Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. M. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-198-151/2013 pagal ieškovės UAB „Būsto valda“ ieškinį atsakovams M. M. M. ir A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagal CK 4.72 straipsnį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios nuosavybės teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant apibrėžtos CK 4.76 straipsnyje: kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ypatumai aptariami CK 4.82–4.85 straipsniuose. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis), proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame STR 1.12.05:2002 Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Reglamentas). Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir nustato jų įgyvendinimo tvarką (1 punktas), yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąja nuosavybę pagal CK 4.84 straipsnį, <...> (2 punktas). Reglamento prasme privalomieji darbai yra atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą (7 punktas). Šių reikalavimų įgyvendinimas, be kita ko, užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija (13.5 papunktis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2006 m. balandžio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1556 “Dėl Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo“ Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė (pertvarkyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A-2686 į UAB „Būsto valda) paskirta Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratoriumi (b. l. 7-13, 1 t.). 2006 m. gegužės 5 d. sudaryta Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartis Nr. 53-10-8 (pratęsta 2010-12-31 susitarimu Nr.53-10-42), kuria užsakovas - Kauno miesto savivaldybės administracija ieškovei (administratoriui) pavedė administruoti Kauno miesto Žaliakalnio seniūnijos daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (b. l. 50-55, 1 t.). Įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius – ieškovė.

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). Administratorius savo prievoles privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis), pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes.

Bylą nagrinėjęs teismas nustatė, kad ieškovė atliko šiluminio punkto įrenginių remontą bei karšto vandens šilumokaičio remontą, pagal 2008 m. gruodžio 15 d. statybos rangos sutartį atliko cirkuliacinio siurblio pakeitimo darbus. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šildymo sistema turi trūkumų, cirkuliacinis siurblys buvo susidėvėjęs. Taigi galima konstatuoti, kad buvo atlikti tam tikri namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto, kaip jis apibrėžiamas CK 4.82. straipsnio 1 dalyje, darbai būtini šio turto išsaugojimui (šildymo sistemos elementų netinkama eksploatuoti būklė gali būti kliūtis visos sistemos funkcionavimui), todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog šiems darbams buvo būtinas namo bendrasavininkių sutikimas. Administruoti šį turtą, taip pat ir rūpintis, kad jis atitiktų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra ieškovo pareiga. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus objekto (daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame keli savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise yra įsigiję bendras patalpas) specifiką, kai vienų asmenų pareigos tinkamai prižiūrėti savo turtą nevykdymas gali lemti kitų asmenų turtinių teisių, teisės į sveiką ir saugią aplinką ir kt. pažeidimą, pripažintina, kad ieškovės veiksmai, organizuojant apeliantams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių sistemų, neatitinkančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų, remontą, neprieštaravo jos, kaip administratoriaus, pareigoms, buvo nukreipti teisės aktuose įtvirtinto administratoriaus pagrindinio uždavinio įgyvendinimui, atitiko apdairumo ir sąžiningumo reikalavimams (CK 4.239 straipsnio 1 dalis, 4.240 straipsnio 1 dalis, 4.242 straipsnio 2 dalis, Administravimo nuostatų 5, 6, 8 punktai).

Apeliacinio teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, jog šilumos punktas nelaikytinas bendrojo naudojimo objektu. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga sudaro bendrąją pastato inžinierinę sistemą. Todėl nustatyta aplinkybė, kad šilumos punkto įrenginiai įrengti ne (duomenys neskelbtini), o kitame pastate, kuriame įrengtas šilumos punktas, iš kurio apeliantų patalpoms tiekiama šiluma karštam vandeniui ruošti, ir kuris nuosavybės teise nepriklauso AB „Kauno energija“ (b. l. 198, 1 t.) nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantai neprivalo apmokėti išlaidų, susijusių su šilumos punkto ir šilumokaičio remontu. Nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės pateiktų dokumentų trūkumo. Nors apeliantai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl atliktų darbų akto trūkumo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, įgalinančių spręsti, jog nebuvo atlikti ieškovės nurodomi darbai, kad šie darbai su trūkumais, bei, kad darbų kaina nėra pagrįsta.

Pagal CK 4.76 straipsnį tokiais atvejais, kai vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Šiuo atveju remontą atliko ne kiti bendraturčiai, o jiems nevykdant šios pareigos – ieškovas. Dėl to apeliantai, kaip suremontuoto turto bendraturčiai, privalo atlyginti ieškovui jų daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jie nors nebuvo davę sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai priskaičiuotų mokesčių taip pat nepagrįsti, kadangi byloje pateiktos ieškovės skaičiuotės, iš kurių spręstina, kad namo bendrasavininkiams buvo skaičiuojamas administravimo mokestis, kurio dydis nustatytas su Kauno miesto savivaldybe sudarytoje sutartyje (Sutarties 2.2.2 punktas), nuolatinės techninės priežiūros mokestis ir šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros mokestis, kurių dydžiai nustatyti ieškovės su UAB „Šiluminės energijos sistemos“ sudarytose sutartyse (b. l. 120-136, 1 t.), kurių tarifai atitiko Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendinius.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus spręstina, kad administratoriaus nurodyti mokesčiai už namo bendrosios nuosavybės administravimą, nuolatinę techninę priežiūrą bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą yra numatyti administravimo nuostatuose, kuriuose įtvirtintos Administratoriaus funkcijos, skirtos įgyvendinti pagrindinį jo uždavinį, apibrėžtos nuostatų 4 punkte.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atsižvelgė į visas tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendraturčio pareigą proporcingai savo daliai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo daugiabučio namo išlaikymo, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovai turi pareigą atlyginti paslaugas teikusiam asmeniui jo prašomas priteisti sumas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl jis paliktinas galioti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovai prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka išsamesniam bylos aplinkybių išnagrinėjimui. Atsakovų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Pažymėtina, kad šalys dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, davė savo paaiškinimus ir teikė įrodymus dėl visų bylos aplinkybių. Patys atsakovai visus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo galėjo išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.