- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eI3-462-631/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02521-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Relektra”
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. B., direktoriui R. G., atsakovės atstovams D. K., L. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Relektra” skundą atsakovei Lietuvos kariuomenei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Relektra” kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės 2020 m. birželio 26 d. sprendimą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. KVS-222; 2) perduoti UAB „Relektra“ 2019 m. gruodžio 5 d. raštą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. RT1.4.191205 nagrinėti iš naujo.
Skunde pareiškėja nurodo, kad nuomos teise valdo penkis žemės sklypus Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių raj. sav. Paaiškina, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. V17-1 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“ patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas). Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. V17-302 „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas). Specialiojo plano rengimo organizatoriumi buvo UAB „Relektra“, viena iš UAB „Sevenways Group“ dukterinių įmonių. Specialųjį planą patvirtinus, abi paminėtos bendrovės toliau nuosekliai investavo, kad Specialiuoju planu patvirtintose teritorijose galėtų statyti ir eksploatuoti vėjo elektrines. Per laikotarpį nuo Specialiojo plano patvirtinimo, aukcione laimėjus 6 MW kvotą, UAB „Relektra“ pastatė tris iš penkių suplanuotų vėjo elektrinių, likusias dvi ketindama pastatyti kvotai pasibaigus 2024 m. Vėjo elektrinės pastatytos žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. 4938/0006:246, Nr. 4938/0006:357 ir Nr. 4938/0006:358.
Pareiškėjos teigimu, pasibaigus kvotai 2024 m., UAB „Relektra“ vėjo elektrines planuoja statyti žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. 4938/0006:244 ir Nr. 4938/0006:356, esančiuose Naujosios Slabados k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių raj. sav. (toliau kartu – ir Žemės sklypai). Kiekviename iš Žemės sklypų planuojama pastatyti po vieną vėjo elektrinę, kurios aukštis (bokšto), baigus statyti, bus iki 80 m, aukštis su sparnuote – iki 122 m.
Nurodo, kad iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos gavo 2019 m. lapkričio 29 d. raštą „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties vėjo elektrinių statybai derinimo“, kuriame nurodyta, kad jos projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai naujų vėjo elektrinių statybai Naujosios Slabados k., Žiežmarių apyl. šen., Kaišiadorių raj. sav. nepritarta, nes žemės sklypai, kuriuose planuojama statyti vėjo elektrines, patenka į Žemėlapyje raudona spalva pažymėtą teritoriją, kurioje VE projektavimo ir statybos darbai draudžiami.
Pažymi, kad Lietuvos kariuomenei pateikė 2019 m. gruodžio 5 raštą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. RT1.4.191205, kuriuo prašė pateikti pritarimą/išvadą dėl planuojamų dviejų vėjo elektrinių, kiekviena iki 2000 kW įrengtosios galios ir iki 122 m bendro aukščio, įskaitant sparnuotę statybos sklypuose, esančiuose Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių apyl. šen., Naujosios Slabados k., kurių kadastro Nr. 4938/0006:244 ir 4938/0006:356.
Atsakovė 2020 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą nepritarti dviejų vėjo elektrinių (iki 122 m ar didesnio bendro aukščio, įskaitant sparnuotę) statybai Žemės sklypuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, dviejų vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose numatyta Specialiajame plane, kuris patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ Nr. V17-302, todėl oficialiai patvirtinta, kad Žemės sklypuose gali būti statomos dvi vėjo elektrinės.
Pabrėžia, kad nors atsakovė remiasi Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, nurodydama, kad ši teisės norma taikytina pareiškėjos atžvilgiu, tačiau vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose numatyta ir patvirtinta dar iki atitinkamų Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo pataisų, įpareigojančių aukštesnių kaip 100 m statinių statybas derinti su kariuomenės vadu, priėmimo ir įsigaliojimo.
Mano, kad priešingai nei nurodyta skundžiamame Sprendime, vėjo elektrinių (aukštesnių nei 50 metrų) projektavimo ir statybos darbai specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje nėra uždrausti, o turi būti derinami su Lietuvos kariuomenės vadu. Be to, vėjo elektrinių (taip pat kitų statinių ir įrenginių), kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 50 metrų ir daugiau, statyba ir rekonstravimas ar įrengimas specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje su Lietuvos kariuomenės vadu turi būti derinami Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo ir želdinių sodinimo (įveisimo) derinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.
Akcentuoja, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (toliau – ir SŽNSĮ), atsakovei rengiant skundžiamą Sprendimą, abu žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre jau buvo įregistruoti, todėl remiantis SŽNSĮ 10 straipsnio 2 dalimi, specialioji žemės naudojimo sąlyga ir su ja susiję derinimai pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomi.
Pareiškėjos manymu, nustatęs, kad be Lietuvos kariuomenės vado pritarimo draudžiama statyti vėjo elektrines teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, vėjo elektrinių statybos vietų derinimo sąlygų nereglamentuoja, o nukreipia į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (toliau – ir AIEĮ) 49 straipsnio 8 dalį, kuris pareiškėjos atžvilgiu negali būti taikomas, nes teritorija, kurioje yra Žemės sklypai ir planuojama statyti dar dvi vėjo elektrines, buvo suplanuota dar iki AIEĮ ir SŽNSĮ priėmimo ir įsigaliojimo. Be to, įsigaliojus SŽNSĮ, žyma apie radiolokatoriaus apsaugos zonas Žemės sklypų registro įrašuose nėra padaryta iki šiol. Mano, kad susiklosčiusioje situacijoje pareiškėja neprivalo gauti pritarimo dviejų vėjo elektrinių statyboms.
Paaiškina, kad atsakovė skundžiamame Sprendime nurodo, jog nustatė, kad Žemės sklypai patenka į Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“ (toliau – ir Žemėlapis), sudarytame tarpininkaujant nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir vadovaujantis Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodika, patvirtinta LR krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami (Žemėlapio fragmentas pridėtas). Pažymi, kad Žemėlapis Lietuvos kariuomenės vado įsakymu buvo patvirtintas 2016 m. vasario 16 d., t. y. praėjus daugiau kaip 5 metams po Specialiojo plano, kuriuo buvo numatyta iš viso penkių vėjo elektrinių statyba, patvirtinimo, todėl Žemėlapio draudimai negali būti atbuline tvarka taikomi iki jo priėmimo suplanuotoms teritorijoms.
Akcentuoja, kad jau veikia trys pareiškėjos pastatytos vėjo elektrinės, kurios yra ne tik aukštesnės (aukštis su sparnuote – 139,38 m) už planuojamas pastatyti dvi vėjo elektrines (aukštis su sparnuote – 122 m), bet ir atsižvelgiant į karinio radiolokatoriaus buvimo vietą (Stakliškių seniūnija), beveik „uždengtų“ tas planuojamas pastatyti dvi vėjo elektrines Žemės sklypuose.
Pažymi, kad teisės aktai vėjo elektrines draudžia statyti tiesioginio matomumo zonoje tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų, o ne radiolokatorių tiesioginio matomumo zonose. Žemėlapyje turi būti pažymėtos teritorijos, kuriose draudžiami vėjo elektrinių statybos darbai (žemėlapyje žymima raudona spalva): esančios tiesioginio matomumo zonoje tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų. Žemėlapyje, sudarytame pagal Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodiką, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), tiesioginio matomumo zonos tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų yra pažymėtos raudona ištisine linija. Žemės sklypai, kuriuose yra planuojama statyti dvi vėjo elektrines, yra nuošalyje, į tiesioginio matomumo zoną tarp krašto apsaugos telekomunikacijų tinklo ryšio bokštų nepatenka.
Pareiškėjos nuomone, tokia situacija, kai Lietuvos kariuomenė nepritaria vėjo elektrinių statybai tiesiog nurodydama, kad, jos nuomone, vėjo elektrinės trukdys jai atlikti nacionalinio saugumo užtikrinimo funkciją, nepateikdama jokio šių teiginių techninio ir/ar mokslinio pagrindimo, neturėtų būti toleruojama. Pareiškėja supranta ir pripažįsta šalies saugumo užtikrinimo svarbą, tačiau tai neturėtų būti daroma paminant piliečių interesus ir teisėtus lūkesčius.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė atsiliepime prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagristą. Nurodo, kad nagrinėdama prašymą atsižvelgė į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 11 d. aiškinamąjį raštą Nr. (9.12)-2D-19392 ir vadovavosi Sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais.
Paaiškina, kad vertindama prašymą nustatė, jog nurodytuose sklypuose planuojamos statyti VE patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą; nurodyti sklypai nepatenka į karinio aerodromo apsaugos zonas; nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patenka į Stakliškių seniūnijoje esančio radiolokatoriaus specialiąją apsaugos zoną, kurioje vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, apibrėžtą atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus dėl neigiamo vėjo elektrinių poveikio atliekant Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos funkcijas, vykdomas panaudojant karinį radiolokatorių, esantį Stakliškių seniūnijoje; nurodyti sklypai patenka į Žemėlapyje, sudarytame pagal Metodiką bei tarpininkaujant nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, ir patenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėjos prašymo nagrinėjimo atveju SŽNSĮ 135 straipsnio 2 dalies ir AIEĮ 49 straipsnio 8 dalies nuostatos taikytinos, konstatuojant, kad prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl jos trukdytų užtikrinti Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui, t. y. vėjo elektrinės kliudytų atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu, o vėjo elektrinių keliamų trukdžių nebūtų įmanoma išvengti net ir panaudojant papildomas priemones.
Akcentuoja, kad Sprendimą, susijusį su pareiškėjos tik numatoma (planuojama) dviejų VE statyba, priėmė laikantis Sprendimo priėmimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, priimtas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
Pabrėžia, kad informaciją apie Lietuvos Respublikos teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi tam tikri apribojimai vėjo elektrines projektuoti ir statyti, pagal AIEĮ 51 straipsnio 5 dalį yra pavesta teikti atsakovei. Vėjo elektrinių statytojams numatyta pareiga vėjo elektrinių statybos vietas suderinti su Lietuvos kariuomene, taip pat numatyta šių derinimų, kaip ir bendros informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, gavimo iš Lietuvos kariuomenės tvarka.
Pažymi, kad Lietuvos kariuomenės vadas nėra laisvas įsakymu tvirtinamame Žemėlapyje žymėti teritorijas, kuriose gali būti ribojami VE (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, o privalo vadovautis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, gali būti taikomi vėjo elektrinių projektavimo ir statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintais kriterijais, kurie būtent ir nustato teritorijas ir jų pločius, kur ribojama vėjo jėgainių statyba.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, nacionalinio saugumo interesų kontekste svarbu tai, kad Lietuvos kariuomenės veiksmai, pasikeitus teisiniam reguliavimui, vertinant prašymą ir priimant Sprendimą turėtų vertintini kaip tinkamas pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai įgyvendinimas (CK 6.246 str. 1 d.).
Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-889/1 -193 sudaryta Tarpinstitucinė VE plėtros proceso koordinavimo darbo grupė. Į šią darbo grupę, skirtą VE statybos vietų derinimo procesui pagerinti ir jį tinkamai reglamentuoti, įėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos kariuomenės bei Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos atstovai. Todėl turėtų būti laikoma, kad apribojimams nustatytų atstumų (pvz. radiolokatorių specialiosios apsaugos zonos) parinkimas visoms suinteresuotoms šalims yra priimtinas įvertinus siekiamą valstybės energetinės nepriklausomybės ir saugumo plėtrą.
Teigia, kad vėjo elektrinių įtaka kariuomenės bei nacionalinį saugumą užtikrinančių užduočių vykdymui, tuo pačiu įvertinant ir neigiamą poveikį oro erdvės stebėjimui, kontrolei ir gynybai, analizuojama ir vertinama daugelyje valstybių. Nuolat ieškoma būdų šio poveikio tikslesniam vertinimui ir mažinimui, o atsirandant naujoms techninėms galimybėms gali būti peržiūrimi ir apribojimai.
Paaiškina, kad atliekant vėjo elektrinių (toliau ir – VE) įtakos vertinimą radiolokacinio padengimo laukui vertinama: vietovėje vyraujantis reljefas; radiolokatoriaus ir VE aukščių skirtumas (ar planuojama statyti VE patenka į radiolokatoriaus tiesioginio matomumo ribą, bei kokią įtaką tai daro stebėjimo laukui); kuomet žinoma, jog gretimai yra išduotas leidimas statyti VE (formuojasi VE parkas iš skirtingų metu, skirtingų statytojų pastatytų VE), naujai statomos VE (priklausomai nuo atstumo iki esamų) gali būti vertinamos kaip didesnio VE parko dalis, t.y. vertinama ne pavienės VE įtaka, o VE parko praplėtimo įtaka (VE tankio didėjimas teritorijoje).
Pažymi, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimo atveju nustatyta, kad tenkinus pareiškėjos prašymą leisti statyti dvi naujas 122 m aukščio VE, šios būtų tik apie 18 m (12%) žemesnės už jau esamas tris pastatytas VE ir įvertinant vietovės reljefą naujai statomos VE vis tiek papuola į radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, taip įtakodamos oro erdvės stebėjimą ir kontrolę. Be to, pareiškėjos planuojamos statyti VE yra artimos trims anksčiau pareiškėjos pastatytoms VE, t.y. radiolokatoriaus atžvilgiu laikoma, kad plečiamas jau besiformuojantis VE parkas. Tokiu atveju didėja VE tankis sąlyginai nedidelėje teritorijoje (šiuo konkrečiu atveju 1,5 km² VE tankis didėja nuo 3 iki 5, t.y. 40%), kas ženkliai neigiamai įtakoja oro erdvės stebėjimą ir kontrolę. Įvertinus aukščiau aprašytas aplinkybes buvo nuspręsta, kad pareiškėjos planuojamos VE turi būti vertinamos kaip jau esamo VE parko praplėtimas (VE tankio didėjimas konkrečioje geografinėje teritorijoje) ir jų daroma neigiama įtaka radiolokacinio padengimo laukui turi būti vertinama kompleksiškai (kartu su jau esamomis trimis VE); dėl vyraujančio reljefo ir nedidelio atstumo iki radiolokatoriaus, VE aukščio ribojimo taikyti netikslinga (nepageidautina net ir VE iki 50 m (su sparnuote) statyba).
Akcentuoja, kad pareiškėja, nors pradėjusi planuojamų statyti dviejų VE statinių projektų rengimo procedūras, nėra pabaigusi projektinių pasiūlymų svarstymo stadijos, o tuo labiau nėra gavusi patvirtintų specialiųjų reikalavimų statinių projektui rengti, kaip ir statybos leidimo. Pabrėžia, kad statybą leidžiantys dokumentai neišduoti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepime prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismui savo nuožiūra. Atsiliepime paaiškina, kad nei projektinių pasiūlymų rengimo procedūrose, nei jų metu kylančiuose ginčuose (nagrinėjamu atveju, dėl Lietuvos Kariuomenės atsisakymo pritarti pareiškėjo planuojamų statinių Žemės sklypuose statybai) Inspekcija nedalyvauja, nes tai nepriskirta Inspekcijos kompetencijai. Pažymi, kad remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ atlikta paieška, su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota.
Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja papildomai paaiškina, kad jos užsakymu buvo parengtas Planuojamų statyti vėjo elektrinių įtakos Lietuvos kariuomenės radaro tiesioginio matomumo sąlygoms vertinimas (toliau – ir Vertinimas), kurio tikslas – įvertinti dviejų vėjo elektrinių, planuojamų statyti Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių apyl. sen., Naujosios Slabados k., įtaką Lietuvos kariuomenės radaro tiesioginio matomumo sąlygoms. Atkreipia dėmesį, kad vertinimas nėra bendro pobūdžio, t. y. jame nėra pateikiami bendro pobūdžio duomenys apie vėjo elektrinių galimą neigiamą įtaką kariniam radarui su tokiais pat bendro pobūdžio skaičiavimais. Rengiant Vertinimą atsižvelgta į tikslią planuojamų statyti vėjo elektrinių vietą, atstumą iki karinio radaro ir jo buvimo vietą, vėjo elektrinių aukštį su sparnuotėmis ir be jų, maksimalų saugų vėjo elektrinių aukštį ir į kitus parametrus. Atliekant skaičiavimus ir modeliavimus pasitelkta specialioji programinė įranga. Vertinimas buvo atliktas turint tikslą apskaičiuoti ir sumodeliuoti konkrečių planuojamų statyti vėjo elektrinių įtaką karinio radaro tiesioginiam matomumui, atsižvelgiant į įvairias aplinkybes (kliūtis), taip pat turinčias reikšmės karinio radaro tiesioginiam matomumui.
Pažymi, kad parengtame Vertinime prieita prie išvados, kad planuojamos statyti dvi vėjo elektrinės patenka į tas pačias arba artimas statinių didžiausių saugių aukščių zonas kaip ir trys jau esamos vėjo elektrinės, todėl naujai pastatytos vėjo elektrinės esamos situacijos kariniam radarui nepablogins.
Pabrėžia, kad Vertinimo rengėjams nebuvo žinoma tiksli eksploatuojama mažiausia (apatinė) radaro vertikaliosios plokštumos skenavimo kampo vertė, nes ji nėra oficialiai skelbiama. Remiantis viešai prieinamais duomenimis buvo laikoma, kad minėta vertė gali būti iki -2 laipsnių. Atsižvelgiant į tai, modeliavimas kiekvienai planuojamai statyti vėjo elektrinei atliktas paimant 0 laipsnių ir žemiau 0 laipsnių mažiausias (apatines) vertikaliosios plokštumos skenavimo kampo vertes.
Akcentuoja, kad planuojamų statyti 2 vėjo elektrinių patekimas į karinio radaro tiesioginio matomumo lauką priklauso nuo šio radaro skenavimo vertikalioje plokštumoje kampo. Mažiausiai (apatinei) radaro vertikaliosios plokštumos skenavimo kampo vertei esant iki 0 laipsnių, nei viena iš dviejų planuojamų statyti vėjo elektrinių į karinio radaro tiesioginio matomumo lauką nepatenka. Skenavimo vertikalioje plokštumoje kampo vertei esant žemesnei nei 0 laipsnių, iki apytiksliai -0,54 laipsnio, vėjo elektrinių dalys (priklausomai nuo kampo vertės – sparnuotės dalis arba bokštas) patenka į radaro tiesioginio matomumo lauką. Tuo tarpu skenavimo vertikalioje plokštumoje kampo vertei esant apytiksliai -0,54 laipsnio ir žemesnei, į radaro tiesioginio matomumo lauką patenka tarp radaro ir vėjo elektrinės esanti natūrali kliūtis – miškas, kuris uždengia vėjo elektrines, todėl tokiu atveju jų įtaka radaro tiesioginiam matomumui neturėtų būti vertinama apskritai. Bet kokiu atveju, net ir tuomet, kai dėl kai kurių radaro skenavimo vertikalioje plokštumoje kampo verčių planuojamos statyti vėjo elektrinės patektų į radaro tiesioginio matomumo lauką, rengiant Vertinimą buvo nustatyti saugūs statinių aukščiai (nuo 101 m iki 160 m), prisilaikant kurių pastatytos vėjo elektrinės netrikdytų karinio radaro darbo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad rengiant Vertinimą gauti duomenys ir atlikti skaičiavimai patvirtina, kad priimdama skundžiamą Sprendimą atsakovė neanalizavo konkrečios situacijos, t. y. konkrečių planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikio kariniam radarui, o vadovavosi bendro pobūdžio žiniomis apie galimą neigiamą vėjo elektrinių poveikį. Pareiškėja tokios pat pozicijos laikosi ir dėl atsakovės kartu su atsiliepimu į skundą pateikto vertinimo, kad jame esantys skaičiavimai, pateikti paveiksliukų pavidalu, neatspindi faktinės situacijos, t. y. konkrečių vėjo elektrinių poveikio kariniam radarui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai visiškai palaikė skundo argumentus, pažymėdami, kad pareiškėjos kreipimasis nebuvo pakankamai ir išsamiai išnagrinėtas nei teisiniu, nei techniniu aspektu. Tik derantis dėl taikos sutarties ginčo apimtyje pareiškėjos atstovai ir atsakovė ėmė svarstyti galimus vėjo elektrinių statymo variantus ir galimybę jas įrengti mažinant bendrą aukštį, tačiau nebuvo svarstyta, kokios papildomos priemonės būtų galimos, siekiant vėjo elektrines pastatyti numatytuose sklypuose, kartu nesudarant kliūčių veikti radarams. Atstovai taip pat pažymėjo, kad VE aukštis turėjo būti vertinamas iki bokšto, kuris yra 80 m, o ne su sparnuote. Be to, teisės aktai numato derinimą su Lietuvos kariuomenės vadu, o ne draudimą, todėl ginčijamas atsakovės atsakymas neatitinka teisės aktų nuostatų.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovai nesutiko su pareiškėjos skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokios kitos papildomos priemonės pareiškėjos prašomų leisti įrengti vėjo elektrinių atveju nėra įmanomos, nes jokie kompensaciniai radarai raudonojoje zonoje nėra galimi net su kažkokiom papildomom priemonėm. Techniškai buvo viskas įvertinta. Pačios pareiškėjos samdyti specialistai atliko skaičiavimus, tuos skaičiavimus lygino su Lietuvos kariuomenės specialistų skaičiavimais, derėjosi dėl VE aukščių, tačiau kompromiso nebuvo rasta ir atsakovė nemato jokios galimybės pareiškėjos skundo reikalavimų tenkinimui, pareiškėjai taikos derybų metu nesutikus mažinti vėjo jėgainių aukščio.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės 2020 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. KVS-222 „Dėl vėjo elektrinių statybos“, kuriuo nuspręsta nepritarti dviejų vėjo elektrinių (iki 122 m ar didesnio bendro aukščio, įskaitant sparnuotę) statybai, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja nuomos teise valdo penkis žemės sklypus, kurių kadastro Nr. 4938/0006:358, Nr. 4938/0006:246, Nr. 4938/0006:357, Nr. 4938/0006:356 ir Nr. 4938/0006:244, esančius Naujosios Slabados k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių raj. sav.
Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos ir Žiežmarių miesto teritorijos bendrųjų planų patvirtinimo“ Nr. V17-1 patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (toliau – ir Bendrasis planas).
Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ Nr. V17-302 buvo patvirtintas Vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialusis planas (toliau – ir Specialusis planas).
Specialiojo plano rengimo organizatoriumi buvo UAB „Relektra“, viena iš UAB „Sevenways Group“ dukterinių įmonių. Specialųjį planą patvirtinus, abi paminėtos bendrovės toliau nuosekliai investavo, kad Specialiuoju planu patvirtintose teritorijose galėtų statyti ir eksploatuoti vėjo elektrines. Per laikotarpį nuo Specialiojo plano patvirtinimo, aukcione laimėjus 6 MW kvotą, UAB “Relektra“ pastatė tris iš penkių suplanuotų vėjo elektrinių, likusias dvi ketindama pastatyti kvotai pasibaigus 2024 m. Vėjo elektrinės yra pastatytos žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. 4938/0006:246, Nr. 4938/0006:357 ir Nr. 4938/0006:358. Minėtas likusias dvi ketinama statyti žemės sklypuose, kurių kadastro Nr. 4938/0006:244 ir Nr. 4938/0006:356, esančiuose Naujosios Slabados k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių raj. sav. (toliau kartu – Žemės sklypai). Kiekviename iš Žemės sklypų planuojama pastatyti po vieną vėjo elektrinę, kurios aukštis (bokšto) baigus statyti bus iki 80 m, aukštis su sparnuote – iki 122 m.
Lietuvos Respublikos aplinko ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Dėl statybos techninio reglamento STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo (toliau – ir Reglamentas) 7 punkte nustatyta, kad projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje išvardintais privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (tarp jų projektiniais pasiūlymais (kai jie parengti), suderintais su Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nurodytais asmenimis). Reglamento 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima. Minėto priedo 13 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), atsižvelgdamas į konkrečią statybos vietą, gretimybes, trečiųjų asmenų teisių apsaugą, projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje gali nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą). Pagal Reglamento 13 priedo 14 punktą, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), įvertinę projektinių pasiūlymų užduotį, per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.
Pareiškėja Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai pateikė 2019 m. lapkričio 7 d. prašymą Nr. V9-5266 pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai naujų vėjo elektrinių statybai Naujosios Slabados k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių raj. sav.
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 29 d. raštu „Dėl projektinių pasiūlymų rengimo užduoties vėjo elektrinių statybai derinimo“ Nr. (3.5)V8-1988 informavo, kad jos projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai naujų vėjo elektrinių statybai Naujosios Slabados k., Žiežmarių apyl. šen., Kaišiadorių raj. sav. nepritarta, nes žemės sklypai, kuriuose planuojama statyti vėjo elektrines, patenka į žemėlapyje, patvirtintame Lietuvos kariuomenės vado 2016-02-15 įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“, raudona spalva pažymėtą teritoriją, kurioje vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, tad planuodama statyti statinius, kurių aukštis baigus statyti virš žemės paviršiaus yra 100 m ir daugiau, UAB “Relektra“ pirmiausia turi kreiptis į viešąją įstaigą Transporto kompetencijų agentūrą ir Lietuvos kariuomenės vadą.
Pareiškėja pateikė atsakovei 2019 m. gruodžio 5 d. raštą „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. RT1.4.191205, kuriuo prašė pateikti pritarimą/išvadą dėl planuojamų dviejų vėjo elektrinių, kiekviena iki 2000 kW įrengtosios galios ir iki 122 m bendro aukščio, įskaitant sparnuotę, statybos sklypuose, esančiuose Kaišiadorių r. sav., Žiežmarių apyl. šen., Naujosios Slabados k., kurių kadastro Nr. 4938/0006:244 ir 4938/0006:356.
Lietuvos kariuomenė 2020 m. birželio 26 d. sprendimu „Dėl vėjo elektrinių statybos“ Nr. KVS-222 nepritarė dviejų vėjo elektrinių (iki 122 m ar didesnio bendro aukščio, įskaitant sparnuotę) statybai Žemės sklypuose.
Atsakovė sprendime nurodė, jog atsižvelgdama į tai, kad bendras prašyme nurodytuose sklypuose planuojamų dviejų VE aukštis virš žemės paviršiaus būtų iki 122 m (įskaitant sparnuotę), į tai, kad jos trukdytų atlikti/užtikrinti nustatytas krašto apsaugos sistemos ir nacionalinio saugumo funkcijas (VE patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą, būtų pastatytos specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje, taip pat VE patektų į Žemėlapyje, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, patektų ir į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, VE veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių atlikimui ir kliudytų atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu), taip pat į aiškinamąjį raštą, ir, vadovaudamasi AĮ 13 straipsnio 4 dalies, SŽNS 16 straipsnio 2 dalies, 120 straipsnio 3 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies, AIEĮ 49 straipsnio 8 dalies nuostatomis (atsiradusių trukdžių nebūtų įmanoma išvengti panaudojant papildomas priemones), Aviacijai galinčių kliudyti statinių ir įrenginių derinimo tvarkos aprašu ir Žemėlapiu, nepritaria (statiniai ar įrenginiai nurodytoje vietoje negali būti statomi, rekonstruojami ar įrengiami) 2 (dviejų) VE (iki 122 m ar didesnio bendro aukščio, įskaitant sparnuotę) statybai Prašyme nurodytuose sklypuose.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (toliau – ir AĮ), Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – ir SŽNSĮ), Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEĮ), Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 625 „Dėl Aviacijai galinčių kliudyti statinių statybos bei rekonstravimo ir įrenginių įrengimo derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aviacijai galinčių kliudyti statinių ir įrenginių derinimo tvarkos aprašas) bei Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapis, patvirtintas Lietuvos kariuomenės vado 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-217 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose gali būti ribojami vėjo elektrinių (aukštų statinių) projektavimo ir statybos darbai, žemėlapio patvirtinimo“ (toliau – ir Žemėlapis).
Kaip nustatyta byloje, pareiškėja su prašymu pateikti pritarimą/išvadą dėl dviejų vėjo elektrinių į Lietuvos kariuomenę kreipėsi 2019 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjos prašymo Lietuvos kariuomenei padavimo metu galiojusios redakcijos AIEĮ 49 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad vėjo elektrinių statybos vietos teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš anksto, teritorijų planavimo metu, derinamos su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis institucijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Jeigu nustatoma, kad planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių galima išvengti panaudojant papildomas priemones, vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su sąlyga, kad statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo ne vėliau kaip iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo derinimo išvadoje nurodytai institucijai pateiks patvirtintą statybos projektą ir su šia institucija pasirašys sutartį dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų vykdymui užtikrinti, atlyginti, sumokėjimo, ir pateiks šios prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Pažymėtina, kad AIEĮ 51 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Lietuvos kariuomenė Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Pažymėtina, kad vadovaujantis AIEĮ 49 straipsnio 8 dalimi ir AIEĮ 51 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos vyriausybė 2012 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 626 patvirtino Informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo ir kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašą. Minėtas aprašas nustato informacijos apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, pažymėtas teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, plane, žemėlapyje ir (ar) schemoje, teikimo, vėjo elektrinių statybos vietų šiose teritorijose derinimo su Lietuvos kariuomene ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis, taip pat kompensacijų, skirtų daliai investicijų ir kitų išlaidų, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, atlyginti, mokėjimo tvarką. Pagal Aprašo 6 punktą, Lietuvos kariuomenė nurodytiems asmenims teikia informaciją apie teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos.
Pagal AĮ 13 straipsnio 4 dalį, statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 100 metrų ir daugiau, statyba, rekonstravimas ar įrengimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus aerodromų, radiolokatorių ir meteorologinių radiolokatorių apsaugos zonas, Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti suderinti su Agentūra ir kariuomenės vadu, o pasienio ruože ir 500 m atstumu abipus geležinkelio kelio, kuriuo vyksta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybiniuose susitarimuose nurodytų tranzitinių traukinių eismas, ašies statinių ir įrenginių, kurių aukštis virš žemės paviršiaus yra 30 m ir daugiau, – ir su Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba).
Vadovaujantis SŽNSĮ 16 straipsnio 2 dalimi, transporto kompetencijų agentūra nepritaria projektui, želdyno kūrimo ir (ar) tvarkymo projektui (šiame įstatyme sąvoka „projektas“ savo turiniu apima sąvokas „teritorijų planavimo dokumentas“, „statinio projektas“, „įrenginio projektas“, „želdyno ir (ar) tvarkymo projektas“ ir vartojama atitinkamo dokumento, kuris turi būti pateiktas šiame įstatyme nurodytų institucijų pritarimui gauti, apibūdinimui) ar numatomai veiklai civilinių ir karinių, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, aerodromų apsaugos zonose, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti darbai trukdys skrydžių saugai, Lietuvos kariuomenės vadas nepritaria projektui ar numatomai veiklai karinio aerodromo apsaugos zonose, jeigu šie darbai kels grėsmę karinės aviacijos saugumui. Paminėto Įstatymo 120 straipsnio 3 dalis numato, kad Transporto kompetencijų agentūra teikia išvadas dėl statinių statybos, rekonstravimo, įrenginių įrengimo, įvertinusi, ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys skrydžių saugai, Lietuvos kariuomenės vadas – ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, Valstybės sienos apsaugos tarnyba – ar statinių statyba bei rekonstravimas ir įrenginių įrengimas netrukdys saugoti valstybės sieną. Lietuvos kariuomenės vadas nepritaria projektui, jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys stebėti, kontroliuoti ir ginti oro erdvę, kitos nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos – jeigu planuojamos statyti vėjo elektrinės nurodytose statybos vietose kliudys atlikti tiesiogines jų funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu. Vėjo elektrinių statybos vietų su Lietuvos kariuomenės vadu ir kitomis nacionalinį saugumą užtikrinančiomis institucijomis derinimo sąlygos nustatytos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (SŽNSĮ 35 straipsnio 2 dalis).
Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovė, gavusi pareiškėjos 2019 m. gruodžio 5 d. prašymą, šį prašymą vertino ankščiau aptartų teisės aktų nuostatų kontekste. Atsakovė turėjo įvertinti, ar prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą; ar prašyme nurodyti sklypai nepatenka į karinio aerodromo apsaugos zonas; ar prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrinės patenka į Stakliškių seniūnijoje esančio radiolokatoriaus specialiąją apsaugos zoną, kurioje vėjo elektrinės projektavimo ir statybos darbai draudžiami; ar prašyme nurodyti sklypai patenka į Žemėlapyje, sudarytame pagal Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 „Dėl Teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapio sudarymo metodikos patvirtinimo“ bei tarpininkaujant nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms, pažymėtas teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami, ir patenka į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant j nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai; ar prašymo nagrinėjimo atveju SŽNSĮ 135 straipsnio 2 dalies ir AIEĮ 49 straipsnio 8 dalies nuostatos yra taikytinos, konstatuojant, kad prašyme nurodytuose sklypuose planuojamos statyti vėjo elektrines patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, todėl jos trukdytų užtikrinti Lietuvos Respublikos oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą, ir jų veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių (oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos) atlikimui.
Atlikusi įvertinimą, atsakovė nustatė, kad pagal prašymo pateikimo metu galiojusį Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-921 patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijų, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi vėjo elektrinių statybos apribojimai, žemėlapį, žemės sklypai, dėl kurių kreipėsi pareiškėja į Lietuvos kariuomenę, pateko į žemėlapio teritorijas, kuriose vėjo elektrinių projektavimo ir statybos darbai draudžiami; nustatė, kad bendras prašyme nurodytuose sklypuose planuojamų dviejų vėjo elektrinių aukštis virš žemės paviršiaus būtų iki 122 m (įskaitant sparnuotę), į tai, kad jos trukdytų atlikti/užtikrinti nustatytas krašto apsaugos sistemos ir nacionalinio saugumo funkcijas, t. y. vėjo elektrinės patektų į karinio radiolokatoriaus tiesioginio matomumo zoną, trukdytų stebėti ir kontroliuoti Lietuvos Respublikos oro erdvę ir jos prieigas, jų veikla darytų neigiamą įtaką užtikrinant Lietuvos Respublikos oro erdvės gynybą, būtų pastatytos specialiojoje radiolokatoriaus apsaugos zonoje; nustatė, kad vėjo elektrinės patektų ir į teritorijas, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, taikomi statybos apribojimai, vėjo elektrinių veikla darytų neigiamą įtaką krašto apsaugos sistemos užduočių atlikimui ir kliudytų atlikti tiesiogines Lietuvos kariuomenės, kaip nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos, funkcijas, susijusias su nacionalinio saugumo užtikrinimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, Lietuvos kariuomenė turėjo teisinį pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą. Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos kariuomenė Skundžiamą sprendimą priėmė atsižvelgdama ir į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 11d. aiškinamąjį raštą Nr. (9.12)-2D-19392 (toliau – ir Raštas).
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; statomų statinių avarijų tyrimą; asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Atkreiptinas dėmesys, kad kilus ginčui, šalys jį bandė spręsti taikių derybų keliu, kurių metu buvo teikiami specialistų skaičiavimai, susiję su planuojamų statyti vėjo elektrinių aukščiais ir VE patekimu į karinio radaro tiesioginio matomumo lauką, priklauso nuo radaro skenavimo vertikalioje plokštumoje kampo. Šalių pasitelktų specialistų skaičiavimai išsiskyrė, kartu, šalys nepasiekė konsensuso dėl galimybės mažinti VE bendrą aukštį, o kitos papildomos priemonės nebuvo svarstomos dėl to, kad plotai, kur planuojama statyti vėjo jėgaines, patenka į atsakovės nurodomą žemėlapio raudoną (draudžiamą) zoną.
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos kariuomenė Sprendimo priėmimo metu vadovavosi prašymo pateikimo metu galiojusiomis teisės nuostatomis bei žemėlapiu, tačiau vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose numatyta ir patvirtinta dar iki atitinkamų Lietuvos Respublikos Aviacijos įstatymo pataisų, Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo. Akcentuoja, kad vėjo elektrinių statyba Žemės sklypuose numatyta Specialiajame plane, kuris patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. spalio 28 d. sprendimu „Dėl vėjo jėgainių išdėstymo Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje specialiojo plano patvirtinimo“ Nr. V17-302.
Pažymėtina, kad projektinių pasiūlymų rengimas ir svarstymas vyksta, kai dar neparengti ir nepatvirtinti specialieji reikalavimai statinio projektui rengti. Šie dokumentai rengiami savivaldybės administracijos pritartų projektinių pasiūlymų pagrindu. Po savivaldybės administracijos sprendimo pritarti projektiniams pasiūlymams priėmimo statytojas (užsakovas) gauna specialiuosius reikalavimus, rengia statinio projektą, kuriam nustatyta tvarka vėliau gali būti išduodamas (ar neišduodamas) statybą leidžiantis dokumentas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja iki 2019 m. gruodžio 5 d. į Lietuvos kariuomenę dėl pritarimo/išvados dėl dviejų vėjo elektrinių statybos nebuvo kreipusis. Teisės aktai nustato, kad Lietuvos kariuomenė vertinimą atlieka gavusi prašymą, todėl atsakovė, prašymą dėl pritarimo/išvados dėl dviejų vėjo elektrinių statybos gavusi tik 2019 m. gruodžio 5 d., turėjo teisę prašymą vertinti būtent prašymo pateikimo metu galiojančių teisės aktų, žemėlapio kontekste.
Teismo daro išvadą, kad Lietuvos kariuomenė pagrįstai 2019 m. gruodžio 5 d. gautą prašymą vertino vadovaudamasi prašymo pateikimo metu galiojančiais teisės aktais. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja dėl šios abejonės, t. y., kokiu teisiniu pagrindu remiantis atsakovė turėtų vadovautis anksčiau galiojančiu teisiniu reglamentavimu, jokių teisinių argumentų nepateikė, todėl darytina išvada, kad atsakovės veiksmų, (prašymą vertinant vadovaujantis 2019 m. gruodžio 5 d. prašymo pateikimo metu galiojančiomis teisės aktų, žemėlapio redakcijomis) neteisėtumo pareiškėja neįrodė.
Pažymėtina, kad Įstatymo nuostatos imperatyviai įtvirtina privalomą elektrinių projektavimo ir statybos suderinimą su Lietuvos kariuomene. Tačiau nei pareiškėja, nei Kaišiadorių rajono savivaldybė šių privalomųjų teisės nuostatų, atliekant elektrinių statybos planavimo darbus, nepaisė.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, jog Lietuvos kariuomenė iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Sprendimas savo turiniu atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti ar keisti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodė daugiau argumentų, tačiau teismas laiko, jog jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Byloje yra pateikti (2021 m. kovo 9 d. ir 2022 m. sausio 12 d.) Lietuvos kariuomenės nustatyta tvarka įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „riboto naudojimo“.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą byloje arba nutartį nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą arba gavęs prašymą susipažinti su bylos medžiaga, teismas turi teisę proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie asmens sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, ABTĮ 14 straipsnio 2 dalimi, taip pat atsižvelgdamas į šioje byloje teismo priimtą 2021 m. kovo 16 d. nutartį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bylos dalį, kurią sudaro minėti 2021 m. kovo 9 d. ir 2022 m. sausio 12 d. gauti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos pateikti įslaptinti dokumentai, žymimi slaptumo žyma „riboto naudojimo“, laikyti nevieša bylos medžiaga, neteikti dokumentų susipažinti ir kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus atsakovę ir tuos proceso dalyvius (atstovus), kurie pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytus reikalavimus turi teisę susipažinti su šia įslaptinta medžiaga.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Relektra“ skundą atmesti.
Administracinės bylos Nr. eI3-462-631/2022 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02521-2020-7) medžiagos dalį – dokumentus, žymimus slaptumo žyma „riboto naudojimo“, kuriuos 2021 m. kovo 9 d. ir 2022 m. sausio 12 d. teismui pateikė Lietuvos kariuomenės kanceliarija – laikyti nevieša bylos medžiagos dalimi, neleisti su ja susipažinti ir jos kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus atsakovę ir kitus proceso dalyvius (atstovus), kurie pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytus reikalavimus turi teisę susipažinti su dokumentais, žymimais slaptumo žyma „riboto naudojimo“.
Įsiteisėjus galutiniam procesiniam teismo sprendimui administracinėje byloje, bylos dokumentus su slaptumo žyma „riboto naudojimo“ grąžinti juos pateikusiai Lietuvos kariuomenės kanceliarijai.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.