nutarimo Nr. 50, bei BPK 125 str., 2d., nustatytų reikalavimų, kadangi pareiškime nėra nurodytų motyvų, pagrindžiančių suėmimo pratęsimo pagrindus.

Nustatant kardomojo kalinimo terminą, įtariamojo manymu, visiškai neatsižvelgta, kad toks ilgas kardomojo kalinimo skyrimas sudarys sąlygas vilkinti ikiteisminį tyrimą, neatsižvelgta ir į tai, kad jis yra pastoviai vaistus vartojantis invalidas. Areštinėje sveikata blogėja, ne kartą buvo kviečiami gydytojai. Kvalifikuota medicinos pagalba nesuteikiama, nes gydytojui nurodžius vežti į ligoninę, tai padaryta nebuvo, motyvuojant pareigūnų trūkumu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nutarties pratęsti A. A. suėmimo terminą dienai nebuvo išnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose bei BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse bei BPK 121 str. 2 d. esančios sąlygos.

A. A. skunde nurodo, kad jis savo kaltės nepripažįsta, jo kaltę grindžiančių duomenų, išskyrus melagingus liudytojo T. P. parodymus, nėra ir baudžiamojoje byloje. BPK 121 str. 2 d. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, įstatymas teismo neįpareigoja vertinti byloje esančių įrodymų nustatant, ar įtariamasis yra kaltas. Šioje proceso stadijoje skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir ar buvo pagrindas paskirti jam kardomąją priemonę - suėmimą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d., yra pakankamai - tai duomenys, esantys nukentėjusiojo, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, bei įtariamojo T. P. parodymuose, kratos protokoluose, kombaino, žibintų, gesintuvo, veidrodžių, akumuliatoriaus apžiūros protokoluose, specialisto išvadoje, kitoje bylos medžiagoje. Minėta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Už šią veiką įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki aštuonerių metų. Kaltinimo sunkumas bei įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė apylinkės teismui buvo pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo (BPK 122 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas), juolab, kad įtariamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (išsituokęs, nedirba, gyvena buvusios žmonos sodyboje)

Apeliacinės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad įtariamasis A. A. pats ir per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus bei įtariamuosius, sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, t.y. trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.). Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad A. A. grasina žmonėms sunaikinti jų turtą, susidoroti su jais pačiais, todėl jie bijo liudyti. Įtariamasis T. P. parodė, kad tiek A. A., tiek kitas jam nepažįstamas asmuo, atvažiavęs į jo kiemą su vogtu kombainu, liepė kombainą paslėpti ir niekam apie tai nepasakoti. Atsisakius tai padaryti, nepažįstamas asmuo, išsitraukė revolverį ir pagrasino susidoroti su jo šeima. Šie bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 str. 1 d. 2 p. buvimą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 10 punktas). Įtariamajam A. A. inkriminuota nusikalstama veika yra įtraukta į nusikaltimų, numatytų BPK 122 str. 4 d. sąrašą. Praeityje buvo padaręs nusikaltimus nuosavybei. Nors teistumas išnykęs, tačiau tai rodo, kad materialines problemas apeliantas linkęs spręsti nusikalstamu būdu, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas išvadai, kad iki nuosprendžio priėmimo įtariamasis gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.

Įtariamasis skunde nurodo, kad nustatant kardomojo kalinimo terminą visiškai neatsižvelgta, kad toks ilgas kardomojo kalinimo skyrimas sudarys sąlygas vilkinti ikiteisminį tyrimą, neatsižvelgta ir į tai, kad jis yra pastoviai vaistus vartojantis invalidas. Tačiau, reikia pažymėti, kad įstatymas nesuteikia apeliacinės instancijos teismui galimybės trumpinti žemesnio teismo teisėjo nustatyto suėmimo termino, jei jis neviršija BPK 127 str. 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų.

Įtariamojo sveikatos būklė negali būti kliūtis skirti griežčiausiai kardomajai priemonei, nes tardymo izoliatoriuose yra atliekama asmens sveikatos priežiūra. Tai patvirtina ir apeliantas, skunde nurodydamas, kad jam, esant reikalui, kviečiami gydytojai. Įtariamasis nurodo, kad dėl pareigūnų trūkumo, nebuvo vežtas į ligoninę. Tačiau šis argumentas suėmimo pagrįstumui įtakos neturi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnyje.

Šiuo metu ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, švelnesne kardomąja priemone BPK 119 str. numatyti tikslai nebūtų pasiekti, o suimtojo siekis būti laisvėje, negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimas šioje byloje ir šioje proceso stadijoje yra pagrįstas ir neprieštarauja nei nacionalinės teisės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso), nei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatoms.

Taigi, skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARIA:

Įtariamojo A. A. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus