Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Daivai Kavaliauskienei, nukentėjusiajai D. T., gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2012-02-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme, 2012-03-29 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-02-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. T. būdamas neblaivus nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, tyčia sudavė savo šeimos nariui D. T. ne mažiau kaip du kartus į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus į galvą bei spyrė vieną kartą į šoną ir ne mažiau kaip keturis kartu į pilvo sritį, tuo nukentėjusiajai D. T. padarė sužalojimus vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Tokie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis būdamas neblaivus susiginčijo su žmona. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes blaivas taip nesielgtų. Dėl padarytų veiksmų galisi. Po įvykio nukentėjusios atsiprašė, su ja susitaikė. Prašo bylą nutraukti, nes susitaikė su nukentėjusia ir ši jam dovanoja. Sutinka su prokuroro siūloma poveikio priemone.

Nukentėjusioji D. T. parodė, kad 2015-08-03, apie 22.00 val., tarp jos ir sutuoktinio V. T. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis sudavė jai ne mažiau kaip du kartus į veidą, ne mažiau kaip keturis kartus sudavė į galvos sritį bei vieną kartą įspyrė į šoną ir ne mažiau kaip keturis kartus kojos keliu sudavė į pilvą. D. T. jautė fizinį skausmą (b.l. 15-16, 19-20).

Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

Tarnybiniu pranešimu (b.l. 3); tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 4-7), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 8-12), alkotesterio parodymais, kur V. T. konstatuotas 1,80 promilių girtumas ( b.l. 42), specialisto išvada, kur D. T. konstatuotas kūno sužalojimas, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 25), pranešimu apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje ( b.l. 26-27), pažymom apie asmenį, galiojančias nuobaudas ir teistumus ( b.l. 43-65) charakterizuojančios kaltinamąjį ir patvirtinančios jo tapatybę.

Teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia fiziškai smurtaudamas prieš nukentėjusią savo šeimos narį, nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Todėl Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai.

Teisiamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusia, kuri jam dovanoja ir pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti. Teismas mano, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis charakterizuojamas daugiau teigiamai, nusikalto pirmą kartą, gailisi nusikaltęs. Tuo pagrindu teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos baudžiamajai bylai nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).

Teismas laiko, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70, 72(2) str. ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, bei nemokamus darbus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ( b.l. 32-34).

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3048, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. T., išlaidas iki 2015-08-11 sudaro 106,55 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Byloje ieškinių nėra.

Daiktinių įrodymų nėra.

Kitų proceso išlaidų nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307, BK 38 str. teismas

nusprendė:

V. T. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. p. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui V. T. ir nukentėjusiajai D. T. susitaikius. Bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 5,9 p., 70 str., 72(2) str. ir paskirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – Teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei per du mėnesius atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus