- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-302-491/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Nuteistasis
- R. Ž.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria buvo panaikintas jam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
R. Ž. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 str. 4 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., šios bausmės vykdymas jam buvo atidėtas 2 metams, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei uždraudžiant vairuoti visų rūšių transporto priemones 3 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
2015-12-11 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. Ž. panaikinimo ir jo pasiuntimo atlikti 2015-04-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Probacijos tarnybos teikimas buvo tenkintas ir nuteistasis R. Ž. pasiųstas atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad apylinkės teismas išnagrinėjo teikimą neinformavęs jo apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip užkirsdamas kelią jam tiesiogiai ar per atstovą dalyvauti bylos nagrinėjime. Jis į Norvegijos Karalystę vyko 2015-09-17 pakviestas draugų konsultuotis pas gydytoją dėl jam reikalingo kojos protezo pritaikymo, planavo ten būti ne ilgiau 3 dienų, todėl Probacijos tarnybos neinformavo. Norvegijos pareigūnų buvo sulaikytas 2015-09-17 ne dėl tuo metu įvykdytos nusikalstamos veikos, o dėl to, kad šioje valstybėje buvo paskelbta jo paieška dėl anksčiau įvykdytų nusikaltimų. Jo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. numatytas pažeidimas nėra toks pavojingas, kad būtų galima dėl to panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Teismas nemotyvuodamas savo sprendimo, jį, neįgalų asmenį, pasiuntė bausmę atlikti pataisos namuose, o ne atvirojoje kolonijoje, taip pažeisdamas įstatymų reikalavimus.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nurodyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistojo elgesį kontroliavo nuo 2015-04-23. Jis 2015-05-05 buvo supažindintas su probacijos vykdymo sąlygomis ir atsakomybės už jų pažeidimą teisinėmis pasekmėmis (7 – 14 asmens bylos lapai). Nuteistasis nevykdė bendros probuojamojo pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 str. 4 d., pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartimi R. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 1-588-218/2015, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, bei paskelbė jo paiešką. Taip pat R. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė vieną administracinį teisės pažeidimą, už kurį 2015-09-11 teismo nutarimu pagal ATPK 174 str. jam paskirta 60 Eur bauda (25 asmens bylos lapas). Matyti ir tai, kad nuteistasis 2015-09-17 buvo sulaikytas ir patalpintas į įkalinimo įstaigą Norvegijoje, kadangi buvo kaltinamas keliose bylose dėl įvykdytų vagysčių, įsibraunant į privačius namus (28 asmens bylos lapas). Iš to visiškai akivaizdu, kad nuteistasis, būdamas supažindintas su probacijos vykdymo sąlygomis ir vengimo jas vykdyti teisinėmis pasekmėmis, žinojo, jog išvykdamas iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų jis turi pranešti apie tai Probacijos tarnybai, tačiau jis šios pareigos nesilaikė ir nepranešęs išvyko į Norvegijos Karalystę. Pažymėtina, kad jis nepateikė jokių įrodymų, jog į Norvegijos Karalystę jis vyko konsultuotis pas gydytojus dėl tinkamo kojos protezo, todėl laikoma, kad tai yra tiesiog deklaratyvus ir niekuo nepagrįstas jo teiginys, nepateisinantis jo išvykimo ir vengimo laikytis probacijos sąlygų.
Aukštesniojo teismo vertinimu apylinkės teismas, išnagrinėjęs teikimą nedalyvaujant nuteistajam ar jo gynėjui, esminio baudžiamojo įstatymo pažeidimo nepadarė. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 358 str. 3 d. numatyta, kad teismas teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam nagrinėja teismo posėdyje, kuriame dalyvauja prokuroras ir nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas, tačiau šių asmenų neatvykimas nesustabdo klausimo nagrinėjimo.
Apylinkės teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas nuteistojo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas, dalyvavo prokuroras ir Probacijos tarnybos atstovas, į šį teismo posėdį taip pat buvo šaukiamas nuteistasis, kuriam šaukimas išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu. Kita vertus, pirmos instancijos teismui buvo žinoma, jog nuteistasis sulaikytas ir atlieka bausmę Norvegijoje, todėl jis realiai niekaip nebūtų galėjęs dalyvauti teikimo nagrinėjime.
Įvertinus aukščiau išdėstytą galima garyti išvadą, jog nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės taisytis, todėl negali būti toliau prižiūrimas ir auklėjamas laisvėje, nes tokiu būdu bausmės tikslai nėra pasiekiami. Akivaizdu, jog nuteistasis, žinodamas jog jam paskirtos bausmės vykdymas yra atidėtas bei kad yra nagrinėjama kita jo baudžiamoji byla, nesilaikė probacijos sąlygų, išvyko iš Lietuvos Respublikos į Norvegijos Karalystę, kur buvo sulaikytas ir patalpintas į įkalinimo įstaigą dėl padarytų nusikaltimų. Šios aplinkybės rodo atsainų jo požiūrį į savo padėtį, jo nenorą taisytis, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas pagrįstai.
Skunde R. Ž. taip pat ginčija apylinkės teismo nutarties dalį, kuria bausmę jam buvo paskirta atlikti pataisos namuose, o ne atvirojoje kolonijoje. BK 50 str. 3 d. nustatyta, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 63 str. numatyta analogiška nuostata, kad tai, kokios rūšies pataisos įstaigoje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nustato teismas, remdamasis BK 50 str. nuostatomis. Parinkdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo rūšies vietą teismas nėra varžomas BVK nuostatų, kurios reglamentuoja jau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas. Nors apylinkės teismas nemotyvavo, kodėl už neatsargų nusikaltimą nuteistam R. Ž. skyrė laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau iš bylos matyti, kad jis praeityje net tris kartus teistas už tyčinius nusikaltimus Lietuvoje, kelis kartus teistas užsienyje. Aukštesnysis teismas taip pat pabrėžia, kad 2016-09-13 Panevėžio miesto apylinkės teisme nuteistajam priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis neįsiteisėjęs), kuriuo jis nuteistas pagal BK 227 str. 2 d. bei paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose. Taigi net jei šia nutartimi nuteistajam bausmę būtų skirta atlikti atvirojoje kolonijoje, įsiteisėjus nuosprendžiui jis bausmę turėtų atlikinėti pataisos namuose.
Aukštesnysis teismas papildomai atkreipia nuteistojo dėmesį, kad pagal BVK 69 str. 1 d. pataisos įstaigos administracija, matydama, jog dėl nuteistojo ligos ar kitų išimtinių aplinkybių laikyti jį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, gali inicijuoti jo perkėlimą į kitą pataisos įstaigą. Teismas konkrečios pataisos įstaigos, kurioje nuteistasis atliks laisvės atėmimo bausmę, nenustato. Nuteistasis iš pataisos namų į atvirąją koloniją taip pat gali būti perkeltas BVK 140 str. tvarka.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aukščiau aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad tenkindamas Probacijos tarnybos teikimą apylinkės teismas objektyviai ir teisingai išnagrinėjo pateiktą medžiagą bei pagrįstai skundžiama nutartimi R. Ž. pasiuntė atlikti 2015-04-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo R. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. gruodžio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.