Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-05 · Administracinė byla Nr. P-492-189-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
P-492-189-13
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“
Atsakovas
valstybės įmonės „Regitra“
Trečiasis asmuo
Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P492-189/2013Procesinio sprendimo kategorija 80.11.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2007 m. balandžio 23 d. atsisakymo vykdyti prašymą protokolą Nr.3930167, kuriuo atsisakyta registruoti automobilį Fiat Punto, įpareigoti įregistruoti šį automobilį ir atlyginti 1 608 Lt turtinę žalą bei 1 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno filialas protokolu Nr. 3930167 atsisakė įregistruoti automobilį Fiat Punto, turintį vairą dešinėje pusėje. Pareiškėjas nurodė, kad M1 klasės automobilių registraciją reglamentuojančių Kelių transporto priemonių registracijos taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr.1V-268 (toliau – ir Registracijos taisyklės), 14 straipsnis įtvirtina priežastis, dėl kurių automobilis negalėtų būti įregistruojamas, tačiau nenumato, kad automobiliai su dešinėje pusėje esančiu vairo mechanizmu, neregistruojami. Nėra tokio norminio teisės akto, kuris draustų automobilių su dešinėje pusėje esančiu vairo mechanizmu registraciją Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio nuostatos prieštarauja Direktyvos 70/311/EEB 2 straipsniui, Direktyvos 92/62/EB 2 straipsnio 1 daliai, Direktyvos 1999/7/EB 2 straipsnio 1 daliai. Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi registruoti transporto priemones, kurių vairavimo mechanizmai atitinka Direktyvos 70/311/EEB keliamus reikalavimus, o ne skirstyti vairavimo mechanizmus į kairės ir dešinės pusių bei kelti papildomus reikalavimus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Įstatymas nustato su transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, valstybės institucijų pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, todėl atsakovas, atsisakydamas įregistruoti ginčo automobilį, pagrįstai rėmėsi Įstatymu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad automobilio pritaikymas tam tikros kelio pusės eismui apima automobilio valdymo įrangos, priekinio stiklo valytuvų montavimą atitinkamoje pusėje, artimųjų šviesų žibintų atitinkamą reguliavimą, ir pabrėžė, jog Lietuvos Respublikoje eisme be apribojimų turėtų būti leidžiama dalyvauti tik tiems automobiliams, kurių visa įranga pritaikyta eismui dešiniąja kelio puse, o vairo buvimas dešinėje pusėje reiškia, kad automobilis pritaikytas eismui kairiąja kelio puse. Teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė registruoti ginčo automobilį. Teismas nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.2B-152 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklės nustato M, N ir O kategorijų transporto priemonių vairavimo mechanizmų reikalavimus Europos Bendrijos tipo patvirtinimui gauti ir šis teisės netaikytinas sprendžiant su transporto priemonių registravimu susijusius klausimus, nes jis nustato reikalavimus tik motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų konstrukcijai ir nereglamentuoja eismo saugumo, transporto priemonių priskyrimo eismui dešine ar kaire puse. Teismas taip pat nurodė, jog nenustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai, nepateikta įrodymų, patvirtinančių išlaidų turėjimą, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

III.

Pareiškėjas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje automobilis apibrėžiamas kaip bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis ir Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 105 punktas numato, jog eismas keliais Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Remiantis Įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi bei KET 238 punktu, dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, kitaip tariant, nustatoma privaloma motorinių transporto priemonių, t. y. ir automobilių, registracija. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo reikalavimus iš dalies grindžia Europos Sąjungos teisės aktais: Tarybos direktyva 70/311/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų vairavimo mechanizmu, suderinimo; Komisijos direktyva 92/62/EEB, derinančia su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/311/EEB; Komisijos direktyva 1999/7/EB, derinančia su technikos pažanga Tarybos direktyvą 70/311/EEB; Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų. Išnagrinėjus nurodytus teisės aktus, pažymėta, jog Tarybos direktyva 70/311/EEB ir ją keičiančios Komisijos direktyvos 92/62/EEB bei 1999/7/EB iš esmės reglamentuoja valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų techniniais reikalavimais, suderinimo klausimą. Minėtuose teisės aktuose vairavimo mechanizmo tipai skirstomi į tokius kaip rankinis vairavimo mechanizmas, vairavimo mechanizmas su papildomu energijos šaltiniu, vairavimo mechanizmas su stiprintuvu ir kitus. Šiuose teisės aktuose keliami reikalavimai minėtų vairavimo mechanizmų konstrukcijai, sumontavimui, atsparumui, tikrinimui ir pan., tačiau direktyvos nereglamentuoja klausimų, susijusių su vairo padėtimi transporto priemonėje (dešinėje ar kairėje pusėje) ir tokių transporto priemonių registravimu valstybėje narėje. Pabrėžtina, jog minėtų direktyvų įgyvendinimui yra priimtos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2006 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.2B-152 patvirtintos Motorinių transporto priemonių vairavimo mechanizmų tipo patvirtinimo taisyklės, kuriose klausimai, susiję su vairo padėtimi transporto priemonėje ir atitinkamai transporto priemonės su vairu dešinėje pusėje registravimu, nėra aptarti kaip ir šiomis Taisyklėmis įgyvendinamuose teisės aktuose. Todėl daryta išvada, jog Tarybos direktyva 70/311/EB ir ją keičiančios Komisijos direktyvos su ginčo dalyku susijusių teisinių santykių nereglamentuoja, nenustato pareigos registruoti transporto priemones su vairu dešinėje arba kairėje pusėje ir nagrinėjamu atveju netaikytinos. Teismas nurodė, kad Tarybos direktyva 1999/37/EB (iš dalies pakeista Komisijos direktyva 2003/127/EB) yra taikoma dokumentams, kuriuos valstybė narė išduoda registruojant transporto priemones. Kitaip tariant, minėta direktyva skirta suvienodinti reikalavimus registravimo dokumentų turiniui ir formai, tačiau ji nereglamentuoja kitų klausimų, susijusių su valstybės narės institucijų atliekama transporto priemonių registracija, įskaitant ir klausimų dėl atsisakymo registruoti pagrindų. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai nereglamentuoja su ginčo dalyku susijusių aspektų ir nagrinėjant ginčą netaikytini. Teismas nurodė, kad ginčo santykių atsiradimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija) buvo numatyta, jog draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Tarybos direktyvos 1999/37/EB 2 straipsnio „b“ punktas numato, kad transporto priemonės registracija – tai administracinis leidimas transporto priemonei patekti į kelių transporto eismą. Kadangi Įstatymu būtent atsakovas įpareigotas vykdyti motorinių transporto priemonių registraciją, todėl atsakovui tenka kompetencija leisti ar drausti dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, o tuo pačiu ir pareiga vykdyti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje numatytą draudimą. Todėl pareiškėjo argumentas, kad automobilių, kurių vairavimo mechanizmas yra dešinėje transporto priemonės pusėje, neregistravimas yra nepagrįstas materialinės teisės normomis, atmestas. Be to, pažymėta, kad galiojančios redakcijos Įstatymo 27 straipsnio 2 dalis (2007 m. lapkričio 22 d. įstatymo Nr.X-1337 redakcija) nustato, kad motorinės transporto priemonės, pritaikytos eismui kairiąja puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus antikvarines ir skirtas specialioms darbo funkcijoms atlikti motorines transporto priemones, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Kauno filialo atsisakymo vykdyti prašymą protokolą Nr.3930167. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas šiuo atveju neteisėtų veiksmų neatliko, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

IV.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje.

Pareiškėjas nurodo, kad procesas turėtų būti atnaujintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. Tvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) šioje byloje padarė akivaizdžius materialinės teisės normų pažeidimus. Pažymi, jog byloje buvo kilęs Europos Sąjungos teisės taikymo klausimas, tačiau teismas jos netaikė, nesikreipė į Europos Teisingumo Teismą dėl preliminaraus sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Procesą atsisakytina atnaujinti.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 156 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas; asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Termino pradžios nustatymas skiriasi priklausomai nuo reiškiamo proceso atnaujinimo pagrindo bei prašymą dėl proceso atnaujinimo padavusio subjekto.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, (ABTĮ 153 str. 2 d. 10 p.), tokios aplinkybės paaiškėjimo (turėjimo paaiškėti) momentas (taigi ir trijų mėnesių termino pradžios eiga) paprastai siejamas su sprendimo byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo (pirmosios instancijos teisme) ar paskelbimo (apeliacinės instancijos teismo sprendimo atveju) momentu (2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P143–84/2009, 2009 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P822–166/2009, 2012 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–17/2012, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146–73/2012).

Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto turėjo būti paduotas per tris mėnesius nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dienos (tada pareiškėjas turėjo sužinoti, kad buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, administracinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, priimta ir paskelbta 2008 m. rugsėjo 22 d., taigi prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas turėjo pateikti iki 2008 m. gruodžio 22 d. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1615/2008 pateikė 2013 m. liepos 22 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą, kuris remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi nebegali būti atnaujintas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad proceso atnaujinti šioje administracinėje byloje nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Pastoliai“ skundą atsakovams valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui ir valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRamūnas GadliauskasDalia VišinskienėVirginija Volskienė