Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant: Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus atstovei E. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, nevedusio, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteisto, nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, leido dirbti be rašytinių sutarčių G. R. 2013 m. kovo 4-5 d. ir kovo 20-26 d., M. V. 2013 m. kovo 4-5 d. ir kovo 22-26 d. UAB (duomenys neskelbtini) naudai, tuo V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 99 str. 2 d. ir 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. teismo posėdyje savo kaltę neigė ir paaiškino, kad G. R. ir M. V. įmonėje nelegaliai nedirbo, jie buvo įdarbinti pagal darbo sutartį ir dirbo legaliai tokį laikotarpį, koks nurodytas dokumentuose. Kadangi su šiais asmenimis atleidimo iš darbą dieną neatsiskaitė, mano, jog dėl šios priežasties jie kreipėsi į darbo inspekciją ir nurodė, jog tam tikrą laikotarpį įmonėje dirbo nelegaliai. Nurodė, jog G. R. ir M. V. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pagalbiniais darbininkais, dėl darbo įmonėje tarėsi su juo. Į darbą šie darbuotojai būdavo vežami 7.30 val. iš Kerbedžio gatvės, o iš darbo jie grįždavo įvariu metu. Tarėsi dėl darbo užmokesčio tokio dydžio, koks nurodytas jų darbo sutartyse. Darbai vyko įvairiuose Panevėio apskrities miškuose, G. R. ir M. V. dirbo vienoje brigadoje apie mėnesį laiko. Dėl atleidimo iš darbo jie parašė pareiškimus, nes jis nurodė, jog jų darbas jo netenkino, tačiau patį sprendimą priėmė patys darbuotojai. Atleidimą iš darbo suformino dar tą pačią dieną.

Protokolą surašiusios institucijos atstovė teisme paaiškino, kad jos nuomone, G. R., M. V. įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nelegaliai. Visas aplinkybes G. R. ir M. V. nurodė savo paaiškinimuose, būdami įspėti dėl melagingų parodymų, neverčiami. Į darbo inspekciją jie atėjo konsultuotis dėl neišmokėto atlyginimo. Kaip matyti iš byloje esančių prašymų dėl atleidimo iš darbo, jie parašyti be datos ir direktoriui buvo patogu uždėti rezoliuciją, patys darbuotojai nurodė, kad tuos prašymus jie rašė kovo 27 –tą dieną. V. Š. praeityje yra baustas už analogišką pažeidimą, jis buvo pripažintas kaltu, tačiau bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nutarimas buvo panaikintas dėl termino nuobaudai skirti nepratęsimo. Pirminiai byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai yra svarbesni ir teismai turėtų remtis jais, nes nagrinėjant bylą yra praėję ne mažai laiko ir nelegaliai dirbę asmenys gali neprisiminti visų aplinkybių. Darbuotojams buvo daromas spaudimas, G. R. buvo atėjęs į skyrių, norėjo atsiimti balandžio 16–os dienos paaiškinimą, o M. V. skambino darbo ginčų komisijos sekretorei, teiravosi, ką jam daryti, nes pasirašė darbdaviui, kad pinigus gavo, o iš tikrųjų jų negavo. Iš M. V. parašas buvo paimtas tikslu pateikti dokumentus darbo ginčų komisijai. Nežino, ar vėliau su M. V. buvo atsiskaityta. Prašė V. Š. taikyti administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. dėl G. R. ir M. V. nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini).

Liudytojas V. P. parodė, kad 2013-04-16 į juos konsultacijai dėl neišmokėto darbo užmokesčio kreipėsi UAB (duomenys neskelbtini), darbuotojai G. R. ir M. V., jie turėjo iš Sodros atsinešę pažymas, iš kurių buvo matyti, jog į darbą jie buvo priimti kovo 6 d., o iš darbo vienas jų buvo atleistas kovo 19 d., o kitas – kovo 21 d. Jie paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jie dirbo nuo kovo 4 d. iki kovo 26 d. (imtinai). Darbuotojai patys parašė paaiškinimus, nurodydami aplinkybes dėl dirbto darbo, juos įspėjo dėl galimos atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jų paaiškinimai nesukėlė jokių abejonių, nes paaiškinimai buvo išsamūs – nurodė vardus, miškus, kur dirbo. Jie nurodė, jog 27-ą dieną jie rašė pareiškimus dėl išėjimo iš darbo savo noru.

Liudytojas G. R. teisme parodė, kad 2013-04-16 su M. nuėjo į darbo inspekciją, nes jais buvo neatsikaityta už atliktą darbą. Ten jiems liepė nuvykti į Sodrą išsiimti dokumentų, išsiėmę dokumentus, sugrįžo į darbo inspekciją. M. pastebėjo, kad dokumentuose neteisingi nurodyta atleidimo iš darbo diena. Parodė jog jis kartu su M. įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo nuo kovo 4 d. Įdarbinti buvo pagal darbo biržos siuntimą. Dėl darbo jis tarėsi su įmonės direktoriumi V. Š.. Jie dirbo Raguvos, Taruškų, Siesikų miškuose. Taruškų, Siesikų miške dirbo penkiese brigadoje. Darbo užmokestis priklausė nuo išdirbio, t.y. už hektarą brigadai mokėjo 250 Lt. Tik po to, kai kreipėsi į darbo inspekciją, su juo buvo atsiskaityta ir pretenzijų dėl atsiskaitymo nebeturi. Jų darbo laikas buvo nuo 7 val. iki pietų. Kiek atsimena, 4-tą dieną pasirašė darbo sutartyje, tačiau galėjo darbo sutartyje pasirašyti ir vėliau. Kovo 27-tą dieną jie atėję į darbą, sužinojo, kad darbe daugiau nebereikalingi ir nebedirba. Dirbant buvo išduotas darbo pažymėjimas. Apsaugos priemonės jo darbui nebuvo reikalingos. „Sodrai“ nurodyti neteisingi duomenys, kad nedirba įmonėje nuo kovo 19-os dienos, nes iš tiesų jis įmonėje nedirba nuo kovo 27-os dienos. M. V. dirbo tuos pačius darbus kaip ir jis, tik jis nežino, ar vėliau su M. V. buvo atsiskaityta.

Iš teisme perskaitytų M. V. parodymų (b.l. 10) matyti, kad jis nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini), jis pradėjo dirbti nuo 2013-03-04, dėl darbo jis tarėsi su įmonės direktoriumi V. Š.. Darbo sutartis buvo sudaryta nuo 2013-03-06. Į darbą susirinkdavo Kerbdžio g. 19, 7 val. ir tada įmonės transportas nuveždavo į darbo vietą. Darbą baigdavo 17 val. Darbdavys žadėjo mokėti nuo 1000 litų iki 1500 litų darbo užmokestį pagal išdirbį. Nuo kovo 4 d. jis dirbo Deltuvos, o nuo kovo 5 d. Raguvos miške. Dirbo keturiese – Genadijus, Saulius, Arūnas. Darbo sutartį jam pasirašyti davė tik kovo 11 d., tą dieną jis ir pasirašė. Pareiškimą iš darbo išeiti jis parašė kovo 27 d. Nuėjęs į Sodrą, sužinojo, kad iš darbo buvo atleistas dar kovo 21 d., tačiau nurodė, jog kovo 25-26 d. jis dirbo pagalbiniu darbuotoju Siesikų miške po 8 val. ir atliko miško valymo darbus. Darbo pažymėjimai buvo išduoti, tačiau apsaugos priemonės išduotos nebuvo. Atlyginimas išmokėtas nebuvo.

Nors Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje G. R. ir M. V. įmonėje nelegaliai nedirbo, tačiau tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip jos pasirinktą gynybos būdą ir bandymą išvengti administracinės atsakomybės arba palengvinti jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisinę padėtį. Kad V. Š. veiksmai atitinka LR ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį, patvirtina byloje surinkta medžiaga.

Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vyr. darbo inspektoriams E. Č. ir V. P. atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 4 - 5 d. ir kovo 25 - 26 d., o M. V., gim. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 4-5 d. ir kovo 25-26 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), naudai Raguvos (Panevėžio r.) ir Deltuvos (Ukmergės r.) miškuose, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių, neįregistravus darbo sutarčių darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikus jiems darbo sutarčių antrųjų egzempliorių, darbo pažymėjimų, kaip tai numato Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 įstatymu Nr. IX-926 (toliau DK), 99 str. 2, 3 d., nustatyta tvarka neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus apie jų priėmimą į darbą, kaip tai numato DK 98 str. 1 d. 1 p. G. R. ir M. V. Raguvos ir Deltuvos miškuose dirbo miško darbininkais ir vykdė miško valymo (kirtimo) darbus. Tai patvirtina UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, VSDFV duomenys, dirbusių asmenų G. R. ir M. V. paaiškinimai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini) dokumentų: darbo sutarties Nr. 99, sudarytos su G. R. (b.l. 19), darbo sutarčių registravimo žurnalo (b.l. 17), 2013 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l. 23) matyti, kad G. R. šioje įmonėje dirbo nuo 2013-03-06 iki 2013-03-19 imtinai, o M. V. - 2013-03-06 -2013-03-21 laikotarpyje, tai matyti iš darbo sutarties Nr. 100, sudarytos su M. V., darbo sutarčių registravimo žurnalo, 2013 m. kovo mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b.l. 17, 21, 23). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, G. R. dirbo šioje įmonėje 2013-03-06 – 2013-03-19 laikotarpyje, M. V. 2013-03-06 - 2013-03-21 laikotarpiu (b.l. 11-16). Iš G. R. ir M. V. (rašytinio) paaiškinimų matyti, kad jie abu faktiškai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-03-04 iki 2013-03-26 imtinai, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai, dirbo šios įmonės valomuose miško plotuose, visą tą laiką kartu su kitais darbuotojais dirbo tuos pačius miško valymo (kirtimo) darbus. Dėl darbo tarėsi su įmonės vadovu V. Š., buvo susitarta dėl 100-1500 Lt darbo užmokesčio, apie 7 val. ryto juos išveždavo darbdavio transportas ir nuveždavo į darbo vietą, dirbo iki 8 val. per dieną, t.y. darbdavio nustatytu laiku. G. R. darbas 2013 m. kovo 4-5 d. ir kovo 20 -26 d., M. V. darbas 2013 m. kovo 4-5 ir kovo 22-26 d. UAB (duomenys neskelbtini) naudai atitinka DK 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius: tiek prieš faktinį darbo sutarčių sudarymą, tiek po darbo sutarčių nutraukimo įforminimo jų darbo santykiai su UAB (duomenys neskelbtini) buvo dirbamas tas pats darbas tomis pačiomis sąlygomis - buvo dirbama darbdavio nurodytose darbo vietose valomuose miškuose, buvo atliekamos tokios pat miško darbininko funkcijos su tokiu pat sutartu darbo užmokesčiu, vadovaujant įmonės direktoriui ir paklūstant įmonės nustatytai darbo tvarkai (režimui). Nagrinėjamu atveju, reikšminga aplinkybė yra ta, kad G. R. ir M. V. į darbo inspekciją kreipėsi konsultacijai dėl nesumokėto darbo užmokesčio, o kad įmonėje kurį tai laiką (protokole nurodytą) dirbo nelegaliai, jie sužinojo tik gavę duomenis iš Sodros, todėl atmestinas argumentas, kad aukščiau nurodyti asmenys aplinkybes apie nelegaliai dirbtą darbą nurodė norėdami buvusiam darbdaviui - UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui V. Š. atkeršyti, pakenkti už laiku nesumokėtą darbo užmokestį. G. R. ir M. V. rašytiniai paaiškinimai, o G. R. ir teisme duotas, apie vykusio nelegalaus darbo aplinkybes yra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, atitinka byloje surinktus kitus įrodymus, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais netikėti, vertinant ir tai, jog rašytinius paaiškinimus jie parašė patys, esant tokiai aplinkybei, teismas jais remiasi. Ta aplinkybė, kad teisme liudytoju apklaustas G. R. parodė, jog per dieną dirbo mažiau kaip 8 valandas, reikšmės neturi, nes kaip matyti, įmonėje darbas buvo dirbamas ir apmokamas pagal išdirbį – už miško valymo darbus buvo mokama nuo atliekamų darbų kiekio matuojant pagal hektarus, be to, nuo rašytinio paaiškinimo parašymo yra praėjęs pakankamas laiko tarpas, todėl liudytojas teisme gali šiek tiek suklysti nurodydamas visas aplinkybes. Taip pat teismas pažymi ir tai, jog nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. nesutiko su jam inkriminuotu pažeidimu, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie teismui sukeltų pagrįstas abejones, kad protokole nurodytu metu G. R. ir M. V. įmonėje nedirbo ir dirbti negalėjo. Teismas, įvertindamas byloje surinktą medžiagą, išklausęs liudytojų parodymus daro išvadą, kad įmonės direktorius V. Š. neužtikrino, kad G. R. 2013 m. kovo 4 - 5 d. ir kovo 25 - 26 d., o M. V. 2013 m. kovo 4-5 d. ir kovo 25-26 d. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis, darbo sutartis įregistravus darbo sutarčių registravimo žurnale, įteikus jiems antrus darbo sutarčių egzempliorius, išdavus jų tapatybę patvirtinančius dokumentus, prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešus VSDF administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ir tuo pažeidė DK 99 str. 2, 3 d., 98 str. 1 d. 1 p. bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, todėl jis baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nėra duomenų apie jo ankstesnį baudimą.

ATPK 30² str. nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Sykiu ATPK 30¹ str.skelbia, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str.2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Ištyrus pažeidimo aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ir skirti baudą mažesnę nei nustatyta straipsnio sankcijoje minimali bauda. Atsižvelgiama, jog teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Š. savo kaltę neigė, pažeidimas netruko ilgą laiko tarpą, V. Š. siekė palengvinti pažeidimu padarytas pasekmes, su G. R. visiškai atsiskaitė, ar su kitu darbuotoju M. V. vėliau buvo atsiskaityta, teismui duomenų nepateikta, neteistas, nėra duomenų apie jo ankstesnį baudimą, todėl yra pagrindas skirti mažesnę nei baudos vidurkis baudą. Nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Dėl aukščiau pasakytų argumentų skirtina 3000 Lt bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso 6000 Lt dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir paskirti jam 6000 (šešių tūkstančių) Lt baudą.

Baudą sumokėti per 40 dienų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, bankas Swedbank, įmokos kodas 6401.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, pateikiant skundą šiam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio miesto apylinkės teismą.