- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- I-6492-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. K. su skundu ( t. 1, b. l. 1) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2011-11-09 iki 2016-01-01 jis buvo etapuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo etapuojamas senuose, perpildytuose automobiliuose, kuriuose asmenys buvo vežami kartu su daiktais, neužtekdavo vietos atsisėsti. Konvojavimo metu pareiškėjas blogai jausdavosi, jį pykindavo. Automobiliuose nebuvo saugos diržų, neveikė vėdinimo ir šildymo sistema, nebuvo šviesos, langų, buvo murzina. Konvojavimo metu pareiškėjui tekdavo šlapintis į plastikinį butelį. Automobiliuose nebuvo avarinio išėjimo, durys buvo rakinamos pakabinama spyna arba užšaunamos elektrine sklende, kuri dažnai strigdavo. Konvojaus pareigūnai demonstratyviai rodė ginklus, grasino. Dėl šių neteisėtų Tarnybos veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (t. 1, b. l. 17–21) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba asmenis konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ir autobusais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai yra įrengtos kameros. Visuose specialiosios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo). Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais ir atitinka higienos normų reikalavimus. Visam specialiosios paskirties transportui yra atlikti dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai, patikrinimų metu nenustatyta, kad specialiosios paskirties automobilių kamerų aplinka būtų netinkama asmenų konvojavimui. Konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios. Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Konvojuojamieji į tualetą vedami pasikeitimo punktuose jiems patiems prašant, apie tai daromas įrašas konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Tarnyba taip pat prašo taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
Teismo posėdyje Tarnybos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmestinas.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 12 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2016-01-01 jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Dėl ieškinio senaties taikymo
5. Tarnyba atsiliepime daliai pareiškėjo reikalavimų teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.
6. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
7. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamų konvojavimo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą, be kita ko, laikotarpiu nuo 2011-11-09 iki 2013-03-17 nors skundą teismui išsiuntė tik 2016-03-17 (t. 1, b. l. 2), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimų savo teisių pažeidimo minėtu laikotarpiu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šį laikotarpį būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.
8. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).
9. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų konvojavimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad jo konvojavimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios jo garbę ir orumą. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Šiuo aspektu pažymėtina, jog neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Jokios objektyvios aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, šiuo atveju byloje taip pat nenustatytos, todėl teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį iki 2013-03-17, atmestina.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
10. Pareiškėjas skunde prašo priteisti neturtinę žalą už tai, kad laikotarpiu nuo 2013-03-18 iki 2016-01-01 jis buvo konvojuojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
11. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų Tarnybos nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina Tarnyba.
13. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-06-28 įsakymu Nr. 1V-204 patvirtintos Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registracijos liudijimo blanko aprašymo ir privalomosios formos 5.7.21 punktą registracijos liudijimo pirmojoje pusėje įrašas S.1 reiškia nurodytą transporto priemonėje maksimalų sėdimų vietų skaičių.
14. Ginčui aktualiu laikotarpiu konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teisės ir pareigos, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumai vykdant asmenų konvojavimą specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą buvo sureguliuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse. Pagal šių taisyklių 3 punktą konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, inter alia (lot. be kita ko), specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą, o specialiosioms transporto priemonėms priskirtinas ir specialusis automobilis, kuriame konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Pagal šių taisyklių 109 punktą specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Konvojavimo taisyklių 123 punkte yra įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog konvojavimo metu draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Konvojavimo taisyklių 127.7 punkte nustatyta, kad konvojuojamiesiems draudžiama rūkyti. Pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti; jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai; įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad prieš pradedant vykdyti konvojavimą specialiuoju automobiliu, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotųjų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. Pagal šių taisyklių 146 punktą specialiajame automobilyje turi būti, inter alia (lot. be kita ko): nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai (146.1 punktas), atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai (146.2 punktas), tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas (146.3 punktas), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai) (146.4 punktas). Pagal šių taisyklių 147 punktą draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.
15. Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Tarnyba ginčijamu laikotarpiu specialiaisiais automobiliais konvojuodama pareiškėją privalėjo, be kita ko, užtikrinti, kad: specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius nebūtų didesnis nei leidžiama pagal automobilių registracijos liudijimą; konvojavimo metu pareiškėjas nebūtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas; būtų tinkama specialiojo automobilio inžinerinių techninių priemonių būklė; nebūtų pažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; nebūtų pažeisti atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai, būtų tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės); būtų veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, apie gautus skundus ir panaudotas priemones jiems spręsti turėjo būti padaryti įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje.
16. Iš byloje esančių kelionės žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-03-17 iki 2015-11-19 pareiškėjas skirtingomis dienomis buvo konvojuotas maršrutais Vilnius-Alytus-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Marijampolė-Vilnius ir Kaunas-Alytus-Kaunas automobiliais: „IVECO“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98, 106, 110, 125, 133, 137, 141, 145, 149, 153, 161, 165), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98), MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 102), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 106, 110, 125, 145, 157, 161, 165), „MB“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 153, 157) „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 137), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129, 133, 149), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 129, 137), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 117, 141), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121), „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114) ir „VW“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 121).
17. Įvertinus byloje esančius dokumentus, susijusius su pareiškėjo konvojavimo sąlygomis, automobilių, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas technine būkle (t. 1, b. l. 169–200; t. II, b. l. 1–39), taip pat tai, kad konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra duomenų apie tai, kad dėl konvojavimo sąlygų pareiškėjas būtų teikęs skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tikrinantiems konvojų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytame specialiame transporte konvojuojamųjų skaičius buvo didesnis nei yra sėdimų vietų bei kad specialiųjų automobilių inžinerinių techninių priemonių būklė neatitiko reikalavimų, įskaitant reikalavimus, taikomus kėbulo, kamerų šildymo sistemoms, vėdinimo sistemai, kamerų dirbtiniam apšvietimui, taip pat atskirų kamerų vidiniams bei kodiniams užraktams ir avarinėms angoms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl to, kad konvojavimo automobiliai buvo netinkamos būklės bei kad avarijos atveju iš jų būtų neįmanoma išsigelbėti, vertintini kritiškai.
18. Pagal Konvojavimo taisyklių 146 punktą įrengti saugos diržus specialiuosiuose automobiliuose nereikalaujama, todėl tai, kad, kaip teigia pareiškėjas, transporto priemonėse nebuvo įrengti saugos diržai, nesudaro pagrindo neturtinei žalai atsirasti.
19. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Priešingai, iš byloje pateiktų kelionės žiniaraščių matyti, kad konvojų metu konvojuojamieji atskiruose postuose ne kartą buvo vedami į tualetą.
20. Pareiškėjo teigimu, konvojaus pareigūnai su konvojuojamais asmenimis elgėsi nepagarbiai, grasino, demonstravo ginklus. Šių savo teiginių pareiškėjas taip pat nepagrindė įrodymais, nedetalizavo, kada tai įvyko. Be to, kaip minėta, pareiškėjas turėjo teisę dėl konvojavimo sąlygų (įskaitant ir konvojuojančių pareigūnų veiksmus) teikti skundus konvojaus viršininkui ar pareigūnams, tačiau, kaip matyti iš pateiktų konvojaus kelionės žiniaraščių, nėra nei vieno užfiksuoto pareiškėjo skundo ar prašymo. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 3 punkto nuostatomis, nuteistųjų konvojavimas yra ginkluotas asmenų lydėjimas į paskirties postą, kurį atlieka ginkluotų pareigūnų grupė. Taigi aplinkybė, kad pareiškėją konvojavę pareigūnai buvo ginkluoti, nelaikytina teisės aktų pažeidimu ir (ar) neteisėtais veiksmais.
21. Skunde pareiškėjas nurodo, jog konvojavimo metu jis blogai jausdavosi, jį pykindavo. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas maršrutais Vilnius-Alytus-Vilnius, Vilnius-Klaipėda-Vilnius, Vilnius-Marijampolė-Vilnius ir Kaunas-Alytus-Kaunas buvo konvojuojamas daug kartų, tačiau skunde pareiškėjas nedetalizavo, ar jo sveikatos pablogėjimas pasireikšdavo nuolat, ar konkrečių kovojavimų metu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas netinkamomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, byloje taip pat nėra įrodymų, kad pareiškėjas su skundais ar prašymais dėl sveikatos būklės būtų kreipęsis į konvojaus pareigūnus. Iš byloje pateiktuose kelionės žiniaraščiuose užfiksuotų duomenų matyti, kad konvojuojamieji nusiskundimų dėl sveikatos neturėjo. Remiantis šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis bei pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (t. 1, b. l. 7–16) išrašais, nėra pagrindo išvadai, kad konvojavimo sąlygos būtų lėmę kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos sutrikimus. Atitinkamai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas sveikatai pavojingomis sąlygomis.
22. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba pareiškėją ginčo laikotarpiu būtų konvojavusi teisės aktuose (inter alia (lot. be kita ko) Tarnybos nuostatuose, Konvojavimo taisyklėse) įtvirtintų reikalavimų neatitinkančiais specialiaisiais automobiliais. Teismas taip pat nenustatė, kad nurodytomis dienomis konvojuojant pareiškėją jam būtų sudarytos netinkamos sąlygos ar kad jis būtų kankinamas, žalojamas, žiauriai su juo elgiamasi arba žeminamas jo orumas. Šioje byloje nenustatyta, kad Tarnybos pareigūnai nurodytu laikotarpiu konvojavę pareiškėją neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjo skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. K. skundą atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.