Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Dževečkos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini), išsituokusi, nedirbanti, teista:

1) 2012-11-09 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį 2 MGL (260 Lt) bauda;

2) 2014-02-10 Telšių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausme su įpareigojimais; 2014-07-02 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista 45 parų areštu;

3) 2016-02-11 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme, bausmę atlikusi,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. mušdama nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. 2024 m. kovo 14 d. apie 23.30 val. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, žodinio konflikto metu, veikdama sunkinančiomis aplinkybėmis – būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 5 kartus trenkė puodeliu nukentėjusiajam R. A. į galvos sritį, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam R. A. fizinį skausmą ir padarė muštines žaizdas kairiame antakyje ir pakaušio srityje, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

2. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad R. A. yra jos sugyventinio J. Č. pažįstamas, ji jį pažįsta apie 1 metus laiko. 2024 m. kovo 14 d. pas ją ir sugyventinį į svečius atėjo E. B., jie visi trise gėrė alų. Apie 20 val. jai paskambino sugyventinio pažįstamas R. A. ir pasakė, kad turi butelį degtinės ir nori ateiti. R. atėjus, jo atsineštą degtinę gėrė visi keturiese. Konfliktų nebuvo. Jos sugyventiniui ir E. B. nuėjus miegoti, ji liko su R. A.. Abu buvo gerokai apsvaigę nuo alkoholio. Iš R. elgesio suprato, kad jis pyksta ant E., nes žiūrėdamas į jį rankos kumščiu trenkė sau į kitos rankos alkūnę. Ji tai pamačiusi liepė R. apsirengti ir eiti namo, tačiau jis jai pasakė nevadovauti ir neaiškinti. Kadangi R. išeiti iš jų namų nesutiko, tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. A. pradėjo mosikuotis rankomis ir netyčia jai pataikė į dešinės pusės antakį. Fizinio skausmo ji nepatyrė, jam pretenzijų neturi. Tada ji čiupo nuo stalo puodelį ir 1 kartą trenkė R. į galvos sritį. Sudavė tik vieną smūgį. Nematė, kad būtų bėgęs kraujas. Nuo jų riksmų pabudęs jos sugyventinis liepė R. A. išeiti iš jų namų ir šis išėjo. R. išėjus, sugyventinis iškvietė policiją. Neužilgo R. A. grįžo ir pradėjo belsti į langus, tačiau jie jo neįsileido, o jos sugyventinis vėl paskambino policijai.

Motyvuojamoji dalis

3. V. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jos daliniu prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto J. Č., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. kovo 14 d. namuose su sugyventine V. B. ir E. B. gėrė alų. Apie 21 val. pas juos atėjo neblaivus R. A. ir atsinešė degtinės, kurią gėrė visi keturiese. Jis gulėjo lovoje, o V., E. ir R. sėdėjo prie stalo. Kiek atsimena, pasibaigus degtinei R. A. sukonfliktavo su V. B., kadangi ji norėjo jį išprašyti iš namų, o šis nėjo. Išgirdęs konfliktą atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, kur jie konfliktavo. Pamatė, kad V. antakis kruvinas. Paprašė R. išeiti iš jų namų ir jis išėjo. R. A. tikrai nebuvo sužalotas, kruvinas. Už kelių minučių R. A. grįžo atgal ir pradėjo barškinti į langus, todėl jis iškvietė policiją. Nepamena, kada atvyko policijos pareigūnai, galbūt dėl neblaivumo. Pamena, kad jį žadino ir liepė nustatyti neblaivumą. E. visą laiką sėdėjo prie stalo ir į konfliktą nesikišo. Prieš R. A. smurto nenaudojo nei jis, nei E.;

3.2. ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto E. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. kovo 14 d. iš alaus baro nuėjo pas J. Č., kur jis, J. Č. ir jo sugyventinė V. B. vartojo alų. Atėjo stipriai neblaivus, dar kartu gėrė alų, todėl vakaro įvykių neatsimena. Pamena tik tai, kad V. B. iš antakio bėgo kraujas. Jis lyg miegojo, kai buvo pažadintas policijos pareigūnų, nustačiusių jam girtumą. Jokio konflikto negirdėjo, tikrai nenaudojo smurto prieš R. A.. Nematė, ar R. A. buvo sužalotas, negirdėjo jo beldimo į langą. Buvo stipriai neblaivus. Nematė, kaip V. B. puodeliu sudavė R. A., tuo metu miegojo;

3.3. ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto R. A. parodymais, kur jis parodė, kad 2024 m. kovo 14 d. nusipirkęs butelį degtinės nuėjo pas J. Č., adresu: (duomenys neskelbtini). Bute buvo J. Č., jo sugyventinė V. B. ir E. B.. Jie keturiese vartojo alkoholį. Apie 23.30 val. jam V. B. pasakė išeiti. Jis atsakė, kad išeidamas pasiims viską, ką atsinešė. Tai V. labai nepatiko ir paėmusi keramikinį puodelį juo trenkė jam vieną kartą į galvos sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Bandė atstumti V., tačiau nepavyko, kadangi ji dar keturis kartus jam trenkė puodeliu į galvos sritį. Juto fizinį skausmą. Atsimena, kad puodelis sudužo, o jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Jis nugriuvo ant žemės, o prie jo gulinčio priėję J. Č. ir E. B. pradėjo jį spardyti kojomis į krūtinės, šonų ir nugaros sritis. Jam spyrė ne mažiau 10 ir ne daugiau 15 kartų bei sukėlė fizinį skausmą. Nežino, kiek kuris tiksliai spyrė, nes viskas vyko labai greitai, jis bandė užsidengti veidą. Kodėl minėti asmenys jį spardė, nežino. Konfliktui nurimus jis išėjo ir paskambino 112. Policijos pareigūnai jam nustatė virš 2 promilių neblaivumą. Greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė jį į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Jam buvo nustatytos daugybinės galvos žaizdos ir kairio antakio žaizda. 2024 m. kovo 17 d. jis nuvyko pas medikus, kadangi jam labai skaudėjo dešinį šoną, apžiūrėję gydytojai jam pasakė, kad yra lūžęs šonkaulis. Šiaulių ligoninėje jam švietė galvą dėl galimo smegenų sutrenkimo. Patirtą skausmą vertina 8-9 balais iš 10 galimų;

3.4. akistatos tarp J. Č. ir R. A. protokolu, iš kurio matyti, kad R. A. laikėsi savo duotų parodymų, jog V. B. jam trenkė puodeliu ir jis nugriuvo ant žemės, o J. Č. ir E. B. jį gulintį spardė kojomis į krūtinės, šonų ir nugaros sritis. J. Č. laikėsi savo parodymų, kad nespardė R. A., o išgirdęs konfliktą tarp R. A. ir V. B., paprašė R. A. išeiti;

3.5. akistatos tarp V. B. ir R. A. protokolu, iš kurio matyti, kad R. A. laikėsi savo duotų parodymų, jog V. B. jam trenkė puodeliu 5 kartus į galvos sritį ir jis nugriuvo ant žemės, o J. Č. ir E. B. jį gulintį spardė kojomis į krūtinės, šonų ir nugaros sritis. V. B. su tokiais R. A. parodymais sutiko iš dalies, nurodė, kad gerai pamena, jog puodeliu R. A. sudavė tik vieną smūgį į galvos sritį, o J. Č. ir E. B. jokio smurto prieš R. A. nenaudojo;

3.6. akistatos tarp E. B. ir R. A. protokolu, iš kurio matyti, kad R. A. laikėsi savo duotų parodymų, jog V. B. jam trenkė puodeliu 5 kartus ir jis nugriuvo ant žemės, o J. Č. ir E. B. jam gulinčiam kojomis spyrė ne mažiau 10 kartų ir ne daugiau 15 kartų į krūtinės, šonų ir nugaros sritis. E. B. laikėsi savo parodymų, kad nematė, kaip V. B. trenkė R. A. puodeliu, nes miegojo, o jis ir J. Č. tikrai nespardė R. A.. Jokio pykčio ant R. A. nelaiko, yra taikus žmogus, negalėjo būti taip, kaip nurodo R. A.;

3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje grumtynių vaizdų nesimato, miegamojo kambaryje šalia ant grindų sumestų batų matyti raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo;

3.8. asmens apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad R. A. veido srityje, virš kairės pusės antakio matoma kirstinė žaizda, ant dešinės rankos, alkūnės srityje, matomas nubrozdinimas, nugaros srityje dešinėje pusėje matomas nubrozdinimas su kraujosruva;

3.9. specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. A. nustatytos muštinės žaizdos kairiame antakyje, pakaušio srityje, poodinės kraujosruvos nugaroje, padarytos kietais bukais daiktais mažiausiai 4 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse; nustatyti sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

3.10. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas, 2024 m. balandžio 15 dienos, skambučio pradžia 00:33:12, trukmė 2 min. 27 s. Operatorei atsiliepus vyriškis sako, kad užpuolė žmoną, nurodo adresą – (duomenys neskelbtini). Vyriškis paaiškina, kad praskėlė akį, kraujuoja. Nurodo, kad žino žmogų, kuris praskėlė akį, tai R. U., kuris pasišalino, trenkė iš rankos. Vyriškis prisistato J. Č. vardu, nurodo, jog nukentėjusioji yra V. B.. Kitame įraše, kuris prasideda 00:39:57 ir trunka 1 min. 41 s., vyriškis sako, jog baigia langą išdaužyt, fone girdimas beldimo garsas. Operatorei paklausus, kas daužo, vyriškis atsako, jog tas pats, kuris trenkė į akį. Kitame įraše, kurio pradžia 00:50:46, trukmė 00 min. 39 s., vėl girdisi, kad skambina vyriškis ir teiraujasi, kur yra policija, teigia negalintis laukti, nes stovi prie lango ir daužo. Kitame įraše, kurio pradžia 00:40:55, trukmė 2 min. 27 s., atsiliepus operatorei pasigirsta vyro balsas, kuris nurodo, kad jį mušė, jis yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, vyriškis kalba labai neaiškiai, girdėti, kad yra stipriai neblaivus. Operatorei paklausus, kur viskas vyko, vyriškis atsako, jog (duomenys neskelbtini), jog yra visas kruvinas. Vyras sunkiai susikalba su operatore, nurodo, kad jį užpuolė bute, prisistato R. A.. Kitame įraše, kurio pradžia 00:47:10, trukmė 1 min. 06 s., vyriškis sako, jog kviečia policiją, jį vėl daužo. Vyriškis kalba labai neaiškiai, sako, kad jam su buteliais praskėlė galą, kad yra kruvinas, rėkia, kad jį supjaustė, sudaužė. Kitame įraše, kurio pradžia 00:53:35, trukmė 3 min. 05 s., vyriškis nurodo, kad jei policija neatvažiuos, jis eis namo, prisistato R. A.. Vyras sako, kad jį mato, kad jį visą subadė, o operatorei paklausus, kas subadė, teigia, kad nežino. Operatorei paklausus, ar subadė peiliu, vyras atsako, kad taip, paaiškina, jog dūrė į inkstą su peiliu. Operatorei paklausus, kas dūrė, vyras atsako, jog V.;

3.11. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti patrulio R. N. ir tyrėjos D. D.-Astrauskės filmuoti vaizdo ir garso įrašai. Pareigūnus įvykio vietoje pasitinka R. A., kuris sako, kad jį subadė. Matyti, kad R. A. yra stipriai neblaivus, svirduliuoja, sunkiai pastovi ant kojų, kalba nerišliai. R. A. tapus agresyviam pareigūnai jį surakina antrankiais ir pasodina ant suoliuko. Pareigūnė nueina į butą Nr. (duomenys neskelbtini), kur sėdi 3 asmenys. Pareigūnei paklausus, kas čia įvyko, moteris (V. B.) atsako, kad visi sėdėjo, gėrė, kol R. A. paleido į sekciją stiklinę ir trenkė jai iš rankos (rodo į dešinį antakį). Pareigūnei paklausus, kad jam trenkė, moteris atsako nežinanti, nes jis išėjo į lauką. Paklausus, ar nei vienas jam netrenkė, visi asmenys purto galvas. Pareigūnei išėjus į lauką ir paklausus R. A., kas jį sumušė, šis atsako, kad pareigūnai. Užduodant daugiau klausimų R. A. jis tampa agresyvus ir sako, kad užmuš, papjaus velnią, kad jie trys, o jis vienas. Dar kartą paklausus, kas jį sumušė, R. A. atsako, kad E. B.. Pareigūnei nuėjus prie Greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame sėdi V. B., ši paaiškina, kad jai kumščiu trenkė R. A., kai ji paprašė jo eiti namo. Pareigūnei priėjus prie R. A., jis teigia, kad jam trenkė V. ir E.. Pareigūnas kartu su medikais ir R. A. išvyksta į gydymo įstaigą;

3.12. 2024 m. gegužės 28 d. prokuroro nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl E. B. ir J. Č., nepavykus patvirtinti jų kaltės.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

4. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog V. B. kaltė visiškai įrodyta, o jos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes ji smurtaudama sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

5. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be terminuoto laisvės atėmimo bausmės yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. B. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; nors V. B. kaltę pripažįsta tik iš dalies ir nurodo, kad sudavė mažesnį kiekį smūgių, iš esmės ji neneigia smurtavusi prieš R. A.; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštarauja, civilinis ieškinys nepareikštas.

6. Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamosios asmenybę bei kitas aplinkybes.

7. Kaltinamoji V. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamoji V. B. teista 3 kartus, bausmę atlikusi, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebausta, nedirbanti.

8. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. B. už nusikalstamą veiką skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – viešuosius darbus, kas priverstų ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės trukmę (BK 46 straipsnis). Kaltinamajai kaltę iš esmės pripažinus ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

9. Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsniu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

prokuroro pareiškimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu tenkinti.

V. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. B. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kaltinamajai išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.

Kaltinamajai išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ji per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.