Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjęs nuteistojo E. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2014-05-13 nutarimą Nr. 93-331 taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. T. teistas Čekijos Respublikos Prahos miesto teismo 2011-03-04 nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos BK 283 str. 3 d. – 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Prahos miesto aukštesniojo teismo 2011-06-13 nuosprendžiu Čekijos Respublikos Prahos miesto teismo 2011-03-04 nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis paskiriant pagal Čekijos Respublikos BK 283 str. 2 d. laisvės atėmimą 6 m.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-28 nutartimi Čekijos Respublikos Prahos miesto aukštesniojo teismo 2011-06-13 nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos BK 283 str. 2 d. paskirtas laisvės atėmimas 6 m. prilygintas Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., palikta 6 m. laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010-11-17, pabaiga – 2016-11-16.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi Komisijos nutarimas nepatvirtintas. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad lygtinai paleidus nuteistąjį E. T. būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Nėra pagrindo išvadai, kad paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. skundas atmetamas.

Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d., straipsnio redakcija galiojanti nuo 2012-07-01). Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, kadangi būtina nustatyti tiek formalų, tiek materialų lygtinio instituto taikymo pagrindą.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog E. T., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, bus sulaikytas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis įgyvendino individualų socialinės reabilitacijos planą, neturi galiojančių nuobaudų, dirba, rodo, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema – 21 balas pagal OASys metodiką, nenusveria socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadų, kuriose užfiksuoti ir neigiamai E. T. charakterizuojantys duomenys: dviejų nuobaudų gavimas už grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, rodantis nuteistojo nustatytos tvarkos nepripažinimą, specialybės neturėjimas (yra baigęs tik 9 klases), o neturint išsilavinimo, specialybės mažėja įsidarbinimo perspektyvos. Duomenų, kad buvo bent bandyta įgyti kokią nors specialybę, nėra.

Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad šeimos turėjimas, nėra lemiamu kriterijumi, leidžiančiu taikyti lygtinį paleidimą (juolab, kad tai nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo padarymo) - atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Aukštesnės instancijos teismas atmeta E. T. skundo argumentus, kad apylinkės teismas pažeidė įstatymo imperatyvą, jog niekas negali būti baudžiamas už tą pačią veiką du kartus, kadangi lygtinio paleidimo netaikymas negali būti prilyginamas baudžiamumui už tą pačią veiką antrą kartą, kadangi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bausmės skyrimo klausimas nesprendžiamas. Svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės ir atitinkamo procesinio sprendimo priėmimas nėra asmens baudimas, nes teismas sunkinti nuteistojo teisinės padėties neturi galimybės - priešingai, galima tik švelninti nuteistojo teisinę padėtį arba nieko nekeisti, tačiau net ir netaikius lygtinio paleidimo nuostatų, nuteistajam neužkertamas kelias, nustatyta tvarka vėl kreiptis su prašymu dėl jo pataisos proceso svarstymo.

Nuteistojo skunde nurodyta Europos Sąjungos rekomendacija dėl lygtinio paleidimo taikymo tėra rekomendacinio pobūdžio, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisine sąmone. Be to, nuteistasis nenurodo, kokiu konkrečiu aspektu apylinkės teismo sprendimas prasilenkia su minėta rekomendacija, todėl šis nuteistojo argumentas plačiau neanalizuojamas.

Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tuo pagrindu galima teigti, kad nuteistojo skunde nurodyti argumentai dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo yra nepakankami šiai nutarčiai panaikinti ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas

nutaria:

nuteistojo E. T. skundą atmesti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-06-10 nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.