Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2018-07-25 · Civilinė byla Nr. e2-14753-294/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-25
Bylos Nr.
e2-14753-294/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Seikalis
Ieškovas
Seesam Insurance AS
Atsakovas
A. R.
Advokatai
Valerijus Kirpičnikovas
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieškovui Seesam Insurance AS atstovei Karolinai Abromaitytei,atsakovo A. R. atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

viešame parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui A. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2016-04-28 Seesam Insurance As Lietuvos filialas su atsakovu A. R. (toliau – atsakovas) sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0672752, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2016-10-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. 2017-03-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, kad eismo įvykį sukėlė transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. R., kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Dėl 2016-10-28 eismo įvykio metu padarytos žalos tretiesiems asmenims draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas išmokėjo iš viso 215,00 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad draudikas išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad galutinę poziciją dėl ieškinio reikalavimo pateiks iki parengiamojo posėdžio. Nurodo, kad nuo autoįvykio praėjo didelis laiko tarpas ir atsakovas neišsaugojo jokių dokumentų susijusių su autoįvykiu bei jam paskirta sankcija administracinėje byloje. Pažymėjo, kad iki ieškinio pateikimo teismui ieškovas neinformavo atsakovo apie skolą, nebandė spręsti ginčą taikiai, taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių skolos sumą bei jos išmokėjimo autoįvykio metu nukentėjusiai pusei faktą.

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, prašė sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai

Iš ieškovo ir atsakovo atstovo paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad 2016-04-28 Seesam Insurance As Lietuvos filialas su atsakovu A. R. (toliau – atsakovas) sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0672752, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. 2016-10-28 įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovo vairuojamas Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į transporto priemonę Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. 2017-03-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymoje nurodyta, kad eismo įvykį sukėlė transporto priemonės Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. R., kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Dėl 2016-10-28 eismo įvykio metu padarytos žalos tretiesiems asmenims draudimo bendrovė Seesam Insurance AS Lietuvos filialas išmokėjo iš viso 215,00 Eur draudimo išmoką.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nurodyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCADĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, reglamentuojančiame draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą, numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (CK 6.2 straipsnis). Pagal TPVCADĮ 22 str. 1 d. 3 p. draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalą privalo įrodyti ją patyręs asmuo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 215 Eur žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 str. 3 d. nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 str. 3 d. nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas ieškinį pripažino.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina dėl 2016-10-28 įvykusio eismo įvykio nukentėjusiajam ieškovo išmokėta draudimo išmoka – 215 Eur.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 str. 1 d. numato, kad už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovo atstovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesiams. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu sutiko sprendimo vykdymą išdėstyti 3 mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas, sprendimo vykdymas išdėstomas 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovas teismui nepateikė kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidos, todėl pastarosios ieškovo ieškinį visiškai patenkinus ir atsakovo nėra atlyginamos (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnis).

Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Valstybė patyrė 8,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 8,38 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. – 8 Eur, ir ieškinį patenkinus visiškai, valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo Seesam Insurance, veikiančio per Seesam Inssurance AS Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 302677744, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrą 215 Eur (du šimtai penkiolika eurų) skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 215 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 Eur (aštuoni eurai) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, kvitą ar mokėjimo nurodymą reikia pateikti sprendimą priėmusiam teismui.

Išdėstyti atsakovui A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sprendimo vykdymą 3 mėnesiams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Seikalis