- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- e2-14052-631/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08670-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- Č. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui Č. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui nurodydamas, kad 2017 m. balandžio 20 d. atsakovui buvo suteiktos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) lėšomis apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos 86,29 Eur sumai. Pagal draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis, atsakovas privalomuoju asmens sveikatos draudimu buvo apdraustas iki 2017 m. kovo 31 d., o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. atsakovas nebuvo apdraustas asmens privalomuoju sveikatos draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu, kai atsakovui buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, atsakovas nebuvo draustas privalomuoju asmens sveikatos draudimu, atsakovui už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas kilo prievolė atlyginti PSDF patirtas išlaidas. 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą atlyginti žalą ieškovui, tačiau atsakovas žalos ieškovui neatlygino. Ieškovas prašė išieškoti iš atsakovo 86,29 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir tuo atveju jeigu atsakovas nepateiks teismui atsiliepimo į ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų, ieškovas prašė teismo atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (el.b.l.1-3).
Atsiliepimas
Atsakovui procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškinyje nurodytu adresu (toks pats deklaruotas jo gyvenamosios vietos adresas viešuose registruose) (duomenys neskelbtini). Dokumentai neįteikti, gavėjui neatsiėmus jų per įstatyme numatytą saugojimo laiką. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatose numatyta, kad kai fiziniam asmeniui nepavyksta įteikti teismo procesinių dokumentų, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje. Pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas laikant procesinius dokumentus įteiktus tinkamai, ir atsakovui per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą atsakovui už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, 285 straipsnio 2 dalį, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. balandžio 20 d. atsakovui buvo suteiktos ir PSDF lėšomis apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos 86,29 Eur sumai. Atsakovas privalomuoju asmens sveikatos draudimu buvo apdraustas iki 2017 m. kovo 31 d., o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. atsakovas nebuvo apdraustas asmens privalomuoju sveikatos draudimu. Be to, 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovas atsakovui išsiuntė raginimą atlyginti žalą ieškovui, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų atlyginęs žalą ieškovui byloje nėra (el.b.l.7-9) (CPK 176-179 straipsniai).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalies nuostatas, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, asmenys, nurodyti šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje ir 17 straipsnio 2-11 dalyje (išskyrus draudėjus), šio įstatymo 9-12 straipsniuose nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF, gauna dar vieną mėnesį po to, kai nustoja galioti privalomasis sveikatos draudimas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Jeigu įmokos nesumokamos, asmenys, kuriems tą mėnesį PSDF lėšomis buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlygina PSDF biudžetui padarytą žalą.
Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas neatlygino PSDF biudžeto išlaidų, patirtų dėl 2017 m. balandžio 20 d. atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Be to, byloje nėra įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 4 dalį, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu būtų turėjęs teisę gauti paslaugas, iš kurių būtų mokama iš PSDF biudžeto, gauti dar vieną mėnesį po to, kai nustojo galioti atsakovo privalomasis sveikatos draudimas.
Teismas daro išvadą, kad neatlyginęs ieškovo patirtų išlaidų, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, padarydamas PSDF biudžetui 86,29 Eur dydžio turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįvykdė jam kilusios prievolės atlyginti dėl atsakovo veiksmų kilusią žalą ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 86,29 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pagal CP 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Atsakovui 2018 m. gruodžio 13 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala iki šiol nėra atlyginta. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku neatlygino žalos ieškovui, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimas išieškoti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (86,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio už ieškinius dėl lėšų išieškojimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos). Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas, o teismas ieškinį tenkina visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo Č. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinės ligonių kasos, j. a. k. 188783796, naudai 86,29 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus 29 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (86,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis (50 eurų, o paduodant per EPP 75 proc. šios sumos).
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.