Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2012-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-27-608/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-03Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
2-27-608/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-02565-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Ieškovas
V. L., I. V.
Atsakovas
D. D.
Advokatai
Piotras Orlovas, Edmundas Kisielius
Civilinė byla Nr. 2-27-608/12Proceso Nr. 2-03-3-02565-2011-0
(S)VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieškovui V. L. , ieškovų atstovui advokatui Piotrui Orlovui, atsakovo atstovui advokatui Edmundui Kisieliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. L. ir I. V. ieškinį atsakovui D. D. dėl delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai V. L. ir I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo D. D. 72871,79 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovų tėvas V. L. su atsakovu D. D. sudarė paskolos sutartį,, kurioje numatyta, kad V. L. perdavė D. D. 255960,00 Lt, o paskolos gavėjas D. D. įsipareigojo grąžinti paskolą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Paskolos sutarties 2.5 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, jeigu pažeis sutartinius įsipareigojimus. Ieškovų tėvas mirė 2010 m. rugpjūčio 10 d., o jo palikimą priėmė ieškovai pagal įstatymą. Ieškovai laiko, kad jie kaip palikimą priėmė ir teisę reikalauti iš atsakovo nesumokėtų delspinigių už sutarties įvykdymo termino praleidimą. Atsakovas nevykdo sutarties, sutartu terminu nemoka paskolos grąžinimo įmokų ir delspinigių už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Ieškovai reikalauja delspinigių už paskutinius šešis mėnesius.

Atsiliepimas

Atsakovas ieškinio nepripažino. Nurodė, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo paskolos sumos perdavimo paskolos gavėjui, o narinėjamu atveju paskolos suma atsakovui nebuvo perduota, todėl jis ir neturi pareigos ją grąžinti bei mokėti delspinigius už sutarties vykdymo termino praleidimą. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog yra pagrindas priteisti delspinigius, ieškovas prašo juos sumažinti iki 0,02 proc. Nurodo, kad sutartyje numatyti 0,2 proc. delspinigiai yra nepagrįstai dideli, o prievolė iš dalies įvykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovas D. D. ir V. L. 2007 m. gegužės 10 d. sudarė paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 8-5509 (b.l. 5-6). Sutartis laikoma sudaryta, kada šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos sąlygų (LR CK 6.162 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str. apibrėžtą paskolos sutarties sąvoką esminėmis paskolos sutarties sąlygomis yra tam tikros pinigų sumos ar tam tikrų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų perdavimas paskolos gavėjui nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pačios rūšies ir kokybės daiktų. Paskolos sudarymo teisinės pasekmės pasireiškia tuo, jog paskolos sutarties objektas, kurį sudaro pinigai arba kitokie rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai, nuo jų perdavimo momento pereina paskolos gavėjo nuosavybėn kartu pastarajam prisiimant pareigą grąžinti tokią pat pinigų sumą arba tiek pat tokios pat rūšies ir kokybės daiktų. Iš paskolos sutarties turinio matyti, kad V. L. ir atsakovas susitarė dėl visų būtinųjų paskolos sutarties sąlygų: nurodyta kokia pinigų suma skolinama, yra numatytas atsakovo įsipareigojimas grąžinti gautą paskolą, aptarti paskolos grąžinimo terminai ir netesybos už prievolės grąžinti paskolą įvykdymo termino praleidimą. Atsakovas teigia, kad pagal minėtą paskolos sutartį jis iš V. L. pinigų nėra gavęs. V. L. ir atsakovo paskolos sutartis sudarytą raštu, t. y. įstatymo reikalaujama forma (LR CK 6.871 str. 1 d.). Kadangi paskolos sutartis buvo sudaryta raštu, tai aplinkybę, jog pinigai nebuvo perduoti, privalo įrodyti paskolos gavėjas, teigiantis, jog pinigų negavo (LR CK 6.875 str. 1 d.), tačiau atsakovas šios aplinkybės neįrodė. Paskolos sutarties turinys tokių atsakovo aiškinimų nepatvirtina. Paskolos sutartyje nekalbama apie paskolos davėjo prievolę suteikti paskolą ateityje. Priešingai, paskolos sutarties turinys patvirtina, jog pinigai paskolos gavėjui buvo perduoti. 2007 m. gegužės 10 d. paskolos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad paskolos davėjas perdavė šios sutarties 1.1 punkte nurodytą 255960,0 Lt sumą paskolos gavėjui šios sutarties pasirašymo momentu, o 2.2 punktu atsakovas kaip paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti gautą paskolą šios sutarties priede Nr. 1 nustatytu laiku ir tvarka, kas reiškia, kad pasirašydamas tokio turinio paskolos sutartį, atsakovas pasirašytinai patvirtino, gavęs paskolos sumą nuosavybėn. Sutartį tvirtinusi notarė R. V. buvo apklausta teismo posėdyje, ji nurodė, kad sutartis pasirašoma ir notaro tvirtinama tik po to, kai abi šalys atsiskaito ir notarui patvirtina, jog paskolos davėjas yra perdavęs paskolos gavėjui paskolos sumą. Paskolos sutartyje atsakovas aiškiai išreiškė, jog prisiima sau įsipareigojimą grąžinti pasiskolintus pinigus, yra aptartas paskolos sumos grąžinamas dalimis pagal šalių nustatytą grafiką, kuris pasirašytas abiejų paskolos sutarties šalių ir yra šios paskolos sutarties priedas. Taigi pinigų perdavimą ir atsakovo prievolę grąžinti paskolą patvirtina paskolos sutarties turinys, jos originalo buvimas pas paskolos davėją. Paskolos sutarties galiojimui teisinės reikšmės neturi atsakovo nurodytos aplinkybės: iš kur paskolos davėjas turėjo tiek pinigų, perduodamų pinigų kupiūros ir kt.

Paskolos sutartyje numatytas paskolos grąžinimo terminas apibrėžtas konkrečia kalendorine data, kuria atsakovas privalo mokėti šalių sutarto dydžio paskolos grąžinimo įmokas. Paskolos sutarties 2.4 punktu atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti pervesdamas Sutarties priede numatytas įmokas į paskolos davėjo sąskaitą Nr. LT247044060002394111, esančią akcinėje bendrovėje SEB banke, banko kodas 70440. Atsakovas savo sutartinių prievolių nevykdė, paskolos sumos paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais negrąžino.

Paskolos sutarties 2.5 punktu atsakovas įsipareigojo mokėti paskolos davėjui 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos davėjas būtų reiškęs atsakovui reikalavimus dėl paskolos sutarties vykdymo ar reikalavęs netesybų už prievolės termino įvykdymo praleidimą. Paskolos davėjas V. L. mirė 2010 m. rugpjūčio 10 d. Jo palikimą pagal įstatymą lygiomis dalimis priėmė vaikai V. L. ir I. V. , ką patvirtina paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo kopija (b.l. 9-21). Nors minėtame paveldėjimo teisės liudijime į paveldimo turto sąrašą neįtraukta palikėjo turtinė teisė reikalauti netesybų iš D. D. pagal paskolos sutartį, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. draudžia palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. V. L. palikimo priėmimo faktas neginčijamas, todėl ieškovų kaip V. L. įpėdinių, priėmusių palikimą, teisė reikalauti iš atsakovo prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo egzistuoja. Ieškovai reiškia reikalavimą dėl delspinigių už prievolės grąžinti paskolą praleidimą nepažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 str. 5 d. 1 p. numatyto ieškinio senaties termino, ieškinio senaties terminas dėl pagrindinio reikalavimo – paskolos ar kurios nors pagal šalių suderintą grafiką mokėtinos paskolos sumos grąžinimo įmokos, taip pat nėra pasibaigęs. Tai, kad paskolos davėjas V. L. nereikalavo iš atsakovo grąžinti paskolą ir mokėti delspinigius, negali būti vertinama kaip paskolos davėjo atsisakymas nuo teisės reikšti tokį reikalavimą ateityje ir neapriboja jo įpėdinių teisių reikšti tokį reikalavimą. Ieškovai turi teisę patys spręsti, ar naudotis jiems priklausančiomis teisėmis ir kokiu būdu jas įgyvendinti.

Paskolos sutarties 1.3 punktas paskolos gavėjas savo skolinius įsipareigojimus pagal paskolos sutartį užtikrino įkeisdamas jam priklausančias 33 paprastąsias vardines uždarosios akcinės bendrovės „DLS Baltic“ akcijas, kurių nominali vertė viso 3300,0 Lt. Įkeitimas suteikia kreditoriui įkaito turėtojui pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius patenkinti įkeitimu užtikrintą reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau įstatymas nedraudžia įkaito turėtojui reikšti reikalavimą dėl įkeitimu užtikrintos prievolės bendra tvarka (LR CK 4.198 str. 2 d.).

Atsakovas neįrodė, kad paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma atsakovui paskolos davėjo nebuvo perduota. Paskolos dalyko perdavimą atsakovui patvirtina atsakovo pasirašytos paskolos sutarties turinys, o ieškinio pareiškimo dieną buvo pasibaigęs paskolos dalies, sudarančios 179172,00 Lt, grąžinimo terminas. Prievolės įvykdymo termino praleidimas taip pat yra laikomas sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimu ir terminą praleidusiam skolininkui taikoma civilinė atsakomybė, nagrinėjamu atveju turi būti mokami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai. Ieškovai yra paskolos davėjo teisių pagal paskolos sutartį perėmėjai, todėl jie turi teisę reikalauti iš atsakovo sutartyje numatytų netesybų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Todėl ieškinys tenkinamas ir iš atsakovo ieškovų naudai lygiomis dalimis priteisiama 72871,79 Lt delspinigių.

Atsakovas nurodo, kad prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli ir ieškinio patenkinimo atveju prašo juos mažinti iki 0,02 proc. nuo uždelstos sumokėti sumos, atsižvelgiant į tai, kad dalį prievolės atsakovas yra įvykdęs. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d. numato teismo teisę mažinti netesybas, jeigu nustato, kad prievolė iš dalies įvykdyta arba netesybos yra aiškiai per didelės. Kokio dydžio netesybos laikomos aiškiai per didelėmis, įstatymas nenumato, o palieka vertinti teismui. Šiuo atveju paskolos sutartyje numatytas netesybas už prievolės įvykdymo termino praleidimą laikyti aiškiai per didelėmis, nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas visų pirma į tai, kad paskolos sutartis yra neatlygintinė ir atsakovas nemoka palūkanų už naudojimąsi paskola. Todėl atsakovo prievolių pagal paskolos sutartį nevykdymas laiku sąlygojo didelius nuostolius kitai sutarties šaliai, nes paskolos davėjas negavo pajamų, kurias jis galėjo gauti investavęs atsakovo neatlygintinai naudojamą didelę pinigų sumą. Atsakovo neįvykdytos prievolės suma yra didelė, prievolės neįvykdymo laikotarpis ilgas, prievolė neįvykdyta visiškai. Nuo pat paskolos sutarties sudarymo atsakovas nevykdo piniginių prievolių, nuo 2007 m. birželio 10 d. nėra sumokėjęs nė vienos sutartyje numatytos paskolos grąžinimo įmokos. Toks atsakovo elgesys nesąžiningas ir negali būti pripažintas pagrindu atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės ar ją sumažinti. Atsakovas nepagrįstai laiko, kad netesybos negali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės vykdymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 1 d. neleidžia kreditoriui reikalauti baudinių netesybų, tačiau ši nuostata nereiškia, kad netesybos negali būti didesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius dėl netinkamo prievolės vykdymo. Baudinės netesybos reiškia kreditoriaus reikalavimą ir nuostolių, ir netesybų visos sumos, tačiau sutartyje numatytos protingo dydžio netesybos, nors ir viršijančios kreditoriaus patirtus nuostolius, nelaikomos baudinėmis. Tuo atveju, jeigu kreditorius reiškia reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir dėl netesybų, o nuostoliai yra mažesni už netesybas, nuostoliai įskaitomi į netesybų sumą. Tais atvejais, kai nuostoliai yra didesni už netesybas, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių dalies, kurios nepadengia netesybos. Taigi netesybos gali būti didesnės už dėl netinkamo prievolės įvykdymo atsiradusius nuostolius. Įstatymas numato teismo teisę mažinti netesybas tikslu kontroliuoti, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ar nepagrįstai praturtėti.

Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartines prievoles. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti dėl prievolės netinkamo vykdymo patirtų savo nuostolių dydžio, nes sutartyje numatytos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus minimaliais nuostoliais. Sutartyje numatytos netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu, todėl teisę reikalauti sutartyje numatytų netesybų kreditoriui suteikia prievolės neįvykdymo faktas. Šiuo atveju aplinkybę, kad netesybos yra neprotingai didelės ir sudaro pagrindą šaliai nepagrįstai praturtėti, privalo įrodyti reikalaujantis mažinti netesybas asmuo. Tokios aplinkybės atsakovas neįrodė, o bylos medžiaga taip pat to nepatvirtina. Nors ieškovai šioje civilinėje byloje neįrodinėjo dėl prievolės netinkamo vykdymo patirtų nuostolių, tačiau dėl netinkamo prievolės vykdymo atsiradusius ieškovų nuostolius prilyginti 0,02 proc. pavėluotai sumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, nėra pagrindo. Atsakovas prašo mažinti delspinigius iki 0,02 proc. laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, tačiau nenurodo pagrindo, kuriuo vadovaudamasis jis laiko, kad toks delspinigių dydis yra protingas ir atitinka abiejų sandorio šalių interesus. Atsakovas nurodo, kad toks netesybų dydis suformuotas teismų praktikoje, tačiau šis ieškovo argumentas neatitinka tikrovei bei galiojantiems įstatymams, kadangi galiojantys įstatymai numato, kad netesybų dydis yra nustatomas įstatymais arba šalių susitarimu, taip pat konkrečiai nenurodo, kokio dydžio netesybos yra protingos, tačiau imperatyviai reikalauja, kad netesybos nebūtų mažesnės už kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Teismų suformuotoje praktikoje netesybos laikomos neprotingai didelėmis tais atvejais, kai jos viršija pagrindinės prievolės sumą arba leidžia šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita ir pažeidžia šalių interesų pusiausvyros principą, iš esmės viršija šalies patirtus nuostolius dėl prievolės netinkamo vykdymo. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti netesybas, t. y. kad šalių susitarimu nustatytos ir atsakovo mokėtinos netesybos už prievolės įvykdymo termino praleidimą yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies buvo tinkamai įvykdyta, todėl teismui mažinti sutartyje numatytas netesybas nėra pagrindo.

Ieškovų reikalavimas priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str.

Ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, priteisiamos iš atsakovo ieškovų naudai, neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose “Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio” numatyto maksimalaus šių išlaidų dydžio. Pagal ieškovų pateiktus dokumentus išlaidos advokato paslaugoms apmokėti sudaro 7865,00 Lt. Tokios išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl jos mažinamos iki 2500,00 Lt. Teismas laiko, kad priteisti maksimalaus advokato paslaugų dydžio nėra pagrindo, nes byla yra vidutiniškai sudėtinga, sprendžiami klausimai nėra nauji teismų praktikoje. Teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už advokato paslaugas dydį atsižvelgia į tai, kad bylos medžiaga yra gausi įrodymais, priteistinos didelės pinigų sumos.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. D. ieškovų V. L. ir I. V. naudai lygiomis dalimis 72871,79 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) delspinigių.

Priteisti iš atsakovo D. D. ieškovų V. L. ir I. V. naudai lygiomis dalimis 5 (penkis) proc. metinių palūkanų už priteistą 72871,79 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo D. D. ieškovų V. L. ir I. V. naudai lygiomis dalimis 2500,0 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškovų V. L. ir I. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. D. valstybės naudai 56,70 Lt (penkiasdešimt šešis litus, septyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė