Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo pagal ieškovo Z. L. ieškinį atsakovams A. S., D. S., tretiesiems asmenims T. M., Ž. O., J. O. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris dabartiniu metu priklauso atsakovams, iki to priklausė jo sūnui Ž. O.. 2010 metais Ž. O. paprašė jo baigti minėto namo statybas ir jis 2010 metų rugsėjo pabaigoje apsigyveno šiame name ir gyveno iki 2016 metų birželio mėnesio. Dar iki to maždaug 2003-2004 metų laikotarpiu, tiksliau nurodyti negali, iš skulptoriaus J. L. įsigijo 3 skulptūras: dvi skulptūras „ Angelas“ ir vieną skulptūrą „Afrikos motyvai“. Tas skulptūras jis parsivežė į (duomenys neskelbtini), kur tuo laiku gyveno savo name, o po to 2010 metų rugsėjo pabaigoje su B.G. pagalba persivežė į (duomenys neskelbtini) ir pastatė sklype. Kai G. L. (sūnaus Ž. O. draugė) jį informavo, kad nori parduoti namą ir reikės išsikraustyti, jis vieną skulptūrą „Angelas“ pardavė L. V.. Išsikraustydamas iš namo, kitų dviejų skulptūrų nepasiėmė, nes neturėjo technikos. Vėliau skambino naujajai namo savininkei A. S. ir sakė, kad skulptūros priklauso jam ir siūlė pirkti už 700 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. paaiškino, kad 2016 metais T. M. jiems su sutuoktiniu parodė parduodamą namą (duomenys neskelbtini) ir jie matė sklype prie namo esančias skulptūras. Jie paklausė ar šios skulptūros parduodamos kartu su namu ir T. M. užtikrino, kad skulptūros parduodamos kartu su namu ir įeina į namo kainą. Jie nupirko namą ir jame apsigyveno. Po kurio laiko Z. L. buvo atvykęs pas juos ir reikalavo grąžinti skulptūras. Dėl to ji paskambino T. M. ir ši jai minėjo, kad kažkada skulptūros priklausė Z. L..

Atsakovas D. S. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas, neatvykimo priežastys nežinomos.

Tretieji asmenys Ž. O. ir J. O. į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančios 2016 m. rugpjūčio 26 d. notarinės Pirkimo-pardavimo sutarties ( b.l. 14-19) matyti, kad pardavėjai Ž. O. ir J. O. pardavė, o pirkėjai A. S. ir D. S. nusipirko žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš fotonuotraukų ( b.l. 59) matyti, kad jose žemės sklype yra užfiksuotos skulptūros „Angelas“ ir „Afrikos motyvai“.

Ieškovas reiškia ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo CK 4.95 straipsnio pagindu. Viena iš pagrindinių savininko teisių - teisė valdyti jam nuosavybės teise priklausantį daiktą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Netekęs šios teisės, savininkas daiktą, be jokio teisinio pagrindo atsiradusį pas kitą asmenį, turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo, reikšdamas vindikacinį ieškinį (CK 4.95 straipsnis). Vindikacinis ieškinys yra daiktinis teisinis ieškinys, esantis absoliutaus pobūdžio, t. y. šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Šiais požymiais vindikacinis ieškinys skiriasi nuo asmeninių ieškinių, kylančių iš prievolinių teisinių santykių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra.

Taigi, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas šioje byloje privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovams, iš kurių reikalaujama grąžinti daiktą; 2) ieškovas ( savininkas) daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovai; 4) daiktą atsakovai valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) .

Ieškovas pareiškė vindikacinį ieškinį, kuriuo prašo išreikalauti iš atsakovų dvi skulptūras “Angelas” ir “Afrikos motyvai”. Atsakovai su pateiktu ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo skulptūras įgijo pagal 2016 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo – pardavimo sutartį ( toliau –Sutartis) kartu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu , esančiais (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo skulptūros stovi Sutartimi parduotame žemės sklype, kad jos yra natūra ir tai yra tos pačios skulptūros, kurias ieškinyje nurodė Z. L., nurodydamas jų identifikacinius duomenis. Taigi, kaip jau minėta nėra ginčo, kad ginčo skulptūros buvo Sutarties sudarymo momentu ir natūra yra iki šiol.

Sprendžiant vindikacinius reikalavimus, visų pirma vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad Sutarties sudarymo metu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kitų statinių, apart gyvenamojo namo, nebuvo, tačiau žemės sklype stovėjo dvi ginčo skulptūros, dėl kurių pareikštas ieškinys šioje byloje. Nesutikdami su ieškiniu, atsakovai savo atsikirtimus grindžia esmine aplinkybe nurodydami, kad ginčo skulptūras įgijo ir valdo teisėtai pagal žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sandorį, todėl jos negali būti išreikalaujamos pagal vindikacinį ieškinį.

CK 6.395 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių sodinių ar kitų objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius sodinius ir kitus objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jei šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovai (pirkėjai) patvirtino, kad jų ketinimas buvo įsigyti ne tik žemės sklypą su gyvenamuoju namu, bet ir sklype esančias ginčo skulptūras. Tai patvirtino ir kitą Sutarties šalį ( pardavėjus) atstovavusi šioje byloje trečiuoju asmeniu patraukta T. M.. Tretysis asmuo (pardavėja) J. O. pateiktame atsiliepime patvirtino, kad ginčo skulptūras ji įsigijo kartu su ½ dalimi žemės sklypo ir gyvenamojo namo pagal 2011-09-08 Pirkimo pardavimo sutartį iš buvusios namo bendrasavininkės G. L.. Vėliau ginčo skulptūras ji pardavė atsakovams. Taigi, minėtų paaiškinimų pagrindu, darytina išvada, kad atsakovų, kaip pirkėjų, ketinimas buvo įsigyti nuosavybėn žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir ginčo skulptūromis, o trečiųjų asmenų Ž. O. ir J. O. , kaip pardavėjų, siekis buvo perleisti jau minėtus nuosavybės objektus kaip visumą atsakovams. Aiškinant Sutarties sąlygas, matyti, kad jos 2.1 punkte yra nurodyta, kad pardavėjai parduoda, o pirkėjai perka žemės sklypą UN (duomenys neskelbtini) ir pastatą-gyvenamą namą UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.1.11 punkte yra pažymėta, kad pardavėjai/pardavėjų atstovė patvirtino, kad parduodamame žemės sklype nėra jokių pastatų ar statinių, neaptartų šioje sutartyje. Taigi, Sutartyje kaip parduodamas objektas ginčo skulptūros nenurodytos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jau minėtame 6.1.11 punkte yra paminėti tik, kad žemės sklype nėra pastatų ir statinių. Be abejo, ginčo skulptūros negali būti priskirtos nei pastatams nei statiniams, todėl tai paaiškina, kodėl ginčo skulptūros nebuvo nurodytos Sutartyje. Pažymėtina, kad žemės sklypo su gyvenamuoju namu šalių ikisutartinės derybos, ta aplinkybė, kad ginčo skulptūros buvo žemės sklype pirkėjams jį apžiūrint ir pirkėjai įvertino parduodamą objektą kaip vieningą visumą (su skulptūromis), rodo, kad pirkėjai buvo ir yra įsitikinę savo nuosavybės teisės į ginčo skulptūras teisėtumu ir pagrįstumu. Pažymėtina, kad tokia atsakovų pozicija yra pilnai suprantama ir pateisinama vertinant jų elgesį pagal analogiškose situacijose veikiančio asmens elgesį ir supratimą. Gyvenimiška praktika yra susiklosčiusi tokiu būdu, kad nekilnojamojo turto perleidimo sutartyse , kaip taisyklė, nėra nurodomi smulkūs žemės sklype esantys objektai, pvz. sodiniai, skulptūros, kiti puošybos elementai ir kiti objektai, kurie neturi būti registruojami kaip nuosavybės teisės objektai Nekilnojamojo turto registre. Teismo posėdžio metu atsakovė A. S. ir tretysis asmuo ( pardavėjų atstovė) T. M. paaiškino, kad prieš sudarant žemės sklypo atsakovai buvo informuoti apie tai, kad žemės sklypas su gyvenamuoju namu parduodamas kartu su ginčo skulptūromis ir skulptūrų kaina įeina į bendrą parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Tretysis asmuo J. O. savo atsiliepime taip pat nurodė tas pačias aplinkybes ir pripažino, kad ginčo skulptūros nuosavybės teise priklausė jai pagal 2011-09-08 pirkimo-pardavimo sutartį, o po to ji ginčo skulptūras kartu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu pardavė atsakovams. Iš dalies tai patvirtino liudytojas N. R., kuris paaiškino, kad kartu su T. M. važiavo paimti namo raktų iš Z. L. ir nebuvo jokios kalbos, jokių specialių sąlygų apie ginčo skulptūras. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžio metu išklausyti liudytojai J. L., B.G., L. V., R. B., M. B. duomenų apie atsakovų ginčo skulptūrų valdymo aplinkybes nenurodė, Sutarties sudarymo ir ikisutartinių derybų faktai jiems nebuvo žinomi, kas valdė ginčo skulptūras nuosavybės teise patvirtinti negalėjo. Tokiu būdu, jau minėtų raštytinių įrodymų, atsakovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad Sutartyje nesant aiškiai aptartam nuosavybės teisės į žemės sklype esančias ginčo skulptūras perėjimo klausimui, vadovaujantis CK 6.395 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir laikytina, kad Sutartimi kartu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu nuosavybės teisė pirkėjams (atsakovams) perėjo ir ginčo skulptūros. Taigi, ieškovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos įgijėjų/atsakovų A. S. ir D. S. sąžiningumo prezumpcijos, todėl nesant vienos iš vindikacinio ieškinio , patvirtinančių vindikacinio ieškinio pagrindą, sąlygos- nenuginčijus atsakovų valdymo sąžiningumo (teisėtumo), ieškovas negali atgauti daikto natūra.

Taigi, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidų atsakovų naudai bei išlaidos , susijusios su procesinių dokumentų, įteikimu valstybės naudai ( CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu teismas

n usprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš Z. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovų A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) , naudai po 200 Eur ( du šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų ir valstybės naudai 37,10 Eur ( trisdešimt septynis eurus 10 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.