Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla G. S. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose ATPK 123 str. 5 d. ir 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2011 m. liepos 7 d. G. S. atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 126 str. 5 d. už tai, kad jis, 2011 m. liepos 7 d., 19.50 val., Subačiaus g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, be to, atsisakė tikrintis neblaivumą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.

sprendimo įvairiomis prielaidomis, spėliojimais, kitokio pobūdžio išvedžiojimais apie bylos

aplinkybes, o privalo priimti motyvuotą ir argumentuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo

apeliacinės instancijos teismas laikosi nuomones, kad ATPK 248 straipsnyje numatyti

administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys išaiškinti

kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek

asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir

administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, tame tarpe ir teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-3214/2008).

Pažymi, kad G. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad vengė pasitikrinti neblaivumą. Pripažįstama, kad neblaivumo patikrinimo vengimą sudaro tie atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą. Prieš inkriminuojant vengimą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1040/2006). Nagrinėjamu atveju, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog G. S. savo veiksmais užkirto kelią neblaivumo nustatymui. Atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja R. P. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad G. S. pasišalino iš gydymo įstaigos po to, kai buvo atlikti visi tyrimai dėl skausmo širdyje ir asmuo informuotas apie rengiamus atlikti kraujo tyrimus. Procedūrai atlikti G. S. buvo nuvestas į stebėjimo palatą, o medicinos personalo darbuotoja išėjo atsinešti instrumentų kraujo ėmimui. Tačiau asmuo pasišalino į tualetą ir vėliau pabėgo iš gydymo įstaigos, kurioje, kaip patvirtino R. P. galima buvo pagal kraujo tyrimus nustatyti asmens blaivumą. Bylą nagrinėjusi institucija pripažino, kad R. P. parodymais abejoti nėra pagrindo, todėl priimant sprendimą byloje į šios liudytojos parodymus turėjo būti atsižvelgta ir vertinti juos ne kaip R. S. teisinantį, o kaltinantį įrodymą.

Apelianto įsitikinimu, G. S. žinojo, kad iš jo yra reikalaujama pasitikrinti kraują dėl neblaivumo, tačiau iš ligoninės pabėgo, t.y. užkirto kelią neblaivumo nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N16-280/2006).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teismo nutarimas dalyje dėl administracinės bylos nutraukimo pagal ATPK 123 str. 5 d., t.y. už vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neginčijamas. Nustatyta, kad automobilis BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra draustas valdytojo civilinės atsakomybės draudimu, draudimas galioja nuo 2011-04-10 iki 2012-04-09 (b.l. 16). Kadangi G. S. veiksmuose nėra ATPK 123 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, byla jo atžvilgiu dėl šio teisės pažeidimo padarymo nutraukta pagrįstai (ATPK 250str. 1 d. 1 p.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba apeliaciniame skunde kelia administracinės atsakomybės klausimą pagal ATPK 126 str. 4 d.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 284 str., 256 str., 9 str.). Taip pat ATPK 9 str. yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, asmens kaltė turi būti įrodyta.

ATPK 126 str. 4 d. nustato, kad neblaivumo patikrinimo vengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Nors G. S. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nežinojo, jog siuntimas buvo išduotas atlikti kraujo tyrimams, kad nustatyti neblaivumą, tokie jo parodymai paneigti tiek iš dalies jo paties teisme duotais parodymais, tiek teisme apklaustų policijos pareigūnų A. D. ir A. S. bei gydytojos R. P. parodymais, A. D. tarnybiniu pranešimu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Liudytojas A. D. (policijos pareigūnas) teisme parodė, jog kilo įtarimas, kad G. S. vairuoja neblaivus, apie vairuotojo būseną jis sprendė iš nuo jo sklindančio alkoholio kvapo ir nestabilios stovėsenos. Tačiau patikrinti G. S. neblaivumą alkotesteriu nebuvo galimybės, nes jis skundėsi skausmais širdies srityje, dėl ko į policijos komisariatą pareigūnai buvo priversti iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavus greitajai buvo išrašytas siuntimas-užduotis atlikti G. S. kraujo tyrimą (b.l. 57-58, 59, 65).

Iš esmės analogiškas G. S. patikrinimo aplinkybes A. D. nurodė savo tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad G. S. atsisakė tikrinti neblaivumą alkotesteriu, dėl širdies skausmo jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Greitosios medicinos pagalbos medikams buvo išrašytas siuntimas – užduotis kraujo tyrimui atlikti. G. S. buvo išvežtas į Antakalnio ligoninę. Vėliau iš budėtojo sužinojo, kad G. S. iš ligoninės pabėgo, neatlikęs tyrimų (b.l. 5).

Liudytojas (policijos pareigūnas) A. S. patvirtino A. D. tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 59).

Liudytoja R. P. (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja) teisme parodė, kad G. S. buvo atvežtas į ligoninę tikslu atlikti kraujo tyrimus, kad nustatyti jo neblaivumą. Tyrimai dėl širdies skausmo jau buvo atlikti, jie buvo geri. Teigė, kad G. S. turėjo girdėti, kad bus imamas kraujas dėl neblaivumo nustatymo, nes tai buvo pasakyta personalui, tuo metu esant patalpoje ir G. S. . G. S. iš ligoninės pasišalino apie tai niekam nepranešęs (b.l. 65).

Iš VšĮ „Vilniaus universitetinė ligoninė“ atsakymo pagal užklausimą matyti, kad G. S. buvo atvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, tačiau gydytojui pranešus, jog bus imamas kraujas alkoholio kiekio kraujyje nustatymui, ligonis pabėgo. Iš 2011-07-07 asmens sveikatos istorijos gydytojo įrašo kopijos matyti, kad kol vyko paciento registracija, G. S. aiškino, jog nori į tualetą, po to, kad važiuos į Santariškių klinikas, tačiau nuėjęs į tualetą, iš ligoninės pabėgo, apie pasišalinimą ligoninės personalui nepranešė (b.l. 48, 49).

Taigi, byloje esančių įrodymų analizė rodo, kad G. S. , esant įtarimui, jog 2011 m. liepos 7 d., 19.50 val., Subačiaus g., Vilniuje, vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Nors G. S. bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė, tvirtindamas, kad jis nežinojo, dėl ko buvo vežamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tai, kad jis iš ligoninės pasišalino apie tai niekam nepranešęs, rodo, kad jis suvokė, jog kraujo tyrimas buvo skirtas siekiant nustatyti jo neblaivumą. Be to, pats G. S. teisme paaiškino, kad bendravo su greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, kurie jam pranešė, kad iš policijos pareigūnų gavo nurodymą nuvežti jį Antakalnio ligoninę. Teisme apklausta gydytoja taip pat patvirtino, kad G. S. negalėjo negirdėti, jog jam bus atliktas kraujo tyrimas neblaivumui nustatyti. Šios aplinkybės rodo, kad G. S. negalėjo nesuprasti kokiu tikslu jis buvo vežamas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę ir kad pareigūnų išduotas siuntimas-užduotis siejamas vien tik su jo neblaivumo nustatymu, o ne papildomiems tyrimams dėl jo sveikatos būklės atlikti.

Tuo pačiu pažymėtina, kad iš teismui pateikto medicininio išrašo ir gydytojos R. P. parodymų akivaizdu, jog pristačius R. S. į ligoninę, joks pavojus jo sveikatai negrėsė, vyko paciento registracija, kai R. S. pasiprašęs į tualetą, iš ligoninės pabėgo. Šio fakto iš esmės neginčija ir pats R. S. , nurodydamas tokio savo elgesio priežastį, neva jam buvo pranešta, kad jokia medicininė pagalba jam nebus suteikta, gydytojas jam patarė važiuoti į kitą ligoninę, iškvietė taksi automobilį, dėl ko jis nusprendė važiuoti į Santariškių klinikas. Tačiau byloje nėra jokių tokius R. S. teiginius patvirtinančių duomenų, todėl jie vertinami kritiškai ir atmetami.

Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar pasvaigimo nustatymo taisyklių 5 punktas numato, jog pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu.

G. S. pasišalinimas iš ligoninės, apie tai nepranešus ligoninės personalui, jokių duomenų dėl kreipimosi į Santariškių klinikas nepateikimas, leidžia daryti išvadą, kad patikrinti G. S. neblaivumą (girtumą) nebuvo galima ne dėl objektyvių aplinkybių, o dėl subjektyvios jo pozicijos (atsisakymo). Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina išvadą, kad G. S. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, tuo labiau, kad G. S. neabejotinai žinojo, jog jis įtariamas dėl neblaivumo, tačiau jokių veiksmų savarankiškai pasitikrinti neblaivumą neatliko.

G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, bei tai, kad galiojančių nuobaudų jis neturi (b.l. 12-14), G. S. skirtina minimali ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimas naikintinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą panaikinti.

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti jam 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti, kad paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 55641, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo priėmimo skyrių (Laisvės pr. 79A, Vilniuje).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius teismui baudos mokėjimo kvito šis nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.). Tokiu atveju asmuo, kuriam yra paskirta administracinė nuobauda, privalės padengti ir visas antstolio žinioje esančios vykdomosios bylos vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės ir už paskirtą baudą.

Nutarimas neskundžiamas.