Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui P. Č., atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Ž. G. ir M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos „EEPA“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai dėl sprendimų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja asociacija „EEPA“ skunduose (I t., b. l. 1–7, I t., b. l. 103–110; III t., 1–11), kuriuos tikslino (V t., b. l. 47–61), prašė panaikinti: 1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus miesto agentūros (toliau – Agentūra) 2013 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-13 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-13); 2) Vilniaus RAAD 2013 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-897; 3) Agentūros 2013 m. vasario 18 d. privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-17 (toliau – Privalomasis nurodymas Nr. VR-14.2-17); 4) Vilniaus RAAD 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1194.

Skunde pareiškėja paaiškina, kad Agentūra 2013 m. sausio 31 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-13, kuris buvo pateiktas, remiantis 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-550 duomenimis bei vadovaujantis Elektros ir elektroninės įrangos (toliau – ir EEĮ) atliekų tvarkymo užduotimis, patvirtintomis Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61. Juo pareikalauta įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotis už 2011 m., papildomai sutvarkant 1.2, 2, 3.1, 4.1, 5.1, 6, 7, 9 kategorijų EEĮ atliekas. Pareiškėja Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-13 apskundė Vilniaus RAAD vadovui, kuris 2013 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-897 pakeitė Privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-13 redakciją, tačiau šiuo nurodymu nustatytų įvykdyti reikalavimų nepakeitė.

Agentūra 2013 m. vasario 18 d. pateikė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-17, įpareigojo papildomai organizuoti EEĮ 1.1 ir 5.2 kategorijoms priskiriamų atliekų sutvarkymą taip, kad iki 2013 m. balandžio 18 d. būtų organizuotas ne mažesnis kaip 44 procentų EEĮ, priskiriamų 1.1 ir 5.2 kategorijoms, atliekų sutvarkymas, skaičiuojant nuo pareiškėjos narių į vidaus rinką 2011 m. išleistos EEĮ, priskiriamos 1.1 bei 5.2 kategorijoms, kiekio ir būtų įvykdytos EEĮ atliekų tvarkymo užduotys už 2011 m. Pareiškėja Privalomąjį nurodymą VR-14.2-17 apskundė Vilniaus RAAD, kuris 2013 m. kovo 7 d. priėmė sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1194, privalomąjį nurodymą paliko nepakeistą.

Pareiškėja pažymėjo, kad asociacija „EEPA“ yra organizacija, veikianti savo narių naudai ir įgyvendinanti gamintojo bei importuotojo atsakomybę bei jų pavedimu vykdanti Vyriausybės nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis. EEĮ gamintojams, importuotojams ir organizacijoms (jei gamintojai ir importuotojai užduotis vykdo per organizacijas) EEĮ atliekų tvarkymo užduotys nustatytos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61. 2011 m. užduotis EEĮ gamintojams ir importuotojams - surinkti ir perdirbti ar kitaip panaudoti iki 56 proc. (bet ne mažiau kaip 44 proc.) EEĮ atliekų, atsižvelgiant į jų kiekį, kurį gamintojai ir importuotojai tiekė Lietuvos Respublikos rinkai. Pareiškėjos teigimu, 2011 m. ji įvykdė šią užduotį ir narių naudai sutvarkė didesnį, nei užduotyje nustatytas, EEĮ atliekų kiekį. Todėl privalomaisiais nurodymais Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 nepagrįstai pareikalauta, kad pareiškėja sutvarkytų tokį kiekį kiekvienos kategorijos EEĮ atliekų, kuris būtų ne mažesnis nei 44 procentai nuo asociacijos narių kiekvienos EEĮ kategorijos, išleistos į vidaus rinką, kiekio.

Pareiškėja pažymėjo, kad 2011 m. veiklą vykdė pagal licencijuojančiai institucijai – Aplinkos ministerijai – pateiktą veiklos organizavimo planą. Aplinkos ministerija, matydama, kad asociacija „EEPA“ EEĮ atliekų tvarkymo užduotis įvykdė ne pagal EEĮ atliekų kategorijas, 2012 m. asociacijos pateiktą ataskaitą už veiklą 2011 m. priėmė ir EEĮ atliekų tvarkymo užduotis pripažino įvykdytomis. Taigi Agentūra, pateikdama privalomuosius nurodymus papildomai įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotis, kurias Asociacija 2011 m. įvykdė, ir reikalaudama sutvarkyti EEĮ atliekas pagal kategorijas, neturėjo tokiems reikalavimams teisinio pagrindo ir tokiais privalomaisiais nurodymais kvestionavo Aplinkos ministerijos sprendimą bei teismų sprendimus, kuriais išaiškinta, jog EEĮ atliekų tvarkymo užduotys gali būti vykdomos ne pagal EEĮ atliekų kategorijas. Pareiškėjos teigimu, Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintų Banko garantijos, laidavimo sutarties bei kitų sutarčių, įrodančių, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymas bus finansuojamas, sudarymo ir vykdymo, lėšų, gautų pagal šias sutartis, kaupimo, naudojimo ir grąžinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8.3 punktas, kuriuo remiasi Vilniaus RAAD vadovas, nenustato reikalavimo gamintojams ir importuotojams tvarkyti EEĮ atliekas pagal kategorijas, o nustato trečiųjų asmenų, teikiančių gamintojų ir importuotojų prievolės įvykdyti EEĮ tvarkymo užduotis, įvykdymo užtikrinimo dydžiui apskaičiuoti. Atsakovas minėtą Taisyklių nuostatą nepagrįstai aiškino plečiamai ir nepagrįstai ją pritaikė.

Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-550, kuriuo remtasi priimant Privalomą nurodymą Nr. VR-14.2-17 ir Vilniaus RAAD 2013 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1194, ir jo atitaisyme pateikti duomenys neatitinka tikrovės, o atlikti skaičiavimai yra neteisingi, be to, atitaisymai patikrinimo akte atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi jų metu padarytos visiškai naujos išvados. Pareiškėjos manymu, patikrinimo akte ir vėlesniame jo atitaisyme buvo nepagrįstai padarytos išvados, kad UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ nevykdo EEĮ atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo veiklos. Šios išvados prieštarauja Vilniaus RAAD 2013 m. liepos 3 d. rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-3295 pateiktiems, taip pat trečiųjų asmenų pateiktiems duomenims.

Asociacija „EEPA“ skunde taip pat kelia klausimą, ar įmanomas Agentūros pateiktų Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 įvykdymas. Pabrėžia, kad EEĮ atliekų susidarymas priklauso ne nuo gamintojų ir importuotojų ar juos vienijančios organizacijos valios, o nuo EEĮ (produktą) įsigijusio asmens. Pareiškėja negali priversti gyventojų išmesti turimų EEĮ, kad tam tikrais kalendoriniais metais būtų įvykdytos atitinkamos kategorijos atliekų tvarkymo užduotys. Be to, EEĮ atliekos gali būti pašalintos nelegaliai ar atiduotos perdirbti atliekų tvarkytojams, kurie neišduoda užduočių įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Dalis EEĮ yra superkama antrinių žaliavų rinkoje subjektų, nedalyvaujančių atliekų tvarkymo sistemoje. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį, kad EEĮ atliekų tvarkymo paslaugas ji gali įsigyti tik konkurso būdu, o konkurso organizavimas trunka mažiausiai vieną mėnesį.

Pasak pareiškėjos, Agentūra, gavusi pareiškėjos skundą, 2013 m. vasario 15 d. patikrinimo akto duomenis pataisė atskiru raštu ir jį pateikė pareiškėjai, pažeisdama Viešojo administravimo įstatymo 35 str. nuostatas.

Vilniaus RAAD taip pat nesutinka su pareiškėjos skunde pateiktu 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (toliau – Direktyva) aiškinimu. Mano, kad reikalavimas valstybėms užtikrinti atliekų tvarkymą pagal atskiras EEĮ kategorijas atsispindi Direktyvos preambulės 2 ir 20 p., 5 str. 2 d. b) punkte ir 6 str. 1 d. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 jau yra atmetęs šiuos pareiškėjos skunde pateiktus argumentus.

Dėl galimybės įvykdyti privalomuosius reikalavimus, Vilniaus RAAD nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių konkrečių argumentų ar paaiškinimų, dėl ko faktiškai nėra galimybės sutvarkyti EEĮ atliekų pagal kategorijas. Pareiškėja nenurodė, ar ji apskritai ėmėsi bent minimalių priemonių, siekiant įgyvendinti privalomųjų nurodymų reikalavimus ir įvykdyti Vyriausybės nustatytas EEĮ atliekų tvarkymo užduotis.

Vilniaus RAAD taip pat atkreipė dėmesį, kad UAB „Snaigė“ pagal atliekas tvarkančių įmonių registrą EEĮ atliekas galėjo surinkti, vežti, apdoroti ir saugoti, tačiau negalėjo vykdyti EEĮ atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo veiklos. AB „Snaigė“ atliekų apskaitos metinėje ataskaitoje už 2011 m. nurodė, kad atliekų neperdirbo ir kitaip nepanaudojo. UAB „Utilsa“ pagal atliekas tvarkančių įmonių registrą EEĮ atliekas galėjo vežti ir fizikiniu-cheminiu būdu apdoroti, tačiau negalėjo vykdyti EEĮ atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo veiklos. UAB „Utilsa“ atliekų apskaitos metinėje ataskaitoje už 2011 m. taip pat nurodė, kad atliekų neperdirbo ir kitaip nepanaudojo. UAB „Novitera“ pagal atliekas tvarkančių įmonių registrą EEĮ atliekas galėjo surinkti, vežti, apdoroti, eksportuoti ir saugoti, tačiau negalėjo vykdyti EEĮ atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo veiklos. UAB „Novitera“ atliekų apskaitos metinėje ataskaitoje už 2011 m. taip pat nurodė, kad atliekų neperdirbo ir kitaip nepanaudojo. UAB „Metrail“ pagal atliekas tvarkančių įmonių registrą EEĮ atliekas galėjo surinkti, vežti, apdoroti, eksportuoti ir saugoti, tačiau negalėjo vykdyti EEĮ atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo veiklos. UAB „Metrail“ atliekų apskaitos metinėje ataskaitoje už 2011 m. taip pat nurodė, kad atliekų neperdirbo ir kitaip nepanaudojo. Todėl šių įmonių pareiškėjai pateiktos PVM sąskaitos faktūros neįrodo, kad jose nurodyti EEĮ atliekų kiekiai buvo perdirbti ar kitaip panaudoti, todėl šie kiekiai negali būti užskaityti kaip EEĮ atliekų tvarkymo užduoties įvykdymas. Minėtos įmonės 2011 m. neišvežė EEĮ atliekų perdirbimui ar kitokiam panaudojimui užsienyje.

Teikdama ataskaitą apie EEĮ atliekų tvarkymo veiklos organizavimo plano vykdymą ir finansavimo schemos ir švietimo programos įgyvendinimą už 2011 m., asociacija „EEPA“ Aplinkos ministerijai pati nurodė, kad nevykdė EEĮ atliekų sutvarkymo užduoties pagal kategorijas.

Dėl patikrinimo akto duomenų atitaisymo Vilniaus RAAD nurodė, kad kartu su 2013 m. vasario 8 d. skundu dėl Privalomojo nurodymo Nr. VR-14.2-13 pareiškėja pateikė papildomus dokumentus, kuriuos įvertinus, turėjo būti pakeistos 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-550 išvados. Kadangi nebuvo galimybės patikrinimo akto atitaisyti (patikslinti) tame pačiame patikrinimo akto egzemplioriuje, duomenų patikslinimas buvo įformintas Agentūros 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. VR-14.6-243. Tai, kad galimi procedūriniai trūkumai nėra esminiai, 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 konstatavo LVAT. Be to, šioje byloje vyksta ginčas ne dėl Agentūros patikrinimo teisėtumo, o dėl privalomųjų nurodymų teisėtumo.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunduose ir jų patikslinime išdėstytus argumentus. Papildomai pažymėjo, kad ginčas kilo dėl to, kiek tonų EEĮ atliekų buvo sutvarkyta. Į patikrinimo duomenis nebuvo įtraukta UAB „EMP recycling“ sąskaita faktūra EMP Nr. 15496. Pareiškėja šią sąskaitą faktūrą Agentūrai teikė. Tai Agentūra pripažino, šią sąskaitą pareiškėjai grąžindama. Tačiau vėliau nurodė, kad sąskaita faktūra neįskaitoma. Pareiškėjos atstovas atkreipė dėmesį, kad Agentūra pareiškėjos neprašė pateikti įskaitomą sąskaitą faktūrą. Pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, jeigu būtų įskaityti UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ sąskaitose faktūrose nurodyti sutvarkytų atliekų kiekiai, 1.1, 1.2, 3.2, 4.1, 4.2, 5.2 ir 8 kategorijų EEĮ atliekų sutvarkymo užduotys būtų įvykdytos. Be to, valstybė pati pripažino, kad sutvarkyti atliekas pagal kategorijas yra faktiškai neįmanoma, todėl 2013 m. buvo priimtas Vyriausybės nutarimo pakeitimas, kuriuo EEĮ tvarkymo užduotys suskirstytos į kiekybines ir kokybines.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, išklausius atstovų paaiškinimus, nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 9 d. Agentūra atliko asociacijos „EEPA“ planinį specifinį patikrinimą, surašė patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-550, kuriame nurodė, kad pareiškėja neorganizavo EEĮ atliekų sutvarkymo taip, kad būtų įvykdytos Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintos EEĮ atliekų sutvarkymo užduotys pagal EEĮ kategorijas (II t., b. l. 60–63). Agentūra 2013 m. sausio 31 d. surašė pareiškėjai Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-13 iki 2013 m. balandžio 1 d. papildomai organizuoti 1.2 kategorijai priskiriamos stambių namų apyvokos prietaisų su šaldymo įranga, 2 kategorijai priskiriamos smulkių namų apyvokos prietaisų, 3.1 kategorijai priskiriamos IT ir telekomunikacinės įrangos (išskyrus kompiuterių monitorius), 4.1 kategorijai priskiriamos vartojimo įrangos (išskyrus televizorius), 5.1 kategorijai priskiriamos apšvietimo įrangos (išskyrus dujošvietes lempas), 6 kategorijai priskiriamos elektrinių ir elektroninių įrankių (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus), 7 kategorijai priskiriamos žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos, 9 kategorijai priskiriamos stebėsenos kontrolės prietaisų EEĮ atliekų sutvarkymą taip, kad būtų įvykdyta 2006 m. sausio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 61 patvirtinta užduotis už 2011 m. bei pateikti tai įrodančius dokumentus (II t., b. l. 64–65).

Asociacija „EEPA“ 2013 m. vasario 8 d. skundu kreipėsi į Vilniaus RAAD direktorių, prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą VR-14.2-13. Paaiškino, kad pastaruoju nurodymu VR-14.2-13 reikalaujama pakartotinai įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotis, kurios yra įvykdytos ir kurių įvykdymo ataskaitą jau yra priėmusi pareiškėjos veiklą licencijuojanti institucija. Jokie teisės aktai nenustato pareigos EEĮ atliekas tvarkyti pagal kategorijas. Pareiškėja pažymėjo, kad tie asociacijos nariai, kurių į rinką išleidžiamų EEĮ kategorijų atliekų buvo sutvarkyta mažiau negu 44 procentai, finansavo kitų EEĮ kategorijų atliekų sutvarkymą (II t., b. l. 66–71).

Agentūra 2013 m. vasario 15 d. raštu Nr. VR-14.6-243 atitaisė 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-550 duomenis, sumažino Privalomojo nurodymo VR-14.2-13 reikalavimus (II t., b. l. 108–111). 2013 m. vasario 18 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-897 Vilniaus RAAD atitinkamai pakeitė Privalomąjį nurodymą VR-14.2-13 (II t., b. l. 112–113).

Agentūra 2013 m. vasario 18 d. pareiškėjai surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-17 iki 2013 m. balandžio 18 d. papildomai organizuoti 1.1 kategorijai priskiriamos stambių namų apyvokos prietaisų (išskyrus prietaisų su šaldymo įranga) ir 5.2 kategorijai priskiriamų dujošvyčių lempų EEĮ atliekų sutvarkymą taip, kad būtų įvykdyta Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtinta užduotis už 2011 m., t. y. privalomuoju nurodymu pareiškėja buvo įpareigota organizuoti ne mažesnio kaip 44 procentų nuo asociacijos „EEPA“ steigėjų ir narių į vidaus rinką 2011 m. išleisto atitinkamai kategorijai priskiriamos EEĮ kiekio sutvarkymą (III t., b. l. 176–177).

Pareiškėja 2013 m. vasario 28 d. skundu kreipėsi į Vilniaus RAAD direktorių, prašė panaikinti Privalomąjį nurodymą VR-14.2-17. Paaiškino, kad juo reikalaujama pakartotinai įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotis, kurios yra įvykdytos ir kurių įvykdymo ataskaitą jau yra priėmusi pareiškėjos veiklą licencijuojanti institucija. Dėl to poveikio priemonės negali būti taikomos. Be to, jokie teisės aktai nenustato pareigos EEĮ atliekas tvarkyti pagal kategorijas (III t., b. l. 178–181).

Vilniaus RAAD 2013 m. kovo 7 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-1194 Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-17 paliko nepakeistą (III t., b. l. 183–184).

Asociacija „EEPA“ 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. kovo 27 d. skundais kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti: 1) Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-13; 2) Vilniaus RAAD 2013 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-897; 3) Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-17; 4) Vilniaus RAAD 2013 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (38-2)-VR-1.7-1194 (I t., b. l. 1–7, 103–110; III t., 1–11). 2013 m. spalio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2717-580/2013 Vilniaus apygardos administracinis teismas asociacijos „EEPA“ skundą atmetė (IV t., b. l. 58–69). 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 LVAT panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Byloje ginčas kilo dėl Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17, taip pat dėl Vilniaus RAAD 2013 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-897 ir 2013 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (38-2)-VR-1.7-1194 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja šiuos administracinius aktus ginčija tuo pagrindu, kad buvo pažeista patikrinimo akto ištaisymo procedūra, o privalomieji nurodymai yra surašyti, remiantis faktinės situacijos neatitinkančiais duomenimis, šių nurodymų įvykdymas yra objektyviai neįmanomas.

Dėl pareiškėjos prašymų kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

Pareiškėja 2015 m. balandžio 8 d. prašymais prašo kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus nutarimo, ar Vyriausybės nutarimu nustatytos EEĮ tvarkymo užduoties aiškinimas pagal konkrečias EEĮ atliekų kategorijas, o ne pagal bendrą masės kiekį visoms EEĮ atliekoms, atitinka Direktyvos tikslus ir nediskriminuoja EEĮ gamintojų ir importuotojų Europos Sąjungos mastu (VI t., b. l. 56–57). Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl to, ar Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimas Nr. 61 (juo patvirtintos EEĮ atliekų tvarkymo užduotys 2011 m.) atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir joje įtvirtintus konstitucinius teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus (VI t., b. l. 58–60). Šie pareiškėjos prašymai netenkintini.

Prašymą kreiptis į Europos Teisingumo Teismą ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pareiškėja iš esmės grindžia aplinkybe, kad Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintos Taisyklės prieštarauja Direktyvos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 LVAT išaiškino, kad EEĮ atliekų tvarkymo užduotys turi būti vykdomos pagal atitinkamas EEĮ atliekų kategorijas. Tokį aiškinimą grindė Atliekų tvarkymo įstatymo 8¹ skirsnio normų analize ir Taisyklių 8.3 p. nuostatomis. Taip pat pažymėjo, kad Direktyvos 5 str. 2 d. valstybėms narėms suteikta diskrecija nustatyti privalomąją surinktinų atliekų kiekio normą, išreikštą ankstesniais metais privatiems namų ūkiams parduotos elektros ir elektroninės įrangos kiekio procentiniu dydžiu. Kasmet parduodamos EEĮ kiekvienos kategorijos įrangos kiekiai gali būti labai skirtingi, todėl atsižvelgiant į principą, nustatantį kiekvieno gamintojo atsakomybę už atliekų, gautų iš savo pagamintų produktų, tvarkymo finansavimą, valstybės sprendimas pasirenkant EEĮ atliekų tvarkymo būdą nustatyti užduotis kiekvienai EEĮ atliekų kategorijai laikytinas atitinkančiu Direktyvos tikslus ir nuostatas. LVAT minėtoje byloje vertinant ir taikant Atliekų tvarkymo įstatymo, Taisyklių bei Direktyvos nuostatas, Taisyklių nuostatų atitikimo Europos Sąjungos teisės aktams ar Lietuvos Respublikos Konstitucijai klausimas neiškilo. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti šiais 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 LVAT pateiktais išaiškinimais.

Dėl 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-550 duomenų ištaisymo procedūros

Pažymėtina, kad LVAT 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-768/2014, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos argumentai dėl tinkamos administracinės procedūros plačiau nenagrinėti, nes nurodomi jos galimi trūkumai nėra esminiai, turėję įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms ar priimtų administracinių sprendimų teisėtumui, yra nesusiję su jos pareigos tinkamai įvykdyti EEĮ atliekų tvarkymo užduotį vertinimu. Atsižvelgdamas į tai, kad asociacijos „EEPA“ argumentai dėl 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-550 ištaisymo procedūros pažeidimo jau buvo įvertinti, teismas šioje byloje dėl jų pakartotinai nepasisakys.

Dėl objektyvios galimybės įvykdyti Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 reikalavimus

Skunde teismui pareiškėja teigia, kad tam tikrų kategorijų EEĮ atliekų objektyviai, t. y. dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, negali būti surenkama tiek, kiek reikia užduotims pagal kategorijas įvykdyti. Pažymėtina, kad LVAT 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 aptardamas pareiškėjos argumentus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo negalimumo konstatavo, kad šių argumentų pareiškėja administracinės procedūros metu atsakovui neteikė. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad atsakovas neturėjo galimybės ir pareigos juos įvertinti ir dėl jų atskirai pasisakyti. Kita vertus, skunde teismui išdėstydama argumentus dėl tariamai neįmanomo Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 įvykdymo, pareiškėja nepateikė jokių šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų vykdžiusi EEĮ atliekų tvarkymą pagal kategorijas ir kad Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481, 1 priede nustatytų kategorijų EEĮ atliekų tvarkymo užduočių nebuvo galima įvykdyti dėl per mažo tokių atliekų kiekio. Taigi pareiškėjos skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir iš esmės yra grindžiami prielaidomis, kad tam tikrų EEĮ atliekų kategorijų kiekiai bus per maži, t. y. neatitiks jiems keliamos užduoties. Tuo tarpu teismas, tik nustatęs skundžiamo viešojo administravimo subjekto veiksmuose netinkamus veiksmus arba neveikimą, turi teisę ir gali priimti įpareigojantį sprendimą tokio subjekto atžvilgiu. Šiuo atveju tokios išvados teismas padaryti negali, kadangi pareiškėjos argumentai yra susiję su ateityje galimai susiklostysiančiais teisiniais santykiais ir dėl to pareiškėjai galimai atsirasiančiomis teisinėmis pasekmėmis dėl Privalomųjų nurodymų VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 neįvykdymo. Pažymėtina, kad tokiems santykiams susiklosčius, pareiškėja turės teisę teikti konkrečius įrodymus, kad jai pateikti tam tikrų EEĮ atliekų kategorijų kiekiai buvo mažesni, nei numatyti užduotyje, o Agentūra, atitinkamai, turės pareigą tokius įrodymus vertinti ir priimti dėl to sprendimą. Kadangi ginčas dėl Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 neįvykdymo kol kas nėra kilęs, šios pareiškėjos skundo dalies teismas nenagrinėja.

Dėl EEĮ atliekų tvarkymo pagal kategorijas

Skunde pareiškėja nesutinka su Privalomuosiuose nurodymuose Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 nustatytais įpareigojimais EEĮ atliekas tvarkyti pagal kategorijas, teigia, kad EEĮ atliekų tvarkymo užduotis yra nustatoma bendram atliekų masės procentui, o ne atskiroms EEĮ atliekų kategorijoms. Kaip minėta, dėl šio pareiškėjos argumento jau yra pasisakęs LVAT, kuris 2014 m. balandžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-768/2014 juos atmetė. Todėl teismas minėtų pareiškėjos argumentų šioje byloje pakartotinai nevertina ir dėl jų nepasisako.

Dėl UAB „EMP recycling“ 2011 m. liepos 8 d. sąskaitos faktūros EMP Nr. 15496

Skunde pareiškėja nurodo, kad 2012 m. lapkričio 9 d. patikrinimo akte Nr. VR-14.7-550 ir 2013 m. vasario 15 d. rašte Nr. VR-14.6-243 yra pateikti neteisingi duomenys, kadangi juose yra nurodytas mažesnis EEĮ atliekų kiekis nei faktiškai sutvarkė pareiškėja. Šiuos neatitikimus pareiškėja grindžia savo pateiktais skaičiavimais, teigia, kad į sutvarkytų atliekų kiekį nebuvo įtraukti UAB „EMP recycling“ 2011 m. liepos 8 d. sąskaitoje faktūroje EMP Nr. 15496 (VI t., b. l. 78) nurodyti sutvarkyti EEĮ atliekų kiekiai.

Pareiškėjos teigimu, šią sąskaitą faktūrą ji Agentūrai buvo pateikusi, tačiau kopija buvo prastos kokybės, neįskaitoma, todėl Agentūra neatsižvelgė. Šią aplinkybę esą patvirtina Agentūros 2012 m. gruodžio 18 d. raštas Nr. VR-14.6-1806 (IV t., 175–176), kuriuo pareiškėjai buvo grąžintos visos jos pateiktos atliekas tvarkančių įmonių PVM sąskaitos faktūros (216 lapų). Tačiau tokios išvados teismas nagrinėjamu atveju daryti negali, kadangi šiame rašte nėra nurodytos konkrečios pareiškėjai grąžinamų sąskaitų faktūrų datos ir numeriai. Be to, Agentūros 2013 m. vasario 15 d. rašte Nr. VR-14.6-243 nurodyta, kad pareiškėja UAB „EMP recycling“ 2011 m. liepos 8 d. sąskaitos faktūros EMP Nr. 15496 nebuvo pateikusi. Šią aplinkybę Vilniaus RAAD ir Agentūros atstovai patvirtino ir teismo posėdyje. Iš byloje pateiktų dokumentų taip pat matyti, kad šią sąskaitą faktūrą pareiškėja Vilniaus RAAD pateikė kartu su 2013 m. kovo 1 d. raštu, kuris Departamente buvo gautas tik 2013 m. kovo 15 d., t. y. jau po skundžiamų administracinių aktų priėmimo (VI t., b. l. 72–78). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad įvertinti UAB „EMP recycling“ 2011 m. liepos 8 d. sąskaitoje faktūroje EMP Nr. 15496 pateiktus duomenis skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu atsakovai neturėjo galimybės. Kita vertus, pažymėtina, kad pareiškėjai išlieka teisė šią sąskaitą faktūrą Vilniaus RAAD ir Agentūrai teikti ateityje, pagrindžiant įpareigojimų, nustatytų Privalomuosiuose nurodymuose Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17, įvykdymą.

Dėl UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ veiklos EEĮ tvarkymo srityje

Pareiškėja taip pat nesutinka, kad į jos sutvarkytų EEĮ atliekų kiekį nebuvo įtraukti UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ sąskaitose faktūrose nurodyti sutvarkytų EEĮ atliekų kiekiai.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 61 patvirtintose EEĮ atliekų tvarkymo užduotyse už 2011 m. (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. spalio 6 d.) buvo nustatyta 2011 m. surinkti ir perdirbti arba kitaip panaudoti iki 56 (bet ne mažiau kaip 44 procentų) EEĮ, tiekti Lietuvos Respublikos rinkai. Taigi teisės aktai imperatyviai nustatė šios užduoties įvykdymo būdą, nurodant, kad EEĮ atliekos turi būti tvarkomos jas perdirbant arba kitaip panaudojant. EEĮ atliekų sutvarkymo užduotis 2011 m. laikotarpiui išliko nepakitusi ir aktualioje Vyriausybės 2006 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 61 redakcijoje.

Pareiškėjos teigimu, Vilniaus RAAD nepagrįstai nurodo, jog UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ nevykdo EEĮ atliekų perdirbimo ar kitokio panaudojimo. Su šiomis Vilniaus RAAD išvadomis nesutinka ir tretieji suinteresuotieji asmenys – UAB „Utilsa“ ir UAB „Novitera“, kurios atsiliepimuose nurodė pagal teisės aktų reikalavimus ir joms suteiktus leidimus perdirbančios ir naudojančios EEĮ atliekas.

Bendruosius atliekų prevencijos ir tvarkymo reikalavimus, kad būtų išvengta atliekų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, atliekų tvarkymo valstybinį reglamentavimą, reikalavimus atliekų turėtojams ir atliekų tvarkytojams reglamentuoja Atliekų tvarkymo įstatymas (redakcija, galiojusi Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 surašymo metu.

Atliekų tvarkymo įstatyme nustatyti atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai: atliekas surenkančios ir vežančios įmonės; atliekas apdorojančios įmonės; prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus (6¹ str. 1 d. 1–4 p.). Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (redakcija, galiojusi Privalomųjų nurodymų Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17 surašymo metu), įtvirtinta, kad atliekas tvarkančios įmonės, vykdančios bent vieną iš atliekų tvarkymo veiklų, privalo registruotis Atliekas tvarkančių įmonių registre (57 p.). Atliekų tvarkytojai, privalantys registruotis registre, turi pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos RAAD paraišką registruotis registre, kurios forma ir pildymo tvarka nustatyta šių taisyklių 9 priede. Paraiška teikiama elektroniniu būdu (internetu) (58 p.).

Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad subjektai, atliekantys kokias nors atliekų tvarkymo veiklas, privalo įsiregistruoti Atliekas tvarkančių įmonių registre. Kaip matyti, atliekų tvarkymo sąvoka apima skirtingas atliekų tvarkymo veiklas – atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą ir šalinimą, kurios, atsižvelgiant į pateiktus jų apibrėžimus, savo apimtimi ir pobūdžiu yra skirtingos. Tai matyti ir iš Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede pateikto Atliekų tvarkymo veiklų sąrašo, kuriame šios veiklos yra griežtai suskirstytos į atliekų šalinimo ir naudojimo veiklas bei kitas atliekų tvarkymo veiklas, neapimančias naudojimo ir šalinimo, šioms veikloms priskiriant tam tikrus atliekų tvarkymo veiklų kodus (D, R arba S). Pažymėtina, kad šias veiklas, nurodydami atitinkamą kodą ir pavadinimą, Atliekų tvarkymo taisyklių 58 p. nustatyta tvarka teikdami paraiškas įsiregistruoti Atliekas tvarkančių įmonių registre, paraiškos formoje nurodo patys atliekų tvarkytojai (Atliekų tvarkymo taisyklių 9 priedas).

Remiantis byloje pateiktais Atliekas tvarkančių įmonių registro išrašais (IV t., b. l. 137–164), UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ yra atliekų tvarkymo subjektai, kurių vykdomas atliekų tvarkymas apima atliekų fizikinį-cheminį apdorojimą (D9), surinkimą (S1), vežimą (S2), importavimą (S3), eksportavimą (S4), apdorojimą (S5), pasikeitimą atliekomis (R12) ir saugojimą (R13). Pažymėtina, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas atliekų apdorojimas gali būti tiek atliekų šalinimo, tiek naudojimo veikla. Nagrinėjamu atveju kodais D9 ir S5 žymimos atliekų apdorojimo bei apdirbimo veiklos Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede yra nurodytos prie šalinimo ir kitų atliekų tvarkymo veiklų. Tuo tarpu atliekų apdorojimas, kaip atliekų tvarkymo, jas panaudojant, veikla yra apibrėžta R10 ir R12 kodais. Tačiau pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo III skyriaus nuostatas atliekų tvarkymo veikla R12 yra apibrėžiama kaip tam tikras apdorojimas, pakeičiant atliekų būseną ar sudėtį, prieš vykdant su jomis bet kurią iš R1-R11 veiklų. Šis kodas, atitinkamai, yra naudojamas, jeigu nėra kito tinkamo R kodo, ir gali apimti pirmines operacijas, atliekamas prieš naudojimą, įskaitant išankstinį apdirbimą, pavyzdžiui, inter alia, išmontavimą, rūšiavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, perpakavimą, atskyrimą, perskirstymą ar maišymą, ketinant šias atliekas panaudoti vykdant bet kurią iš R1-R11 veiklų. Tuo tarpu R13 veikla apibrėžiama kaip R1-R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priedo III skyriuje nurodytos veiklos R12 ir R13 yra susijusios su pradiniu atliekų apdorojimu, kurio metu pakeičiamos atliekų savybės tam, kad sumažėtų jų tūris ar pavojingumas, siekiant supaprastinti ir pagerinti atliekų naudojimą, vykdant ar siekiant vykdyti bet kurią iš atliekų naudojimo veiklų, žymimų R1-R11 kodais, taip pat su R1-R12 veikloms naudoti skirtų atliekų laikymu iki apdorojimo. Taigi, nors R12 ir R13 veiklos Atliekų tvarkymo taisyklių 4 priede yra nurodytos prie atliekų naudojimo veiklų, matyti, kad jų priskyrimui prie atliekų naudojimo veiklos yra keliama tam tikra sąlyga – šių atliekų vėlesnis panaudojimas (įskaitant perdirbimą) įmonėje vienu iš R1-R11 nustatytų būdų. Įmonei šios sąlygos neįvykdžius, pavienės R12 ir R13 veiklos, t. y. atliekų apdirbimas ir/ar saugojimas, jų netvarkant įmonėje vienu iš R1-R11 nurodytų būdų, negali būti laikomos atliekų panaudojimu Atliekų tvarkymo įstatymo prasme.

Sistemiškai vertinant šias Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas bei Atliekas tvarkančių įmonių registre esančią informaciją apie UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“, matyti, kad D ir S kodai yra priskiriami atliekų tvarkymo veikloms, kurios nėra laikomos atliekų naudojimu (perdirbimu) Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tuo tarpu Atliekas tvarkančių įmonių registre nėra duomenų, kad UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ar AB „Snaigė“ būtų vykdžiusi kurią nors iš R1-R11 nurodytų atliekų tvarkymo veiklų, todėl R12 ar R13 kodu pažymėtos veiklos savaime nelaikytinos atliekų panaudojimu (perdirbimu). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai pagrįstai nurodė, jog UAB „Utilsa“, UAB „Metrail“, UAB „Novitera“ ir AB „Snaigė“ nevykdė atliekų perdirbimo ar naudojimo veiklos ir pareiškėjos pateiktų šių įmonių sąskaitų faktūrų (V t., b. l. 149–168) duomenų neįtraukė į perdirbtų ar kitaip panaudotų EEĮ atliekų kiekio skaičiavimus.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei anksčiau pateiktą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Privalomieji nurodymai Nr. VR-14.2-13 ir Nr. VR-14.2-17, kuriais nustatyti įpareigojimai EEĮ atliekas sutvarkyti pagal kategorijas, taip pat Vilniaus RAAD 2013 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-897 ir 2013 m. kovo 7 d. sprendimas Nr. (38-2)-VR-1.7-1194 yra pagrįsti objektyviai nustatytomis aplinkybėmis bei teisės aktų normomis. Todėl teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo naikinti šiuos administracinius aktus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 ir 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Asociacijos „EEPA“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.