- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-03
- Bylos Nr.
- 1-478-486/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02734-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- G. V.
- Nukentėjusysis
- D. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenatis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, šiuo metu laikinai gyvena (duomenys neskelbtini) (paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš minėtos gyv. vietos), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 nusikalstamos veikos), 145 straipsnio 1 dalyje (2 nusikalstamos veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2017 m. sausio 18 d., apie 15.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu savo seseriai D. V. kumščiu keturis kartus sudavė į kūno sritį, tokiu būdu sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, taip pat minėto fizinio smurto naudojimo metu grasino ją nužudyti, sakydamas „tu negyvensi“, po ko veikdamas vieninga tyčia, tą pačią dieną, apie 15.30 val., dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nustatymo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvykus policijos pareigūnams, ir jį sulaikant, jis toliau grasino nužudyti D. V., sakydamas pastarajai „grįšiu užmušiu“. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat jis smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą bei grasino nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:
2017 m. birželio 29 d., apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), jis, seseriai D. V., gulėjusiai ant sofos, kumščiu trenkė į veidą, po ko grasindamas, kad ją užmuš, peiliu nemažiau kaip tris kartus dūrė jai į kaklo sritį, o pastarajai rankomis ginantis, taip pat peiliu jai dūrė ir į plaštaką, ko pasėkoje dėl dviejų durtinių - pjautinių žaizdų kaklo kairės pusės šoniniame ir užpakaliniame paviršiuose, vienos pjautinės žaizdos kairėje plaštakoje jis nežymiai sutrikdė D. V. sveikatą. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.
padarytų 2017 m. sausio 18 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. parodė, kad neprisipažįsta dėl LR BK 140 straipsnio 2 dalies padarymo, kadangi jis sesers nemušė. Iš kur ant D. V. kūno atsirado sužalojimai, nežino. G. V. M. ją sumušė, nes dažnai muša. Tačiau G. V. prisipažįsta, kad 2017 m. sausio 18 d. galimai įvykdė LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Įvykio dieną jis supyko, nes nenorėjo į butą įleisti V. M., o jo sesuo D. V. per balkoną norėjo jį įleisti, todėl gali būti, kad kažką ir pagrasino supykęs. Pati nukentėjusioji D. V. buvo išgėrusi.
Nukentėjusioji D. V. parodė, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko, todėl prašė vadovautis jos parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji patvirtino, kad 2017 m. sausio 18 d. jos brolis G. V., nuo 08.30 val., su draugu, kurio vardo ir pavardės ji neprisimena, vartojo alkoholinius gėrimus, kiek gėrė ji tikrai nematė, kartu su jais alkoholinių gėrimų nevartojo. Apie 11.30 val., G. draugas norėjo išeiti namo, bet brolis neišleido, tuomet jo draugas paprašė, kad jam leistų per savo kambario langą išlipti. Nukentėjusioji jam leido ir tokiu būdu jis išėjo iš jų namų. T. G. jai pasakė, kad ji išneštų šiukšles, ji nuėjo į kiemą, išnešė šiukšles, atėjo prie buto durų, tačiau buto duris buvo užrakintos. Tuomet ji pradėjo belstis, o G. jai pasakė, kad neatidarys, liepė lipti pro balkono langą. Ji nuėjo prie balkono, kadangi balkonas įstiklintas, ji pamatė, kad balkono langas yra uždarytas, taip pat ir kambario durys. Ji stovėjo prie laiptinės, tuomet jos draugė A. S., kuri gyvena tame pačiame name 8 bute, nuėjo pas G. ir paprašė, kad šis atidarytų duris. Jis atidarė ir D. V. užėjo į butą, nuėjo į savo kambarį ir užsirakino. G. pradėjo belstis ir šaukti, kad atidarytų duris, jai neatidarius, jis išlaužė duris ir įėjo į kambarį. Ji tuo metu jau bandė bėgti pro balkono langą, jai bandant perlipti balkono turėklą, G. paėmė už krūtinės ir pasakė, kad ji niekur neis. Paėmė už dešinės rankos, vėliau už kairės, bet ji ištrūko ir pabėgo pro balkono langą. Nuo 12.00 val. iki 14.30 val. ji vaikščiojo lauke, tuomet jai pasidarė šalta, ji pradėjo verkti ir iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, policijos pareigūnai apie 15 min. beldė į duris, tačiau jos brolis neatidarė durų. Tuomet jos dukterėčia R. J., kuri gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas yra šalia jos buto. Dukterėčia paskambino jos sesei G. P. ir jos kažkokiu būdu susitarė su G., kad šis atidarytų buto duris. G. atidarė buto duris, pirmi į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie iš karto paklausė G., kodėl jis neatidarė buto durų, jis atsakė, kad jam buvo bloga su širdimi, todėl ir neatidarė. G. sėdėjo koridoriuje ant grindų, policijos pareigūnams paprašius atsistoti G. pasakė, kad negali, policijos pareigūnas pakėlė brolį ir paklausė, kodėl jis jos neįleido. Jis policijos pareigūnui pasakė, kad kada nori, tada ir įleidžia. Prie policijos pareigūnų kaltinamasis pažadėjo, kad prie nukentėjusiosios nelįs ir jos neskriaus. Policijos pareigūnams išėjus, jis iš karto pradėjo jai sakyti, kad ji išeitų iš namų, tuomet ji vėl iškvietė policijos pareigūnus ir jie brolį išsivežė. Į medikus nesikreipė, ji daugiau nenori, kad brolis ją skriaustų, nori, kad paliktų ją ramybėje. D. V. patikslino, kad iš buto ji išėjo pro balkoną, tiksliau pabėgo, nes brolis, išdaužęs kambario duris ir šaukdamas „tu čia negyvensi“, be aiškios priežasties kumščiu sudavė jai į dešinį šoną gal 4 kartus. Ji pajautė skausmą ir iš kambario pabėgo pro balkoną. Jis ją keikė visokiais necenzūriniais žodžiais. Ji labai bijo savo brolio, nes kai jis išgeria tampa neprognozuojamas, agresyvus, pradeda prie jos kabinėtis. Tiesiogiai nesakė, kad ją užmuš, tačiau toks jo elgesys davė jai pagrindą suprasti, kad gali ją kada nors užmušti ar sutrikdyti jos sveikatą.
L. M. R. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas, pamena, jog 2017 m. sausio 18 d. buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau praėjo nemažai laiko, todėl prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad 2017 m. sausio 18 d. jis patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu A. G.. Apie 15:15 val., gavo pranešimą iš VPK OVS, kad adresu (duomenys neskelbtini), brolis smurtauja prieš seserį. Atvykę anksčiau minėtu adresu, pamatė lauke stovinčią pranešėją D. V., kuri paaiškino, kad jos brolis atėmė raktus ir ją mušė, šiuo metu brolis yra užsirakinęs jų bendrame bute. Ant dešinės rankos matėsi žaizda (įdrėskimas). Iš kur ant nukentėjusiosios atsirado įdrėskimas, galimai D. minėjo įdrėskimo atsiradimo priežastį, liudytojas šiuo metu neprisimena. Kiek prisimena, ji minėjo, kad brolis jai grasino susidorojimu, tiksliai kokius žodžius sakė, neprisimena. Atėjus prie buto durų beldė ir skambino į duris, tačiau buto durų niekas neatidarė. Tada bandė lipti per balkono langą, tačiau, nesugadinus lango, nepavyko patekti į vidų. Tuomet nuėjo vėl prie buto durų, beldėsi, reikalavo atidaryti duris ir maždaug po 30 minučių G. atidarė buto duris. Kiek pavyko išsiaiškinti, G. iš D. atėmė jai priklausantį raktą, t. y. kiek pamena, kad, kaip aiškino D., nuo to buto buvo 3 raktai ir juos visus pasiėmė G.. Bendraujant su G., jis jiems paaiškino, kad neatidarė buto durų, nes labai sunkiai vaikšto, bet ėjo į tarnybinį automobilį savarankiškai. G. jų akivaizdoje grasino susidorojimu D.. Sakė, kai grįš užmuš. Sulaikant nesipriešino, elgėsi ramiai ir teigė, kad nesmurtavo prieš D..
Liudytoja A. S. parodė, kad ji su D. V. pažįstama jau nuo paauglystės, gyvena tame pačiame name, toje pačioje laiptinėje. D. gyvena pirmame aukšte, o ji antrame. D. po motinos mirties pradėjo išgėrinėti daug daugiau, negu prieš tai. D. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo broliu G. V.. Jie dažnai barasi, pyksta, tokie atvejai kartojosi ne vieną kartą. 2017-01-18 dienos įvykių tikrai neprisimena, kadangi tų įvykių buvo ne vienas. Ne vieną kartą matė D. sumuštą, ji kartais užeidavo, ji jos paklausdavo, kas ją sumušė, jai atsakydavo, tai arba jos sugyventinis V. M., arba brolis G..
Liudytojas A. G. parodė, kad yra policijos pareigūnas. Įvykio dieną buvo iškviestas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi tokių atvejų labai daug, liudytojas tiksliai visų aplinkybių tiksliai neprisimena, todėl prašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad 2017-01-18, apie 15.15 val., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu M. R., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) brolis sumušė pranešėją. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad brolis G. V., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, mušė savo sesę D. V., kuri spėjo pabėgti pro kambario balkono langą. Įvykis įvyko 2017-01-18, apie 15.00 val. Jų akivaizdoje G. V. grasino užmušti savo seserį, nekreipė dėmesio į jų pastabas nustoti grasinti. Išėjus iš buto vėl buvo girdėti grasinimai, išbėgusi D. V. prašė pagalbos, nes brolis nenurimo. D. V. paaiškino, kad grįžęs neblaivus brolis G. V. išdaužė jos kambario duris ir ją sumušė, trenkė ranka jai dešinę kūno pusę, taip pat stumdėsi ir grasino susidorojimu.
2017-02-20 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, kurio moteris D. V. kviečia policiją dėl brolio smurto (t. 1, b.l. 26-27).
Kaltinamasis G. V. neprisipažįsta smurtavęs prieš seserį, tačiau neneigia konflikto tą dieną faktą. Tokia kaltinamojo versija prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, liudytojų parodymams bei kitiems byloje surinktiems įrodymams ir vertintina kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pats kaltinamasis neneigia, kad 2017 m. sausio 18 d. ant nukentėjusiosios D. V. kūno matė sumušimus, tačiau teigia, kad tai galimai smurtavo jos sugyventinis V. M.. Bylos medžiagoje nėra jokių jo teiginius pagrindžiančių duomenų. Nukentėjusioji D. V. davė nuoseklius parodymus, kurie yra motyvuoti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atitinka teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, nukentėjusiosios nuoseklūs parodymai, visiškai atitinka policijos pareigūno M. R. parodymams, tarnybiniuose pranešimuose nurodytiems aplinkybėms, padarytoms fotonuotraukoms įvykio metu bei kitiems byloje surinktiems įrodymams.
2017-01-18, 16.30 val., patikrinus G. V. blaivumą, nustatytas 1,78 promilių girtumas (t. 1. b.l. 148).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tyčia (tiesiogine arba netiesiogine tyčia), suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sesers atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios, liudytojų parodymai, kuriais jie patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios brolis, smurtavo savo sesers atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų akivaizdžiai fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl G. V. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas seseriai).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo G. V. kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Už LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, t. y. grasindamas kaltininkas turi jį išreikšti taip, kad konkrečioje situacijoje būtų pakankamas pagrindas realiai bijoti jo ketinimo ir manyti, jog kaltininkas iš tikrųjų siekia įbauginti nukentėjusįjį. Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori. Kita vertus, pats grasinimo realumo suvokimas yra labai subjektyvus faktorius, t. y. skirtingi žmonės toje pačioje situacijoje grasinimą ir tikruosius kaltininko kėslus suvokti gali labai įvairiai. Ir grasinimo suvokimas labai dažnai priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių ir aplinkybių – nuo kaltininko ir nukentėjusiojo santykių pobūdžio, jų trukmės, pačios situacijos, kurioje vyksta konfliktas, laiko, pagaliau net ir jų galimo apsvaigimo nuo alkoholio, ir pan.
Kaltinamasis G. V. prisipažįsta įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo kaltę pagrindžia ir kiti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu surinkti įrodymai.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, liudytojų parodymų, kitų įrodymų, nukentėjusioji, įvertinusi tai, kad G. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio (t. 1, b.l. 148), taip pat į tai, kad grasinimas įvyko netrukus po fizinio smurtavimo, pagrįstai suprato, kad kaltinamasis G. V. gali įvykdyti savo grasinimus. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme logiškai ir įtikinamai aiškino, kad kaltinamasis buvo neblaivus, įsiutęs, įžeidinėjo ją, sukėlė konfliktinę situaciją. Anot nukentėjusiosios parodymų ji pajautė fizinį skausmą ir iš kambario pabėgo pro balkoną. Jis ją keikė visokiais necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji labai bijo savo brolio, nes kai jis išgeria tampa neprognozuojamas, agresyvus, pradeda prie jos kabinėtis. Toks kaltinamojo elgesys davė jai pagrindą suprasti, kad gali ją kada nors užmušti ar sutrikdyti jos sveikatą. Tą faktą sustiprina ir tai, kad ji pabėgo iš namų pro balkono langą.
Tokie nukentėjusiosios parodymai yra motyvuoti, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra analogiški teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti tokiais nukentėjusiosios parodymais, teismas neturi pagrindo.
Faktą, jog grasinimą nužudyti nukentėjusioji suprato kaip realų patvirtina ir tai, kad iš karto po smurtinių veiksmų ji išbėgo iš buto. Esant šioms aplinkybėms, galima pagristai teigti, kad būtent tokiais savo veiksmais kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją.
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas G. V. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis G. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Tokiu būdu, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą, nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus, apžiūros protokolus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismas vertina, jog kaltinamojo G. V. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai.
Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 straipsnio 2 dalyje; LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarytų 2017 m. birželio 29 d.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. savo kaltę, įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnyje 2 d. prisipažino. Kaltinamasis neneigia, kad 2017 m. birželio 29 d. iš pačio ryto jį pakvietė V. į jų kambarį ir pasiūlė jam išgerti. Jie kartu gėrė su sese D. ir V.. Apie 17.00 val., prasidėjo konfliktas todėl, kad sesuo liepė V., kad jis daugiau nepiltų jam ir po to dar pradėjo keikti jį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir paprašė V., kad jis G. V. sumuštų. Jis nuėjo pas save į kambarį ilsėtis, žiūrėjo televizorių. Netrukus kaltinamasis nuėjo pas sesę į kambarį, rankose turėdamas virtuvinį peilį, kadangi lupo svogūną ir laikydamas rankose peilį paklausė V., ar jis dar turi išgerti, tuo tarpu sesė jį iškeikė ir išvijo iš kambario. Jis išėjo iš jų kambario ir toliau lupo svogūną. Maždaug po 15 minučių kaltinamasis vėl užėjo į sesers kambarį, tuo metu jie kartu gulėjo lovoje ir G. V., laikydamas rankoje peilį, priėjo prie savo sesers, kuri gulėjo ant lovos krašto, ir tiksliai neatsimena, tačiau apie 2 kartus dūrė sesei į krūtinės ląstą. Jo sesė gynėsi ir pakėlė rankas, galbūt tuo metu ir susižalojo rankas. Jo tikslas nebuvo užmušti ją, jis tik norėjo jai trenkti, tačiau laikė rankose peilį, todėl taip ir gavosi. Kaltinamąjį užvaldė pyktis dėl to, kad sesuo ant jo rėkė ir vadino jį įvairiais necenzūriniais žodžiais.
L. V. M. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. jis buvo pas D., gulėjo lovoje. Tuo metu atėjo jos brolis G. V. rankose turėjo peilį ir 4 -5 kartus dūrė D. į kaklą. D. pradėjo šaukti pagalbos, jis G. nustūmė nuo sofos, o D. išbėgo pro balkoną. Tuo tarpu G. užsirakino savo kambaryje, o V. M. išbėgo į lauką iškviesti greitąją. Sužinojo, kad D. nuėjusi pas kaimynę į antra aukštą jau iškvietė greitąją pagalbą. Atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija.
Liudytoja A. S. parodė, kad 2017 m. birželio 29 d. ji grįžo iš miesto, prigulė. Tada suskambo durų skambutis, bet liudytoja neatidarė. Tuomet suskambo antrą kartą, jau įkyriai, pagalvojo, kad gal kas atsitiko. Liudytoja pamatė, kad skambina D. V. sugyventinis V. M.. Atidarius duris V. paklausė ar ji gali iškviesti greitąją pagalbą, nes Daną subadė peiliu. Nusileido žemyn į laiptinę, pamatė daug kraujo. Išėjo į lauką ir iš pamatė kruviną D. V..
2017-07-31 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūros objektas yra garso įrašas pavadinimu 10-S-1122437_2017-06-29_18-05-04_25, išreikalautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė 1.26 min. Į BPC paskambina moteris, kuri paaiškino, kad jos kaimynas sužalojo peiliu savo sesę (t. 1, b.l. 61-62).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 3-o būrio vyriausiosios patrulės A. L.2017-06-29 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017-06-29, apie 18.29 val., patruliuodami kartu su vyriausiuoju patruliu A. S., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), brolis sužalojo seserį peiliu. Atvykus į vietą, nustatyta, kad vietoje jau buvo atvykęs V1723 (vyriausiasis patrulis A. J.), užėjus į butą juos pasitiko akivaizdžiai neblaivus V. M., kuris paaiškino, kad sužalota moteris guli kambaryje, o moterį sužalojęs asmuo G. V., rankoje turėdamas peilį, kuriuo sužalojo moterį, pabėgo į kitą kambarį ir užsirakino jame. Jiems pareikalavus atrakinti duris, G. V. nereagavo, todėl buvo išdaužtas durų stiklas ir patekta į vidų. Kambaryje G. V. buvo pasikabinęs virvę prie vamzdžio ir užsidėjęs ant kaklo, vyras buvo nuimtas nuo kilpos. Peilio rasti nepavyko. G. V. negalėjo pasakyti, kur padėjo peilį. Nukentėjusioji akivaizdžiai neblaivi moteris D. V. paaiškino, kad jai ir V. M. gulint lovoje į kambarį įbėgo agresyviai nusiteikęs G. V. ir nieko nesakydamas dūrė peiliu jai į kaklo sritį. V. M. pradėjus ginti moterį, G. V. išbėgo, tuo pat metu moteris iššoko pro balkoną (pirmas aukštas) (t. 1, b.l. 63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2531/2017 (01) nurodyta, kad D. V. nustatyti šie kūno sužalojimai: dvi durtinės-pjautinės žaizdos kaklo kairės pusės šoniniame ir užpakaliniame paviršiuose, viena pjautinė žaizda kairėje plaštakoje. Kadangi D. V. nustatyti (aprašyti) kūno sužalojimai yra švieži, be uždegimo ar gijimo požymių, jie galėjo būti padaryti netrukus prieš patenkant į gydymo įstaigą, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-06-29). D. V. nustatytų kūno sužalojimų lokalizacija nurodyta išvados 1-ame punkte. Nustatyti kūno sužalojimai padaryti nuo trauminių durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu (daiktais) ar įrankiu (įrankiais), galimai peiliu. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 58-59).
2017-06-29, 19.02 val., patikrinus G. V. blaivumą, nustatytas 2,31 promilių girtumas (t. 1, b.l. 149, 150).
Iš baudžiamosios bylos matyti, kad G. V. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalį, tik paaiškino, kad jo tikslas nebuvo jos užmušti, norėjo trenkti, bet rankose laikė peilį, todėl taip ir gavosi.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarytos
2017 m. rugpjūčio 11 d.
Taip pat G. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: dėl to, kad jis 2017 m. rugpjūčio 11 d, apie 22.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), vykusio konflikto metu savo seseriai D. V. kumščiu du kartus sudavė į pilvo sritį, ko pasėkoje pastarajai sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais jis buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. savo kaltės įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., jis buvo pas G. S., jie išgėrė. D. V. nebuvo užėjusi, jos tą dieną kaltinamasis nematė. Kodėl ji sakė kad buvo užėjusi – nežino, gal supainiojo dienas. Tą dieną jis negrįžo namo, nakvojo pas G. S., be to nežino kodėl policija buvo iškviesta į Š. gatvę, bet jis kumščiu tikrai nesudavė D. tą dieną, kadangi jos net nematė.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji D. V. parodė, kad pas juos namuose nėra šviesos. Ji tą dieną nuėjo pas kaimyną G. S. viena, pakrauti telefoną. Jos brolis ten jau buvo, jie abudu su G. S. buvo girti, po to atėjo V. M.. Brolis jai pasakė: „išeik“, ji ir išėjo. Nuėjo namo, o kai grįžo namo, prasidėjo vėl karas, pradėjo ją mušti. Mušė su kumščiu į pilvą, gal 2-3 kartus. Po to brolis išėjo iš namų. Ji dėl šio įvykio nekvietė policijos, o kas iškvietė ji neprisimena.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. S. paaiškino, kad pačio įvykio neatsimena, todėl prašė pagarsinti jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas patvirtino, kad 2017 m. rugpjūčio 11 dieną, laiko neatsimena, pas jį atėjo V. M. su D. V.. G. V. tuo metu buvo pas jį. Jokio konflikto tarp D. ir G. jis neatsimena. Jo namuose niekas nieko nemušė. G. nemušė D..
Liudytoja apklausta E. K. parodė, kad ji dirba policijos pareigūne, į iškvietimus pas šią šeimą vykstama gana dažnai, brolis su sese vis konfliktuoja, todėl tiksliai nepamena 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykių, prašo pagarsinti jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja patvirtino, kad 2017 rugpjūčio 11 d., apie 22.10 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu O. A., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos brolis. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-08-11, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. V. brolis G. V. sudavė keletą kartų kumščiu į pilvo sritį. Vizualiai smurto požymių nesimatė.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad tos dienos įvykių tiksliai neatsimena, bet tik atsimena, kad su D. tą dieną buvo nuėję adresu (duomenys neskelbtini), pas G. S., nes jis jo paprašė, kad apkirptų. Kartu su juo gyvena D. brolis G. V.. Tą dieną visi buvo išgėrę. Jis kirpo G. S., o tarp D. ir G. V. kilo žodinis konfliktas. Jis nematė, kad G. V. muštų D.. Negirdėjo, kaip jis kvietė policiją. Tik paskui jis pamatė policijos ekipažą, kai jie ėjo namo. Jis matė, kad tarp jų buvo konfliktas, tačiau kad D. V. muštų D., jis pasakyti negali
2017-08-25 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu download_10.102.186.21_2017-08-11_22-00-03_25.12 trukmė 1.30 min. Apžiūros metu nustatyta, kad į BPC paskambina moteris, prisistačiusi D. V.. Moteris neblaivi, prašo policijos pagalbos (t.1, b.l. 123).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje įtvirtinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis prielaidomis ar abejonėmis, asmens kaltė grindžiama tik nenuginčijamais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-942/2015, Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir LR BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijos principą, kurio vieni iš sekmenų reiškia, kad kaltinamojo ar nuteistojo kaltė turi būti neginčijamai įrodyta ir kad visos abejonės, jei jų nepavyksta pašalinti, vertinamos kaltinamojo ar nuteistojo naudai.
Teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pati nukentėjusioji D. V. negalėjo nuosekliai ir tiksliai atpasakoti 2018 m. rugpjūčio 11 d. įvykių, o būtent smurtavimo prieš ją faktą, be to tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo negauta jokių kitų juos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Iš nukentėjusiosios D. V. parodymų matyti, kad ji nurodo, kad brolis G. V. jos atžvilgiu smurtavo 2017 m. rugpjūčio 11 d. jau grįžus namo iš G. S.. Tačiau iš bendrojo pagalbos centro įrašo matyti, kad pati nukentėjusioji tą dieną buvo akivaizdžiai neblaivi ir paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą ir kviesdama policiją nurodė savo namų (duomenys neskelbtini), adresą, operatorei paaiškindama, kad šiuo metu jos nėra namuose ir ji grįžta namo. Šie neatitikimai pačios nukentėjusiosios parodymuose verčia suabejoti jos teiginių teisingumu. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiosios patrulės E. K. 2017-08-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2017-08-11, apie 22.10 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu O. A., iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė jos brolis. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2017-08-11, apie 22.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), D. V. brolis G. V. sudavė keletą kartų kumščiu į pilvo sritį. Vizualiai smurto požymių nesimatė (t. 1, b.l. 102-103). Akcentuotina ir tai, kad teismo posėdžio metu apklausta į įvykį iškviesta policijos pareigūnė nurodė, kad atvykus bendrajam pagalbos centrui nurodytu adresu bute nieko nerado, ji grįžo į tarnybinį automobilį, paskambino nukentėjusiajai ir po kurio laiko pamatė einančią nukentėjusiąją kuri griuvinėjosi, stojosi ir vėl griuvo, kalbėjo nerišliai, nieko paaiškinti negalėjo.
Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi būti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės tik dar labiau verčia abejoti nukentėjusiosios parodymais dėl šio įvykio fakto buvimo, kurį, kaip minėta, pats kaltinamasis nuo pat pradžių neigia, o tiesioginių, objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes ir kartu paneigtų kaltinamojo versiją, byloje nėra. Taigi apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą neabejotinai apkaltinti G. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikų padarymu, nėra. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje kaltinamajam ir nukentėjusiajai skirtingai aiškinant įvykio aplinkybes, esant priešiškiems jų tarpusavio santykiams, abejotiniems nukentėjusiosios parodymams ir byloje nesant kitų objektyvių, patikimų ir neginčytinų kaltinamojo kaltę patvirtinančių įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog G. V. atliko jam kaltinime nurodytus veiksmus ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnyje 2 dalyje.
Šiame bylos kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013 ir kt.). Vadovaudamasis minėtomis nuostatomis ir remdamasis in dubio pro reo principu, teismas konstatuoja, kad byloje išnaudojus visas įrodinėjimo priemones ir galimybes, tačiau nepašalinus abejonių ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių G. V. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, visos abejonės aiškinamos jo naudai. Dėl aukščiau išdėstyto, G. V. dėl šios nusikalstamos veikos atžvilgiu priimtinas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius jo dalyvavimo, padarius nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi LR BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas kaltinamajam G. V. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė keturias nesunkias, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, prieš šeimos narį. Atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš alternatyvių bausmės rūšių –laisvės apribojimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl 2017 m. sausio 18 d. nusikalstamos veikos, ir nuteisti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl 2017 m. sausio 18 d. nusikalstamos veikos, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl 2017 m. birželio 29 d. nusikalstamos veikos, ir nuteisti 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės apribojimo.
G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, dėl 2017 m. birželio 29 d. nusikalstamos veikos, ir nuteisti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės ir dalies pridėti švelnesnes bausmes ir paskirti G. V. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.
- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu arba lankymosi gydymo įstaigose,
- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., G. V. įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2017-01-18 iki 2017-01-19, nuo 2017-06-29 iki 2017-06-30 ir kardomojo kalinimo suėmimo laiką nuo 2017-08-16 iki 2017-08-25, 1 (vieną) sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
G. V. pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. nusikalstamos veikos, išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. V. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD, 1 vnt. (prisegtas prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.