Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovui T. D. dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2021 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) d. pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito” su atsakovu sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – televizorius, pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, modelio Nr. (duomenys neskelbtini), serijos Nr. (duomenys neskelbtini), terminuotam laikotarpiui - 24 mėnesių terminui. Atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį po 18,99 Eur sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas dalį įmokų sumokėjo, tačiau šiai dienai atsakovo atžvilgiu susidariusi 455,76 Eur skola. Atsakovas į jam siunčiamus priminimus dėl skolos padengimo nereagavo, todėl pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) d. nutraukė sutartį ir apie tai atsakovą informavo raštišku pranešimu, išsiųstu atsakovo elektroninio pašto adresu. (duomenys neskelbtini) d. pradinė kreditorė su ieškove sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas informuotas rašytiniu pranešimu. Atsakovas per pranešime apie sutarties nutraukimą suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė, į siunčiamus pranešimus nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas sutartyje nustatytais terminais ir tvarka negrąžino jam išnuomoto daikto, atsakovas ieškovei yra skolingas 131,73 Eur skolos ir 11,86 Eur delspinigių.

Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui dokumentai: nuomos sutartis, reikalavimo teisių pirkimo - pardavimo sutartis bei jos priedų išrašas, pretenzija, pranešimas dėl reikalavimo perleidimo ir sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio 1 dalimi, įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma).

Sutarties šalys sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ susitarė, kad atsakovas (nuomininkas), tinkamai vykdęs sutartį visu jos galiojimo laikotarpiu bei sumokėjęs visas nuomos mokesčio mėnesines įmokas, įgyja teisę įsigyti daiktą, sumokėdamas 1 Eur mokestį. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui buvo suteikta teisė bet kada vienašališkai, ne teismine tvarka, nutraukti sutartį, įspėjus pradinę kreditorę raštu prieš 10 darbo dienų iki sutarties nutraukimo dienos. Tokiu atveju atsakovas pagal sutarties bendrųjų sąlygų dalį „Turto grąžinimas“ turėtų sumokėti iki vienašališko sutarties nutraukimo priskaičiuotą nuomos mokestį ir delspinigius bei ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties nutraukimo pradinei kreditorei grąžinti nuomojamą daiktą. Atsakovas nuomos įmokų tinkamai ir laiku nemokėjo, nustatytu laiku daikto negrąžino, dėl sutarties nutraukimo nesikreipė, sutarties nevykdymo priežasčių nenurodė.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.158 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę ar sutarties sąlygas tuomet, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės arba skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnis, CK 6.205 straipsnis).

Sutinkamai su aukščiau išdėstytu bei įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas, laiku nemokėdamas sutartimi numatytų įmokų ir negrąžindamas jam išnuomoto daikto, neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kas laikytina esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, todėl ieškinio dalis dėl 131,73 Eur skolos priteisimo yra pagrįsta ir tenkinama.

Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 2 dalimi, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta, skolininkas privalo sumokėti kreditoriui sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą (netesybas), tai yra baudą arba delspinigius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be visa ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė ir atsakovas nuomos sutartimi sutarė, jog už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradinei kreditorei 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog pradinės kreditorės nustatytas delspinigių dydis ir pagal jį paskaičiuota delspinigių suma, palyginus su skola, yra neproporcingai didelė, todėl ieškovė savo iniciatyva delspinigių dydį sumažina iki 0,05 procentų ir atitinkamai prašo priteisti 11,86 Eur delspinigius, skaičiuojamus nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, bet ne ilgiau kaip 180 dienų laikotarpį. Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, sprendžia, jog yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 11,86 Eur delspinigių ((131,73 Eur x 0,05 proc.) / 100 proc.) x 180 d.) (CK 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų arba šalių susitarimu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatyme fiziniam asmeniui numatyta 5 procentų dydžio metinių palūkanų norma. Esant ieškovės prašymui, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 55 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur valstybei sumokėtas žyminis mokestis (tai patvirtina byloje pateiktas mokėjimo nurodymas) ir 40 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (tai patvirtina PVM sąskaita – faktūra, atstovavimo sutartis, mokėjimo nurodymas) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis; 98 straipsnio 1 dalis; 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 131,73 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 73 ct) skolos, 11,86 Eur (vienuolika eurų 86 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. kovo 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, buveinės adresas A. Goštauto g. 8, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT95 7300 0100 8953 9434, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis bei 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.